Šiame straipsnyje aptariami vaistai, turintys silpną raminamąjį poveikį centrinei nervų sistemai. Straipsnyje pateikiama informacija apie dažniausiai vartojamus raminamuosius vaistus, jų poveikį, galimą šalutinį poveikį ir priklausomybės riziką. Taip pat aptariamos situacijos, kuriose šie vaistai gali būti naudingi, ir atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis juos vartojant.
Įvadas
Raminamieji vaistai, kartais vadinami anksiolitikais arba trankviliantais, yra vaistų grupė, kuri slopina centrinę nervų sistemą (CNS). Jie dažnai skiriami siekiant sumažinti nerimą, įtampą, palengvinti miegą ir atpalaiduoti raumenis. Nors jie gali būti veiksmingi trumpalaikiam simptomų valdymui, svarbu suprasti jų galimą šalutinį poveikį ir priklausomybės riziką.
Dažniausiai vartojami raminamieji vaistai
Tarp dažniausiai vartojamų raminamųjų vaistų yra benzodiazepinai ir į juos panašios medžiagos. Kai kurie iš jų, dažniausiai žinomi cheminiais pavadinimais, yra diazepamas, temazepamas, nitrazepamas ir kiti benzodiazepinai.
Poveikis centrinei nervų sistemai
Raminamieji vaistai veikia CNS, slopindami nervų sistemos veiklą. Dėl to gali sumažėti nerimas, įtampa ir pagerėti miegas. Tačiau jie taip pat gali sukelti mieguistumą, lėtą mąstymą, koordinacijos sutrikimus ir susilpninti reakciją.
Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologams
Vartojimo indikacijos
Raminamieji vaistai gali būti skiriami žmonėms, patiriantiems:
- Nerimą
- Depresiją
- Nemigą
- Krizines situacijas
- Rimtas asmenines problemas
Jie gali padėti įveikti krizines situacijas, slopindami nervų sistemą, sukeldami mieguistumą, lėtindami mąstymą ir mažindami įtampą bei nerimą.
Šalutinis poveikis
Vartojant raminamuosius vaistus, gali pasireikšti įvairus šalutinis poveikis, įskaitant:
- Mieguistumą
- Lėtą mąstymą
- Koordinacijos sutrikimus
- Reakcijos susilpnėjimą
- Nestabilius kūno judesius
- Neaiškią kalbą
- Haliucinacijas
- Sąmonės praradimą
Be to, raminamieji vaistai gali sąveikauti su kitais vaistais, tokiais kaip digoksinas, stiprindami toksinį poveikį. Taip pat, kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido, gali sumažinti diazepamo absorbcijos greitį.
Priklausomybės rizika ir abstinencija
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
Taip pat skaitykite: PPT specialistų konsultacijos
Atsargumo priemonės
Vartojant raminamuosius vaistus, svarbu laikytis šių atsargumo priemonių:
- Vartoti tik pasitarus su gydytoju.
- Nevairuoti automobilio ar nedirbti su mechaniniais įrenginiais.
- Nevartoti kartu su alkoholiu.
- Neviršyti rekomenduojamos dozės.
- Nenutraukti vartojimo staiga, nes gali pasireikšti abstinencijos simptomai.
- Būti atsargiems, jei sergate kvėpavimo sistemos, kepenų ar inkstų veiklos nepakankamumu.
- Vyresniems nei 65 metų žmonėms vartoti atsargiai.
Alternatyvūs gydymo būdai
Be raminamųjų vaistų, yra ir kitų būdų, kaip valdyti nerimą, depresiją ir nemigą. Tai gali būti psichoterapija, meditacija, joga, sportas ir sveika gyvensena.
Konkrečių vaistų apžvalga
Relanium
Relanium veiklioji medžiaga yra diazepamas. Staiga nutraukus gydymą gali pasireikšti nutraukimo simptomai: galvos skausmas, raumenų skausmas, labai stiprus nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas bei dirglumas. Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją (po vaisto vartojimo buvusių įvykių neatsiminimas). Vartojant benzodiazepinus, žinoma, kad pasireiškia tokios reakcijos kaip neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kiti nepageidaujami elgesio sutrikimai. Diazepamas stiprina slopinamąjį etanolio poveikį centrinei nervų sistemai. Vartojant diazepamo kartu su digoksinu, gali sumažėti digoksino išskyrimas per inkstus ir sustiprėti toksinis poveikis. Kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido, gali sumažinti diazepamo absorbcijos greitį, tačiau jie neveikia jau absorbuoto Relanium. Kai kurie kepenų fermentų funkciją slopinantys vaistiniai preparatai gali sustiprinti ir pailginti diazepamo raminamąjį poveikį. Nevartoti vaisto nėštumo metu, ypač pirmaisiais ir paskutiniaisiais trimis mėnesiais, nebent tam būtų įtikinamų priežasčių. Relanium prasiskverbia pro placentą. Vairuoti ir valdyti mechanizmų gydymo metu negalima, nes Relanium gali sutrikdyti psichomotorinius įgūdžius.
Relanium vaistą visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Relanium 5 mg tabletė yra nedaloma. Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas - dvi savaites. Vyresniems kaip 12 metų paaugliams: 10 mg du kartus per parą. Pradinė dozė yra po 2-2,5 mg Relanium 1-2 kartus per parą. Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8-12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą. Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija, reikia laikytis įprastų atsargumo priemonių. Perdozavus diazepamo, nedelsdami kreipkitės į neatidėliotinos pagalbos skyrių.
Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas, intelekto įgūdžių pablogėjimas ir sulėtėjusi reakcija, sumažėjusi raumenų jėga, galvos svaigimas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), sutrikusi eisena, dezorientacija, sulėtėjusi kalba, rankų tremoras. Nenustygstamumas, sujaudinimas, neramumas, dirglumas, agresyvumas, iliuzijos, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, neadekvatus elgesys bei kitokie elgesio sutrikimai- sumišimas, emocijų skurdumas, sumažėjęs budrumas, depresija, padidėjęs ar sumažėjęs lytinis potraukis. Jei pasireiškė minėti poveikiai, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Net gydomosios dozės vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę: gydymą nutraukus, gali atsirasti nutraukimo ar atoveiksmio simptomų. Gali atsirasti psichinė priklausomybė. Vartojant gydomąją dozę, gali pasireikšti anterogradinė amnezija (po ligos buvusių įvykių neprisiminimas). Tokio poveikio rizika didėja, jei vartojama didelė dozė.
Taip pat skaitykite: Kaip susisiekti su pasąmone?
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Estazolam TC
ESTAZOLAM TC tabletės yra geltonos, apvalios, abipus plokščios, neaptrupėjusiais kraštais ir be įtrūkimų.Estazolamas priklauso 1,4-benzodiazepinų grupės dariniams. Jis slopina daugelį centrinės nervų sistemos struktūrų: galvos smegenis, įskaitant smegenėles, limbinę sistemą, pagumburį ir nugaros smegenis. Estazolamo veikimas yra daugiausiai susijęs su gama aminosviesto rūgštimi (GASR) ir receptorių kompleksu, kuriam priklauso chlorido jonų kanalas, GASR-A ir benzodiazepino receptoriai. Estazolamas skatina GASR prisijungimą prie GASR-A receptoriaus, todėl GASR (estazolamo poveikio mediatorius) sukelia stipresnį poveikį. GASR-A receptoriaus aktyvavimas didina chlorido jonų srautą į neuroną, todėl jis hiperpoliarizuojamas. Dėl šio pokyčio mažėja neurono aktyvumas. Vaistas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Išgėrus preparato, didžiausia koncentracija serume būna maždaug po 2 valandų. 93 % estazolamo prisijungia prie serumo baltymų. Estazolamas prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą ir placentą bei išsiskiria su motinos pienu. Medikamento pusinės eliminacijos periodas trunka 10 - 24 val. (vidutiniškai 17 valandų).Estazolamą metabolizuoja kepenys. Vaistas ir jo metabolitai daugiausia šalinami su šlapimu.
Terapinės indikacijos: trumpalaikis (7 - 10 dienų) nemigos (sunku užmigti, naktį pabundama per dažnai, o iš ryto per anksti) gydymas vyresniems nei 18 metų pacientams. Vaistiniu preparatu gydomi tik neabejotini miego sutrikimai.
ESTAZOLAM TC vartoti draudžiama, jeigu padidėjęs jautrumas 1,4-benzodiazepinams ar kitoms preparato medžiagoms, yra CNS pažeidimo sukeltas kvėpavimo sutrikimas ir įvairių priežasčių sukeltas sunkus kvėpavimo nepakankamumas, sąmonės sutrikimas, uždaro kampo glaukoma, raumenų veiklos sutrikimas (sunkioji miastenija), kepenų funkcijos sutrikimas. Be to, vaisto negalima vartoti žmonėms, kuriems dažnai atsiranda svaigulys ir sumišimas, bei nėščioms moterims ir žindyvėms.
Jei benzodiazepinų vartojama ilgą laiką, galima fizinė ir psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir vartojimo trukmė, tuo didesnė priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika gresia pacientams, kurie praeityje piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais. Jeigu atsiranda fizinė priklausomybė, nutraukus gydymą, pasireiškia nutraukimo simptomų, kaip antai galvos ir raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, nerimastingumas, konfūzija ir dirglumas. Sunkiais atvejais būna tokių simptomų: psichikos sutrikimas, realybės jausmo praradimas, išnyksta jutimai arba juntamas dilgčiojimas galūnėse, padidėja jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, pasireiškia haliucinacijos ir epilepsijos priepuoliai.
Medikamento vartojantiems ligoniams draudžiama gerti svaigalų, kadangi jie stiprina nepageidaujamą estazolamo poveikį centrinei nervų sistemai.
Nemigą šalinti reikia 1 - 2 mg (0,5 - 1 tabletės) doze, kurią reikia gerti prieš miegą. Tinkamiausią estazolamo dozę kiekvienam pacientui nustatys gydytojas, atsižvelgdamas į simptomų sunkumą ir organizmo reakciją į vaistinį preparatą.
Dažniausiai atsiranda toks šalutinis poveikis: mieguistumas, psichinės veiklos susilpnėjimas; galvos skausmas, svaigulys; sumišimas; judesių koordinacijos sutrikimas; košmariški sapnai.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
Bromazepam LANNACHER
Bromazepam LANNACHER 3 mg plėvele dengtos tabletės yra tabletės su perlaužimo vagele. Bromazepam LANNACHER vartojant mažomis dozėmis slopina baimę, mažina įtampą ir nervingumą, vartojant didesnėmis dozėmis ramina ir atpalaiduoja raumenis. Jos vartojamos, kai esti: baimės ir įtampos būklė, baimės pojūtis esant depresijai, nervingumas, dirglumas, neramumas.
Bromazepam LANNACHER vartoti draudžiama: jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) bromazepamui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai; jei yra priklausomybė nuo kitų ligų arba alkoholio; kai yra sunki lėtinė hiperkapnija (dėl kraujo plazmoje padidėjusio anglies dvideginio kiekio padažnėjęs kvėpavimas); kai yra ūmus apsinuodijimas alkoholiu arba kitais centrinę nervų sistemą slopinančiais vaistais.
Jei kartu vartojami kiti centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai (pvz., depresiją mažinantys, nervų sistemą stimuliuojantys, trankviliantai, migdomieji, traukulius slopinantys, antihistamininiai, skausmą malšinantys, anesteziją sukeliantys vaistai, alkoholis), gali sustiprėti ir bromazepamo, ir kitų vaistų poveikis. Vartojant kartu su cimetidinu, gali sustiprėti Bromazepam LANNACHER poveikis.
Dozė priklauso nuo ligos sunkumo ir parenkama individualiai. Gydantis namuose, daugeliui pacientų per parą pakanka 3 mg (1 tabletės) dozės, kurią reikia išgerti vieną valandą prieš miegą; prireikus, ši dozė gali būti padidinta iki 6 mg (2 tablečių) arba galima gerti 3 kartus per parą po 1,5-3,0 mg (pusę-vieną tabletę).
Dažniausiai toleruojamas gerai. Gali pasitaikyti tokių nepageidaujamo poveikio požymių: pernelyg didelis slopinimas, nuovargis, mieguistumas, silpnumas.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.