Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama projekto „Atver[s]k“ veiklas, atvėrė naujas galimybes skaitymui ir literatūros suvokimui įvairioms visuomenės grupėms. Ši iniciatyva, pasitelkusi biblioterapiją ir sensorinius metodus, leido pasiekti ir įtraukti skirtingų poreikių bei gebėjimų žmones, praplėsdama tradicinių bibliotekos veiklų sampratą.
Projekto „Išmanios ir koordinuotos švietimo pagalbos plėtra Kauno rajone“ įgyvendinimas
Kauno rajono savivaldybės administracija 2025 m. vasario 14 d. pasirašė projekto „Išmanios ir koordinuotos švietimo pagalbos plėtra Kauno rajone“ įgyvendinimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Projektas įgyvendinamas pagal 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ kvietimą Nr. Projekto partneriai - Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Viešoji įstaiga „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“, VšĮ „Darnūs namai“, Kauno r. Užliedžių mokykla-daugiafunkcis centras, Dorea Educational institute (Kipro Respublika), Kauno r.
Projekto įgyvendinimo metu siekiama įgyvendinti modelį, kuris leistų paslaugas teikti didesne apimti, taip pat įtraukti į įvairesnes veiklas - švietimo, socialines, sveikatos apsaugos ir kultūros. Projekto partneriai, būdami savo srities specialistais leis papildoma apimtimi didinti paslaugų teikimą, skatinti didesnį tėvų, pedagogų, visuomenės įsitraukimą. Projekto įgyvendinimo metu numatoma taikyti ir inovatyvius metodus (žirgų terapiją, Outdoors terapiją, taikyti Rapid testavimą) bei derinti su tradicinėmis paslaugomis, kurios gali būti teikiamos švietimo įstaigoje, PPT, socialinėje ar gydymo įstaigoje. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 2025 m. vasario mėn. - 2028 m.
Projekto „Atver[s]k“ Sensoriniai Skaitymai
2024 m. projekto „Atver[s]k“ vadovė, bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė ir koordinatorė Živilė Žukauskienė, vedė sensorinius skaitymus įvairiose Kauno rajono vietovėse: Čekiškėje, Karmėlavoje, Saulėtekiuose, Šlienavoje, Ramučiuose, Rokuose, Vilkijoje ir kitur. Taip pat į Garliavos viešąją biblioteką atvyko moksleivių grupių iš Linksmakalnio, Mastaičių ir kitų vietovių. Sensoriniuose skaitymuose dalyvavo ir Vilkijoje gyvenanti gausi ukrainiečių bendruomenė, pasitraukusi nuo karo.
Ž. Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad pagal naujas metodikas pradėjusi vesti sensorinius skaitymus tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems susidūrė su didele dalyvių nuostaba. „Sensorinio skaitymo metodiką, akivaizdu, jie patyrė pirmą kartą, kaip absoliučią naujovę, tad ir reakcijų būta įvairių. Dauguma pirmiausia bandė užsisklęsti, užsiblokuoti, atmesti (kaip dažnai mes elgiamės, susidūrę su visiškai nepažįstamu dalyku), bet paskui įsitraukė, įsijautė, patyrė labai stiprių emocijų ir visiškai naujai atrado tiek skaitymą, tiek santykį su knyga ir savo vidiniu sensoriniu bei emociniu pasauliu“, - teigė Ž. Žukauskienė.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
„Jūratė ir Kastytis“: Sensorinė Patirtis Įvairioms Amžiaus Grupėms
Kauno rajone buvo surengti 39 sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“, paremti Maironio balade. Juose dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės - nuo penkiamečių iki senjorų. Ž. Žukauskienė teigė, kad stipriausią atgalinį ryšį gavo iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie atvirai pasinėrė į šią naują patirtį. Suvokti tekstą pasitelkiant pagrindinius savo pojūčius jiems tapo stulbinamai įdomia veikla. Senjorai atidžiai klausėsi teksto, vykdė užduotis, atsipalaidavo ir pasinėrė į literatūrinį pasaulį.
Jaunesnieji paaugliai (penktų ir šeštų klasių moksleiviai) taip pat stengėsi įsijausti į baladės turinį ir kuo autentiškiau išgyventi teksto sukeliamus pojūčius. Žinoma, jog šiandieniniai paaugliai labai daug dėmesio skiria informacinėms technologijoms ir labai mažai skaito, o skaitymas paauglystėje itin naudingas, nes padeda vystytis tiek intelektiniu, tiek emociniu ir socialiniu lygmeniu, skatina kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Sensorinis skaitymas šiuos tobulėjimo lygius dar labiau sustiprina.
Pradinių klasių moksleiviai į sensorinius teksto skaitymus turi ateiti aiškiai suvokdami, kur eina. Pradinukai dažniausiai yra smalsūs, aktyvūs, bet trumpai išlaikantys dėmesį. Jiems sunku išbūti 45 minutes susikaupus, todėl, įpusėjus edukacijai, jau pradeda blaškytis ir menkai klausosi literatūros kūrinio. Be to, gal ir tekstas jiems per sunkus - reikia papildomai aiškinti žodžių reikšmes. Tačiau pokalbiai apie pojūčius ir kaip jie jaučiasi išgyvendami vienas ar kitas patirtis yra labai įdomūs ir dažniausiai itin detalūs. Priešingai nei paaugliai, pradinukai daug atviriau kalba apie savo pojūčius ir jų sustiprinamas, išlaisvinamas emocijas, nebijo būti sugėdinti draugo, laisviau elgiasi.
Sensoriniai Skaitymai Krizių Centre: Emocinis Atsivėrimas
Dar kitokios patirties suteikė sensoriniai skaitymai Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro moterims. Jos noriai dalyvavo skaitymuose, giliai suvokė ir išjautė tekstą, o emocijos buvo labai atviros ir nuoširdžios, kelios dalyvės net verkė. Šis emocijų protrūkis sietinas su sunkia gyvenimo patirtimi, skaudžiais dabarties išgyvenimais. Krizių centro moterų pritraukimas prie knygos turinio per pojūtį man asmeniškai buvo pats svarbiausias.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro psichologė Rasa Zakarevičiūtė akcentavo daug biblioterapijos teigiamybių, apimančių ir momentinį poveikį, ir ilgalaikę perspektyvą: „Krizių centre gyvenančios moterys dažnai susiduria su įvairiomis psichologinėmis, emocinėmis ir socialinėmis problemomis, susijusiomis su anksčiau patirtais išgyvenimais, traumomis ar smurtu. Biblioterapija - tai psichologinė terapija, naudojanti literatūrą kaip priemonę emocinei ir psichologinei žmonių gerovei sustiprinti. Mano, kaip psichologės, požiūriu, biblioterapija yra ypač naudinga, nes ji suteikia saugią erdvę apmąstymams ir emocinėms reakcijoms perdirbti, skatindama asmeninio augimo ir psichologinio atsparumo procesus.“
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Krizių centre gyvenančios moterys Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos biblioterapijos užsiėmimuose lankėsi tris kartus ir buvo supažindintos su trimis skirtingais biblioterapijos metodais. Pirmojo susitikimo metu vyko Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ sensoriniai skaitymai. Teksto suvokimas įjautrinant pagrindinius pojūčius leido giliau įsijausti į tekstą, labiau suvokti kontekstą, giliau perprasti kūrinio turinį, suteikė asmeninio augimo impulsą. Atsiskleidė kūrybinės vaizduotės galimybės, nes išgyventi potyriai leido atsirasti naujoms kūrybinėms idėjoms. Atsižvelgiant į tai, jog sensorinis knygos skaitymas visoms biblioterapijoje dalyvaujančioms moterims buvo visiška naujiena ir niekuomet neišgyventa patirtis, toks kūrinio interpretavimas kiekvienai dalyvei asmeniškai leido geriau suvokti savo vidinį pasaulį ir gilinti savęs pažinimo procesą. O tai yra ilgalaikė nauda asmenybės tobulėjimui. Po sensorinių skaitymų vykusi refleksija parodė, kad moterims šis užsiėmimas leido geriau suprasti jų pačių vidinius išgyvenimus, jausmus, privertė susimąstyti apie asmenines patirtis.
Projekto vadovė Ž. Žukauskienė atskleidė galvojanti apie dar vieną biblioterapinių metodų poveikio aspektą: „Dauguma Krizių centre gyvenančių moterų turi vaikų. Deja, dažnas jų auga be jokio sąlyčio su knygomis, literatūra. Labai norėčiau tikėtis, kad bibliotekoje gauta patirtimi jos dalysis su savo vaikučiais ir šiek tiek plačiau atvers jiems duris į išminties kupiną knygų pasaulį.“ Šiai minčiai pritarė ir Krizių centro psichologė R.
