Autizmas - tai įvairialypis vystymosi sutrikimas, kuris paliečia kelias pagrindines žmogaus gyvenimo sritis: socialinę, verbalinę bei neverbalinę komunikaciją ir elgesį. Liga apima įvairius smegenų sričių pokyčius, o simptomai įvairuoja. Dažnai gydytojai apie autistus atsiliepia kaip apie žmones, kurie kitaip suvokia pasaulį, kitaip jį pažįsta ir „transliuoja“ aplinkiniams.
Yra žinoma, kad autizmas arba autizmo spektro sutrikimas dažniau pasireiškia berniukams nei mergaitėms. Atsižvelgdami į tai, Baltimorės Kennedy Krieger instituto (JAV) mokslininkai nusprendė paieškoti didesnių skirtumų tarp lyčių, kurių atstovams diagnozuotas autizmas. Mokslininkams nerimą kėlė tai, kad lengvesniais simptomais pasireiškiantis sutrikimas mergaitėms gali atvesti į visiškai nepageidaujamą dalyką - per vėlai diagnozuotą autizmą.
Autizmo diagnozavimo iššūkiai mergaitėms
Mergaitės, turinčios autizmo sindromą, jo pasireiškimas labai stipriai skiriasi nuo berniukų. Berniukai yra tiesmukiškesni, aiškiai parodo savo autistinius požymius, nemoka jų suvaldyti, o mergaitės, ypač tos, kurios kalba, turi intelektą, autizmo požymius geba labai stipriai paslėpti savo elgesiu, moka prisitaikyti, užsimaskuoti. Dėl šios priežasties, autizmo spektro sutrikimas mergaitėms dažnai diagnozuojamas vėliau nei berniukams. Tai lemia, kad mergaitės gali negauti ankstyvosios pagalbos, kuri yra itin svarbi siekiant pagerinti jų socialinę adaptaciją ir gyvenimo kokybę.
Simptomų skirtumai tarp berniukų ir mergaičių
Pastebėta, kad berniukams pirmieji su autizmu susiję simptomai buvo išties ryškesni - jie dažniau pasireikšdavo pasikartojančiu ir lengvai pastebimu elgesiu, kaip, tarkim, kaladėlių, žaislų dėliojimas į vieną eilę. Taip pat berniukai pasižymėjo mažesniu domėjimusi viskuo, kas juos supa. O mergaičių sindromą lydėjo kur kas mažiau pastebimi simptomai, pirmiausia susiję su socialiniu pažinimu.
Maskavimosi fenomenas
Mergaitės moka labai gerai užsimaskuoti. Pastebėti sindromą neretai būna labai sunku, nes jos vaizdo ir emocijų neišreiškia kaip berniukai.
Taip pat skaitykite: Suvokimo ugdymas: visapusiškas metodas
Maskavimasis - sąmoningas arba nesąmoningas bandymas slopinti autistinius bruožus, kad atitiktų aplinkos lūkesčius. Pavyzdžiui, mergaitė, bijanti triukšmingos klasės aplinkos, vis tiek gali bandyti dalyvauti grupinėse veiklose, tačiau po jų jausis visiškai išsekusi. Nuolatinis prisitaikymas ir „maskavimasis“ ilgainiui sukelia didelį emocinį nuovargį.
Aspergerio sindromas mergaitėms
Paprastai „Aspergerio mergaitės“ yra protingos, turi įvairių domėjimosi krypčių, nuo mažens labai domisi knygomis, itin daug skaito. Joms patinka įvairūs serialai. Jos labai artistiškos, chameleoniškos. Atsidūrusios įvairiose nepatogiose situacijose sugeba išsisukti.
