Tėvų Švietimas Psichologijos Kontekste: Vaiko Gerovės Užtikrinimas

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat vyksta socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai, tėvai susiduria su naujais iššūkiais, reikalaujančiais nuolatinio tobulėjimo ir žinių atnaujinimo. Tėvų švietimas tampa itin svarbiu veiksniu, užtikrinančiu vaiko gerovę ir sėkmingą raidą. Šiame straipsnyje aptarsime tėvų švietimo svarbą psichologijos kontekste, įvairias konsultavimo ir pagalbos formas bei būdus, kaip tėvai gali aktyviai dalyvauti vaiko ugdymo procese.

Pedagoginio-psichologinio vertinimo svarba

Ikimokyklinio amžiaus vaikui atvykus į pedagoginį psichologinį įvertinimą, specialistai nustato jo kalbos ir pažintinių procesų vystymosi ypatumus. Vaiko tėvai bendrauja su logopede, specialiąja ir socialine pedagogėmis. Šios specialistės padeda tėvams geriau suprasti vaiko kalbos vystymosi ypatumus, aptaria pažintinių procesų ir kalbos bei komunikacijos gebėjimų vystymosi problemas. Toks įvertinimas leidžia anksti pastebėti galimus sunkumus ir laiku pradėti korekcijos priemones.

Konsultavimo formos ir jų nauda

Psichologinis konsultavimas yra svarbi pagalbos forma, apimanti mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymą, tiesioginio poveikio būdų numatymą, darbą su mokiniu (vaiku) taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimą su tėvais/globėjais, rūpintojais, mokytojais ir kitais su vaiko auklėjimu ar ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimą. Konsultavimo procese svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius.

Individualus konsultavimas

Mokinys (vaikas) į psichologą kreipiasi savarankiškai. Jei į psichologą kreipiasi vaikas iki 16 metų, kad būtų galima jį konsultuoti, reikalingas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas (raštu). Kitu atveju su vaiku vyksta tik pokalbis. Tėvai/globėjai, rūpintojai gali prašyti konsultacijos. Jei kreipiasi tėvai/globėjai, rūpintojai - į pirmąją konsultaciją jie kviečiami vieni. Pirmasis pokalbis padeda suprasti besikreipiančiojo problemą, nutarti, kaip bus galima kartu ją spręsti. Taip pat gali prašyti mokytojai (kai gautas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas). Jei dėl mokinio sunkumų kreipiasi mokytojas, gali būti vykdomos tik paties mokytojo konsultacijos, pateikiant darbo su konkrečiu vaiku rekomendacijas.

Šeimos konsultavimas

Šeimos konsultavimas apima kelių šeimos narių konsultavimą vienu metu, pvz., nustatant šeimos taisykles, išsakant lūkesčius vieni kitiems, tariantis dėl pareigų ir darbų pasidalijimo ir kt. atvejais. Ši forma padeda spręsti tarpusavio santykių problemas ir kurti harmoningą aplinką.

Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis

Grupinis psichologinis konsultavimas

Grupinis psichologinis konsultavimas apima įvairaus amžiaus vaikus, jų tėvus/ globėjus, rūpintojus. Tėvų konsultavimas grupėse (efektyvios ar pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai) yra ypač naudingas. Gerai, kai kartu dalyvauja suaugusieji, kurie drauge augina vaiką (mama ir tėtis, mama ir močiutė, mama ir patėvis ar kt.). Mokymų trukmė - 12 val. Tikslas: tėvams (globėjams, rūpintojams, seneliams ar kitiems asmenims, auginantiems ir auklėjantiems vaikus), kurie kartais jaučiasi sutrikę ir nežinantys, kaip elgtis su savo vaikais, suteikti informacijos apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais. Diskutuodami tarpusavyje tėvai mokysis į kasdienes situacijas pažvelgti kitu žvilgsniu ir ieškoti naujų sprendimo būdų, bandys perprasti vaiko viduje slypinčias emocijas.

Ankstyvas ugdymas ir brandumo vertinimas

Nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I - 1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau - Įstatymo pakeitimas), priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. Nors privalomas brandumo vertinimas panaikintas, tėvai vis dar gali kreiptis į specialistus dėl konsultacijos, siekiant įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai.

Prevencinė veikla ir tėvų vaidmuo

Prevencinė veikla, apimanti patyčių, tolerancijos, bendravimo ir kitus aspektus, yra itin svarbi vaiko socialinei ir emocinei gerovei. Tėvai turi aktyviai dalyvauti šiose veiklose, bendradarbiaujant su mokykla ir kitomis institucijomis.