Sensoriniai Skaitymai Senjorams ir Intelekto Negalią Turintiems Asmenims
Senjorų dalyvavimą sensoriniuose skaitymuose Ž. Žukauskienė apibūdino kaip išskirtinio nuoširdumo ir įsitraukimo procesą, taip pat neretai sujaudinantį iki ašarų. Čekiškės socialinių paslaugų namų užimtumo specialistė Rita Kazaitienė išskyrė keletą biblioterapinių metodų naudos senjorams aspektų: „Sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ padėjo Čekiškės socialinių paslaugų namų gyventojams atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos, pasineriant į pajūrio atmosferą. Sensorinės veiklos, stimuliuojančios klausos, lytėjimo, kvapo jusles, sustiprino ir emocines reakcijas, atsivėrimą. Tai buvo puiki galimybė sužadinti prisiminimus, susijusius su pajūriu, ir užmegzti prasmingą diskusiją, dalytis mintimis bei įspūdžiais.“
Garliavoje įsikūrusių socialinės terapijos namų „Akvila“ globotiniai, turintys įvairių intelekto negalių ir daug metų lankantys įvairias kūrybines bibliotekos veiklas, noriai išbandė ir sensorinius skaitymus. Įsitraukę į sensorinius skaitymus, jie labai ilgai išlaikė dėmesį, smalsiai klausinėjo ir emocingai reagavo į sensoriškai aktyvinančius veiksnius. „Toks įsitraukimas be galo nudžiugino: radome būdą, kaip Maironio kūrybą skaityti su intelekto negalią turinčiais bibliotekos lankytojais, kaip pateikti kūrinį jiems suprantamai ir patraukliai. Neabejojame, kad esame teisingame kelyje, o kelrodis - iniciatyva „Biblioteka visiems“, - įžvalgomis pasidalijo Ž. Žukauskienė.
Sensorinis Kambarys: Erdvė Pojūčiams ir Emocijoms
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, gavusi Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, įrengė sensorinį kambarį, skirtą projekto „Atver[s]k“ veikloms vykdyti. Sensorinis kambarys yra atviras visiems bibliotekos lankytojams, išskyrus sensorinių skaitymų ar kitų biblioterapinių veiklų metu.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Sensoriniame kambaryje gausu inovatyvių sprendimų, tokių kaip interaktyvios grindys, įvairūs šviečiantys žaidimų stalai, magnetinės kaladėlės, sensorinės skystos grindų plytelės, iškreipiantys veidrodžiai ir veidrodžiai su LED juostomis, begalybės veidrodis, emocinio intelekto lavinimo rinkinys „Pojūčiukų pasaulis“, skirtingi kūrybinio lavinimo rinkiniai ir kt.
Psichologė Sandra Kybransaitė (šeimos laisvalaikio centro „Pojūčių pasaulis“ bendraįkūrėja) vedė atskirus mokymus bibliotekos darbuotojams. Jos parengtą emocinio intelekto lavinimo rinkinį „Pojūčiukų pasaulis“ vėliau bibliotekos darbuotojai pritaikė vesdami veiklas ir vaikams, ir suaugusiesiems. „Multisensorinis lavinimas yra naudingas tiek stimuliuojant pojūčius, tiek siekiant suteikti atpalaiduojamąjį pojūtį, siekiant žmones įtraukti, mokant išbūti. Be multisensorinio lavinimo, labai svarbu skirti dėmesio emociniam intelektui. Neretam vaikui ir net suaugusiajam sunku išreikšti savo jausmus ir emocines būsenas. Todėl jiems reikia suteikti tinkamas priemones, per kurias būtų lengviau kalbėti ir suprasti save. Emocijų kortelės ir specifiniai žaislai - tai paprasta ir suprantama kalba, padedanti paaiškinti, ką žmogus jaučia šią akimirką“, - pasakojo psichologė S. Kybransaitė.
Bibliotekos vaidmuo bendruomenėje
Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė patvirtino neabejojanti, kad nuoseklus šių veiklų tęstinumas - prasmingas ir Kauno rajono bendruomenėms reikalingas procesas. „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono bibliotekų darbuotojai labai iniciatyviai įsitraukė į biblioterapines, sensorines veiklas. Kolektyvas ne tik įsisavino mokymų medžiagą, bet ir pasiūlė, kaip ją pritaikyti konkrečiose situacijose, kvalifikuotai adaptavo kiekvienos tikslinės grupės poreikiams. Mums tai labai svarbi veiklos kryptis, nes atliepia du Lietuvos bibliotekų prioritetus: skaitymo skatinimą ir bibliotekos atvirumą žmonėms su negalia. Plačiai išsidėstęs bibliotekos padalinių tinklas Kauno rajone leidžia mūsų veikloms pasiekti nuo kultūros centrų nutolusias bendruomenes ir labai skirtingas žmonių grupes, kurios, standartiškai mąstant, nėra tipiniai bibliotekos paslaugų vartotojai“, - teigė I. V. Stančiauskienė.