Gydytoja sako, kad, kalbant apie darbinę veiklą, jos pasiekia labai daug, bet didžiausias „Aspergerio mergaičių“ išskirtinumas yra jų asmeninis gyvenimas: „Joms sunku šeimoje, nelengva palaikyti artimus santykius tiek su partneriu, tiek su draugais. Ir tai labai stipriai kerta per savivertę. Atrodo, lyg būtumei kvailas žmogus, nesugebantis palaikyti santykių. Taip, tu randi žmogų, su juo pradedi bendrauti, bet niekaip nepavyksta išlaikyti santykio. Mintys, kad esi niekam tikusi, kad niekam nepatinki, kad nesugebi turėti santykių, tikrai vyrauja tarp tokių moterų. Iš kitos pusės, šiandien pasaulyje - tokių moterų bumas. Kai jos sužino, kad nėra kvailos, pradeda visai kitaip gyventi. Jos supranta, kodėl palaikyti santykius, intuityviai juos pajausti, atliepti kitų žmonių jausmus yra taip sudėtinga, kodėl santykiai - toks didžiulis iššūkis. Jos žino, kad turi autizmo spektrą, todėl kitaip supranta pasaulį. Vienas dalykas, kad jos pačios žino, o kitas, kad jos informuoja savo draugą, partnerį, kad yra kitokios, tada abi pusės priima tai arba ne. Reikia suprasti, kad tokie žmonės nesielgia mums įprastai ne specialiai, jie to negali padaryti, nes yra tiesiog kitokie.“
Socialinės sąveikos ypatumai
Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Pagrindiniai autizmo spektro požymiai
Yra trys kardinalūs autizmo spektro požymiai: kitoniška socialinė sąveika, verbalinis ir neverbalinis bendravimas bei ypatingieji pomėgiai, rutina, sensoriniai sutrikimai. Jei visa ši triada yra, tai galime nustatyti autizmo sutrikimą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai mergaičių socializacijos centruose
Kitoniška socialinė sąveika
Visi autistiški žmonės nori santykių, nori turėti draugų, mylimųjų, tai yra žmogiška. Bet kai reikia sukurti santykius, jiems neišeina taip, kaip daugeliui įprastos raidos žmonių. Vienas iš ypatumų - jie nežiūri į akis, turi periferinį matymą, mat tiesioginis žvilgsnis juos labai dirgina. Tokie žmonės žiūri iš šono, ir jei atrodo, kad į tave nežiūri, iš tiesų jie mato. Kodėl nuo pat mažens neatsiliepia kviečiami vardu? Ogi todėl, kad vardo jiems nereikia, jo reikia kitiems, kad galėtų identifikuoti. Ir jeigu tie žmonės, kurie jį kviečia, nelabai rūpi ir nelabai reikalingi, kam tada atsiliepti be reikalo. Atsiliepia tada, kai jiems reikia. Taigi, autistiški žmonės save, savo poreikius kelia aukščiau kitų žmonių poreikių, nes stengiasi pirmiausia patenkinti savuosius. Jeigu vaikas nori žaisti, tai jis ir žais, jei nenorės - nežais. Norės - atkreips dėmesį į jus, nenorės - neatkreips. Iš vienos pusės, su tokiu žmogumi būna sunku. Nežinant, kad jis autistiškas, tikrai galima pagalvoti, kad yra egoistiškas, įsimylėjęs save. Bet iš tiesų jis nėra egoistas, jam tiesiog paprasčiau, kai žino savo poreikius, o kadangi intuityviai neskaito kitų žmonių siunčiamų signalų, tai taip ir atsitinka.
Verbalinis ir neverbalinis bendravimas
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Ypatingieji pomėgiai, rutina, sensoriniai sutrikimai
Autistiškam žmogui labai sunku, jis jaučiasi nesaugiai, būdamas kitų draugijoje, ypač jei jų nepažįsta. Dėl to ir galvoja apie save, jam reikia rutinos, tai leidžia gerai ir saugiai jaustis, nes žino, kas yra, kas bus, žinos, kaip su tuo tvarkytis. Įsivaizduokite, kad patenkate į kokią nors kitokios kultūros užsienio šalį, nemokate kalbos, matote kitoniškus žmones, visiškai kitokį gyvenimo būdą ir susiduriate su situacija, kai negalite nei paklausti, nei suprasti, nei išsiaiškinti, tiesiog nesuprantate, kas vyksta. Kiekvienas žmogus tokioje situacijoje blogai jaustųsi, būtų sutrikęs, nežinotų, ką daryti ir kas jo laukia. O jeigu jūs mokotės kalbos, kultūros, to, ką tie žmonės galvoja, kodėl taip elgiasi, žinote, kas ir kaip, jei tai tampa rutina, tai viskas pasikeičia, tampa saugu. Tas pats ir su žmogumi, kuris turi autizmo spektro sutrikimą.
Ankstyvieji požymiai ir diagnostika
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant.
„Raudonų vėliavėlių“ sistema
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų.
Taip pat skaitykite: Berniukų ir mergaičių brendimas
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako dviejų žodžių junginio, kuris nebūtų tik kito žodžio atkartojimas.
Ką daryti įtarus autizmą?
Jei kartais pastebite vieną ar du simptomus - nepanikuokite. Jeigu jus neramina vaiko raida, pasikalbėkite apie tai su vaiko gydytoju.
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.
Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Pagalbos metodai ir intervencijos
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Ankstyvoji pagalba
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Taikomoji elgesio analizė (ABA)
Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas (išssamiau: National Standards - National Autism Center at May Institute). Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas. Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs. Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą.
Vaistiniai preparatai
Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Autizmas - ne kliūtis pilnaverčiam gyvenimui
Svarbiausia žmogui yra atrasti prasmę gyvenime. Ir jeigu jis jaus prasmę, galės būti laimingas. O juk laimės visi ir ieškome, nepriklausomai nuo to, ar turime sutrikimą, ar ne.
Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Pasidalinkite šiuo straipsniuNors žodį „autizmas” girdėję yra praktiškai visi, didelė dalis žmonių vis dar nežino kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Vieni turi viziją, kad autistai - visiškai nereaguojantys į aplinką žmonės, kurie visą laiką linguoja ir žiūri į vieną tašką. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra „sveikas” ar „normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra. Autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria.