Įvadas
Šiandieninė visuomenė kelia vis didesnius reikalavimus specialistams, dirbantiems su žmonėmis, ypač tiems, kurie teikia pagalbą socialinės rizikos grupėms. Socialinis ir psichologinis pasirengimas tampa itin svarbiu aspektu, užtikrinančiu efektyvų ir profesionalų darbą. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinio ir psichologinio pasirengimo svarbą įvairiose srityse, iššūkius, su kuriais susiduriama, ir galimybes tobulinti šią sritį Lietuvoje.
Socialinio ir psichologinio pasirengimo svarba
Socialinis ir psichologinis pasirengimas yra būtinas įvairių profesijų atstovams, ypač tiems, kurie dirba su žmonėmis. Tai apima gebėjimą suprasti ir reaguoti į kitų žmonių emocijas, valdyti stresą, spręsti konfliktus, bendradarbiauti ir priimti etiškai pagrįstus sprendimus. Šios kompetencijos yra ypatingai svarbios socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams, medikams, pedagogams ir kitiems specialistams, kurie kasdien susiduria su sudėtingomis situacijomis ir pažeidžiamomis žmonių grupėmis.
Socialiniams darbuotojams
Socialiniai darbuotojai yra arčiausiai rizikos grupėms esantys asmenys, tad tiesiogiai susiduria su kitų žmonių bėdomis. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovės Rasos Dičpetrienės teigimu, socialinės rizikos šeimose auga beveik 5 procentai šalies vaikų. Socialinis darbuotojas, sistemingai padėdamas rizikos grupėms, valstybei gali sukurti pridėtinę vertę. Tačiau darbas su rizikos grupėmis reikalauja labai plataus spektro išsilavinimo, kad pavyktų rasti bendrą kalbą su galimai socialinio funkcionalumo sutrikimų turinčiais asmenimis.
2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad šalies socialiniai darbuotojai pasižymi itin žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, netinkama empatija, prastais bendradarbiavimo gebėjimais. Programos dalyvės teigė, kad labiausiai jų darbe pasigendama žmogiškųjų gebėjimų stiprinimo, sudėtinga darbo patirtis lemia nepakankamą savęs vertinimą, kartais skausmingose situacijose reaguojama pernelyg emocionaliai.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės teigimu, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo. „Rezultatas menkai išmatuojamas kokybine skale, nes dirbti su rizikos grupėmis yra labai sudėtinga“, - teigė A. Virbalienė. Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja, kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Policijos pareigūnams
Policijos pareigūno profesija susijusi su nuolatiniu stresu, rizika ir sudėtingomis situacijomis. Gebėjimas stabiliai ir greitai spręsti įvairias situacijas, išlikti žmogišku ir kartu teisingu - tai tik dalis reikalavimų, keliamų pareigūnams. Todėl psichologinis pasirengimas yra itin svarbus aspektas, užtikrinantis efektyvų ir profesionalų pareigūnų darbą.
Psichologiškai pasirengęs pareigūnas be problemų gali susidoroti su jam skiriamomis užduotimis ir dažniausiai yra puikiai motyvuotas aktyviai veiklai. Jau būdamas studentu ir ruošdamasis tapti policijos pareigūnu, asmuo privalo apsispręsti kovoti su blogiu, siekti teisingumo ir teisėtumo darbe bei gyvenime, ugdyti save psichologiškai.
Policijos pareigūnas visuomenėje traktuojamas ne tik kaip pilietis, bet ir kaip atitinkamos institucijos specialistas. Todėl pareigūno rengimas neįmanomas be glaudžios dorovinio, profesinio ir psichologinio ugdymo sąvokos. Šie kriterijai yra pagrindinis policijos pareigūno asmenybės modulio pagrindas.
Apklausa yra vienas iš pagrindinių policijos pareigūno darbo įrankių, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti pažeidėjus ir surinkti įrodymus. Tačiau apklausos procesas gali būti emociškai sudėtingas tiek pareigūnui, tiek apklausiamajam. Pareigūnas turi būti pasiruošęs susidurti su įvairiomis reakcijomis - nuo baimės ir sumišimo iki agresijos ir melo.
Psichologinis pasirengimas apklausoms apima:
Taip pat skaitykite: Pasitikintis vaikas
- Streso valdymą: Gebėjimą išlikti ramiu ir susikaupusiu stresinėse situacijose.
- Bendravimo įgūdžius: Efektyvų bendravimą su įvairiais žmonėmis, įskaitant aukas, liudininkus ir įtariamuosius.
- Empatiją: Gebėjimą suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus.
- Kritinį mąstymą: Gebėjimą analizuoti informaciją, atskirti faktus nuo nuomonių ir priimti pagrįstus sprendimus.
- Etikos principų laikymąsi: Užtikrinimą, kad apklausos būtų vykdomos etiškai ir teisėtai, gerbiant žmogaus teises.
Kitiems specialistams
Socialinis ir psichologinis pasirengimas yra svarbus ne tik socialiniams darbuotojams ir policijos pareigūnams, bet ir kitiems specialistams, dirbantiems su žmonėmis. Pavyzdžiui, medikai, ypač tie, kurie dirba su sunkiais ligoniais ar traumų patyrusiais asmenimis, turi būti pasirengę emociškai palaikyti pacientus ir jų artimuosius, valdyti stresą ir priimti sunkius sprendimus. Pedagogai turi gebėti suprasti ir reaguoti į mokinių emocijas, spręsti konfliktus klasėje, motyvuoti mokinius ir kurti saugią bei palaikančią mokymosi aplinką.
Iššūkiai ir problemos
Nepaisant socialinio ir psichologinio pasirengimo svarbos, šioje srityje susiduriama su įvairiais iššūkiais ir problemomis.
Nepakankamas dėmesys mokymams ir kvalifikacijos kėlimui
Atliktų apklausų duomenys rodo, kad pareigūnų mokymai ne visada yra pakankami ir efektyvūs. Dalis respondentų teigė, kad mokymai buvo per trumpi ir neišsamūs, labiau teoriniai nei praktiniai, neįdomūs, juos rengė ne policijos instruktoriai, o kabinetuose dirbantys policijos pareigūnai, formalūs, įgytų žinių nenaudojami praktiškai.
Panašios problemos pastebimos ir socialinių darbuotojų srityje. 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad šalies socialiniai darbuotojai pasižymi itin žema saviverte, menkais streso ir konfliktų valdymo įgūdžiais, netinkama empatija, prastais bendradarbiavimo gebėjimais.
Psichologinės pagalbos trūkumas
Pareigūnai dažnai susiduria su sudėtingomis ir emociškai sunkiomis situacijomis, tokiomis kaip smurtas artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimai, eismo įvykiai, vagystės, plėšimai, narkomanija, girtavimas, skurdas. Socialiniai darbuotojai taip pat nuolat susiduria su sudėtingomis šeimomis, vaikų nepriežiūra, smurtu ir kitomis socialinėmis problemomis.
Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacijos paaugliams
Tokios situacijos gali turėti neigiamą poveikį specialistų psichologinei sveikatai, sukelti stresą, nerimą, depresiją ir kitas problemas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad pareigūnai ir socialiniai darbuotojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą po kritinių įvykių ar sudėtingų situacijų.
Empatijos stoka visuomenėje
Klaipėdos valstybinės kolegijos studentė Ieva Nekrošiūtė, grįžusi iš studijų mainų programos „Erasmus“ Čekijoje, pastebėjo, kad žmonėms labai trūksta empatijos. „Mes tampame abejingi vieni kitiems ir kuo toliau, tuo labiau rūpinamės savo asmeninėmis problemomis. Kaip gyvena kiti, dažnam - neįdomu. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, šiandien tai yra gan nemažas iššūkis“, - reziumavo būsima socialinė darbuotoja I. Nekrošiūtė.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Pareigūnai ir socialiniai darbuotojai, teikdami pagalbą žmonėms, susiduria su įvairiais teisiniais aspektais ir atsakomybe. Pavyzdžiui, pareigūnai, naudodami specialiąsias priemones ar sulaikydami asmenis, turi veikti griežtai laikydamiesi įstatymų ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su vaikais, turi užtikrinti jų saugumą ir gerovę, o prireikus pranešti apie galimus smurto ar nepriežiūros atvejus.
Apklausoje dalyvavę pareigūnai teigė, kad dažnai tenka kviesti medikus. Dalis pareigūnų pritaria, kad pareigūnai nėra pasiruošę psichologiškai teikti pirmąją pagalbą dėl pirmosios pagalbos teikimo žinių trūkumo, praktinių įgūdžių trūkumo, galimų teisinių pasėkmių po pirmos pagalbos suteikimo (suteikiant pirmąją pagalbą galima sužaloti žmogų, kuris vėliau paduos pareigūną į teismą), manymo, kad pirmą pagalbą tinkamai gali suteikti medicinos specialistai arba labai dažnai praktinius įgūdžius atnaujinantys žmonės, motyvacijos stokos, asmeninių savybių (kai kurie pareigūnai nėra sumanūs), nemokėjimo suteikti pirmąją pagalbą, neturėjimo tinkamos įrangos (pakankamos).
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
Atsižvelgiant į išvardytus iššūkius ir problemas, galima pateikti keletą rekomendacijų, kaip pagerinti socialinį ir psichologinį pasirengimą Lietuvoje.
Tobulinti mokymų programas
Užtikrinti, kad mokymai būtų pakankamai ilgi, išsamūs, praktiški ir įdomūs. Į mokymų procesą įtraukti patyrusius specialistus, psichologus ir praktikus. Dėmesį skirti ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams įgūdžiams, tokiems kaip streso valdymas, bendravimo įgūdžiai, empatija, kritinis mąstymas ir etikos principų laikymasis.
Programos „Specialistų, teikiančių paslaugas sunkią negalią turintiems ar senyvo amžiaus asmenims, psichologinis pasiruošimas ir komandinis darbas“ programa patvirtinta Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suteiktas kodas SD20160035. Tokios programos yra labai svarbios siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Emocinio intelekto lavinimo programa bus vykdoma savivaldybėse, kuriose socialinės problemos ypač ryškios, - Jurbarke, Pasvalyje, Radviliškyje ir Šakiuose. Ši programa - tiesioginė pagalba socialiniams darbuotojams, nuo kurių gebėjimų ir žinių dažniausiai priklauso, kokias paslaugas gaus sunkumus patiriantys žmonės.
Reguliariai atnaujinti žinias
Organizuoti reguliarius socialinio ir psichologinio pasirengimo atnaujinimo kursus, atsižvelgiant į specialistų darbo patirtį ir poreikius. Apklausoje dalyvavę pareigūnai mano, kad psichologinį pasirengimą reikia atnaujinti kartą per metus, kartą per 2 metus, kartą per 3 metus, kartą per 5 metus, turi savarankiškai mokytis, kartą per 3 mėnesius, ilgiau dirbantiems vėliau galima ir rečiau, bet naujiems būtina dažniau, nes informacija nauja sunkiau pasisavinama, kas pusę metų + pagal poreikį ir asmenines savybes, kelis kartus per metus, 2 kartai metuose, du kartus i metus, kartą per pusę metų, ne teorija, o praktika kas pusmetį ar dažniau, nebūtinai visam skyriui iš kart. palaipsniui atnaujinti visiem praktinius įgūdžius. teorija kai tiek įgrisus ir nesugebi jos pritaikyti jei nėr praktikos.
Užtikrinti prieinamumą psichologinei pagalbai
Užtikrinti, kad specialistai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą po kritinių įvykių ar sudėtingų situacijų. Sudaryti sąlygas anonimiškai kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus, organizuoti grupinius užsiėmimus, kuriuose specialistai galėtų pasidalinti savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kolegų.
Policijos departamente iš viso dirba 17 policijos psichologų, kurie teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius, rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos dirbanti psichologė Donata Kabelytė pasakojo apie nuolatinį ryšį su pareigūnais ir prevencinę veiklą.
Skatinti empatiją ir socialinę atsakomybę
Organizuoti visuomenės švietimo kampanijas, skirtas skatinti empatiją, socialinę atsakomybę ir pagarbą vieni kitiems. Remti iniciatyvas, kurios padeda mažinti socialinę atskirtį ir gerinti pažeidžiamų žmonių grupių padėtį.
Stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų
Stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų, tokių kaip policija, socialinės tarnybos, sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Sudaryti sąlygas keistis informacija ir patirtimi, organizuoti bendrus mokymus ir projektus.
Užtikrinti tinkamą aprūpinimą priemonėmis
Apklausoje dalyvavę pareigūnai buvo aprūpinti įvairiomis priemonėmis, įskaitant liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“, pažymėjimą, atpažinimo ženklą, nustatyto pavyzdžio uniformą (kelnės, kostiumas, marškiniai, striukė, kepurė), pažeidimų fiksavimo priemones (fotoaparatas, vaizdo kamera, diktofonas), pagalbines informacijos fiksavimo priemones (rašymo priemonės, bloknotai ir pan.), ryšio priemones (radijo stotis, mobiliojo ryšio telefonas) ir spec. priemones saugoti viešąją tvarką.
Svarbu užtikrinti, kad specialistai būtų aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis, kad galėtų efektyviai ir saugiai atlikti savo darbą.
Studijų programos
Trejus metus trunkanti socialinio darbo studijų programa skirta parengti socialinius darbuotojus, gebančius nuolat besikeičiančioje visuomenėje profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Numatoma studijų programa yra taip, kad per numatytą laikotarpį būtų įgytos kuo įvairiapusiškesnės kompetencijos. Iš viso studijų laikotarpiu per trejus metus galima įgyti nemažai praktinės patirties. Yra numatomi net trys praktikos etapai: pažintinė praktika, pradinė praktika ir pagrindinė praktika. Šiuo metu socialinio darbo studijas siūlo dauguma didžiųjų Lietuvos universitetų ir kolegijų.
tags: #tevu #socialinis #ir #psichologinis #pasirengimas