Tėvų pedagoginis švietimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Nuolatinės socialinės, ekonominės, politinės kaitos sąlygomis tėvai susiduria su naujais, anksčiau nepatirtais socialiniais reiškiniais, tėvystės iššūkiais, todėl kyla tėvų pedagoginio švietimo poreikis. Sėkmingas tėvų pedagoginis švietime yra viena iš pagrindinių edukacinių sąlygų, siekiant kokybiškesnio ikimokyklinio ugdymo. Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų pedagoginio švietimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose situacijos gerinimo galimybes. Atliktas kokybinis tyrimas. Taikyti tyrimo metodai - mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros, dokumentų analizė, metaanalizė (teoriniam kontekstui atkleisti), pusiau struktūruotas interviu žodžiu (empirinio tyrimo duomenims surinkti) ir turinio (content) analizė (empirinių duomenų analizei). Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo mokytojai kaip pedagoginio tėvų švietimo situacijos gerinimo formas labiausiai pripažįsta ir plačiausiai naudoja tradicines, individualaus bendravimo formas. Akcentuojamas virtualus bendravimas su tėvais, informacijos pateikimas ir grįžtamojo ryšio teikimas virtualiomis priemonėmis. Išskirta pedagoginio tėvų švietimo situacijos gerinimo galimybė - tėvų įtraukimas į praktines veiklas įstaigoje, mokytojo naudojamas tinkamas pakvietimas, dėmesio tėvams demonstravimas, padėkojant jiems už dalyvavimą, lūkesčių išsiaiškinimas rengiant apklausas. Itin reikšmingos yra mokytojų asmeninės savybės, pedagoginiai gebėjimai. Išskirtos tėvų pedagoginio švietimo situaciją gerinančias sąlygos: įstaigos iniciatyva vykstantis pozityvių santykių su tėvais kūrimas, inovatyvesnių pedagoginio tėvų švietimo formų paieška. Išryškėjo tėvų iniciatyvos aktualumas.

Tėvų įsitraukimas į vaiko ugdymą

Kaip pastebi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai. Todėl šiandien vienu iš svarbių švietimo tikslų tampa siekis didinti tėvų dalyvavimą ir įsitraukimą į jų vaikų ugdymo procesą.

Taip pat skaitykite: Pasitikintis vaikas

Tėvų vaidmuo ruošiant vaiką mokyklai

Psichologė pabrėžia, kad dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, tėvai turėtų pradėti ruošti vaiką naujam jo gyvenimo etapui - gyvenimui ir mokymuisi už šeimos ribų. Iš anksto reikia ugdyti tokius vaiko įgūdžius, kurie padėtų jam mokytis, tinkamai elgtis, spręsti iškilusius sunkumus savarankiškai. Itin svarbu, kad prieš eidamas į mokyklą, vaikas būtų mokomas išreikšti savo ir suprasti kitų jausmus, kontroliuoti savo elgesį, įgytų tam tikrų savarankiško darbo įgūdžių.

Bendravimas ir dėmesys vaiko poreikiams

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė sako, kad turbūt ne kartą tėvams teko išgirsti iš mokytojų apie „kitokį“ (ne tokį, koks jis žinomas šeimoje) jų vaiką. Taip yra todėl, kad tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaikų poreikiams identifikuoti, neįsiklauso, neišgirsta, nemato, nesidomi jų savijauta, svajonėmis, veiklomis. Jei vaikas skirtingai elgiasi namuose ir mokykloje, tai jau yra rimtas signalas tėvams, kad jie turi susirūpinti ir vaikams skirti daugiau dėmesio nei iki tol skyrė.

Šeimos įtaka vaiko elgesiui

Kaip teigia K. Paulikė, niekam ne paslaptis, kad vaikai bendravimo kultūrą ir elgesį perima iš tėvų. „Jei tėvų elgesys nėra tinkamas, tai nereikia stebėtis ir vaikų elgesiu. Vaikai susitinka vieni su kitas ir jei, kuris nors iš jų atsineš ne visai tinkamą elgesio modelį, tai toks elgesys darys įtaką ir kitų vaikų elgesiui. Tuomet ugdymo įstaigoje užsisuka problemų ratas - patyčios, konfliktai, mokyklos nelankymas, priklausomybės“, - įsitikinusi K. Paulikė, pridurdama, kad švietimo sistemoje ji mato didelę spragą - ugdymo procese šeima nėra matoma kaip visuma, kurioje yra ir tėtis, ir mama, ir vaikai, ir seneliai.

Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas

„Ne tik tėvai turi rodyti iniciatyvą ir domėtis vaiko mokyklos gyvenimu, bet ir mokykla turi kviesti tėvus bendradarbiauti, įtraukdama juos ne tik į vaiko mokymosi proceso stebėjimą, bet ir į įvairias prevencines veiklas, padedančias užtikrinti vaiko gerovę ir geresnę savijautą mokykloje“, - tvirtina psichologė A.

Aukštųjų mokyklų vaidmuo

Tuo tarpu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė teigia, kad jų universitete studentų tėvai pakankamai aktyviai dalyvauja universiteto mokymosi procese, o jų studentai studijų metu yra ugdomi atsakingai žiūrėti į tėvų pareigas. „Mūsų studentų tėvai turi visas galimybes apsilankyti atvirose paskaitose, kurių temos ir visa kita svarbi informacija yra skelbiama viešai. Paskaitų metu vyksta įvairios diskusijos, vėliau - jų aptarimai“, - sako S. Burvytė. LEU atstovė pabrėžia, kad jų aukštosios mokyklos studentai turi daug įvairių saviugdos ir saviraiškos galimybių. Pavyzdžiui, studentai gali pasirinkti vieną iš laisvai pasirenkamų dalykų - pozityvioji tėvystė. Studijuodami šį modulį studentai geriau pažįsta save, savo tėvus ir įgytas žinias praktiškai taiko net savo šeimoje.

Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacijos paaugliams

Praktiniai patarimai tėvams

• Kasdieninis bendravimas: Kiekvieną dieną rekomenduojama su savo vaiku kalbėtis/diskutuoti apie tai, ką vaikas šiandien mokykloje išmoko, kaip sekėsi mokytis, kaip jautėsi klasėje ir pan., neaptarinėjant mokytojų darbo metodų, pamokų organizavimo formų ir pan. Išklausykite, patarkite, jei to prašo Jūsų vaikas.
• Bendravimas su pedagogais: Jeigu Jums kyla nerimas, jog kažkas mokykloje, pamokoje vyksta ne taip, tuomet būtinai rašykite pedagogui, klauskite to kas Jums rūpi.
• Emocijų valdymas: Lavinkite emocinį intelektą, mokydamiesi kartu su vaiku valdyti užplūdusias emocijas. Esant emocijų antplūdžiui niekada nedarykite skubotų sprendimų (nerašykite piktų laiškų, neskambinkite telefonu pedagogams ir kt.). Visus veiksmus stenkitės atlikti kiek įmanoma ramesnėje emocinėje būsenoje.
• Grįžtamasis ryšys: Visada suteikite grįžtamąjį ryšį pedagogams atsakydami į laišką, žinutę ar vaiko parneštą gerą emociją iš mokyklos ar pamokos (padėkokite už parašytą pastabą ar suteiktą rekomendaciją, parneštą vaiko emociją).
• Pagarbaus elgesio pavyzdys: Rodykime pagarbaus elgesio pavyzdį vaikams.
• Pasitikėjimas ir informacijos patikrinimas: Pasitikėkite vaiku, tačiau informaciją esant palankioms aplinkybėms patikrinkite (vaikai informaciją visada pateikia sau palankia linkme).
• Vaiko poreikių išsiaiškinimas: Išsiaiškinkite savo vaiko poreikius, skatinančius jo netinkamą elgesį (tik išsiaiškinę vaiko poreikį galėsite daryti įtaką jo elgesiui).
• Perspektyvus mąstymas: Nesiekite greito rezultato, žiūrėkite į perspektyvą. Žinoma, Jūsų vaikai darys klaidas, jas darysite ir Jūs. Nėra nei tobulų tėvų, nei tobulų vaikų, nei tobulų šeimų.
• Įpareigojimai ir susitarimai: Namuose skirkime vaikui kiekvienos dienos įpareigojimus/susitarimus (ką kiekvieną dieną vaikas turi atlikti) ir nepamirškite pastebėti jo atliktų darbų.

Pagalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, užduotis „įsiminti“ kartais būna labai sunkiai suprantama.

1. Informaciją raštu mokiniui pateikite kuo aiškesne ir trumpesne forma. Medžiaga turi būti glausta, aiški.
2. Paaiškinkite vaikui naujus žodžius.
3. Pateikite vaikui informaciją taip, kad jis iš karto galėtų ją suprasti.
4. Teikite grįžtamąjį ryšį. Paskatinkite, pagirkite.
5. Jeigu mokinys susiduria su rašymo sunkumais, rekomenduojama rašto darbus atlikti kompiuteriu.
6. Nerekomenduotina vaikui skirti skaityti ilgesnės apimties tekstų. Rekomenduojama tekstą suskirstyti į trumpas esmines dalis, išryškinant skaitomo teksto svarbias detales. Taip vaikui bus lengviau įsiminti, suvokti.
7. Neakcentuokite mokinio nesėkmių.

Papildomi resursai ir renginiai

Švietimo parodoje „Mokykla 2015“ daug dėmesio buvo skirta tėvams, jų vaidmeniui ir įsitraukimui į vaiko ugdymo(si) procesą. Taip pat buvo akcentuojamos Z kartos, jos santykių su tėvais bei mokytojais ypatybės, mokytojo profesijos svarba. Pranešėjos A. Šimelionienė, K. Paulikė, S. Burvytė dalyvavo šiemet parodoje „Mokykla 2015“ pirmą kartą organizuojamoje tėvų konferencijoje „Tėvai - pokyčių jėga ir ugdymo partneriai“. Ji buvo skirta tiems, kuriems svarbu būti ne tik mylinčiais ir rūpestingais tėvais, bet ir aktyviais švietimo bendruomenės nariais. Konferencijoje buvo kalbama apie tėvų ir mokyklos bendradarbiavimą, apie tėvų indėlį kuriant atsvarą patyčių kultūrai, apie tėvų galimybes geriau pažinti vaikų gebėjimus, realizuoti savo lūkesčius.

Taip pat, organizuojami įvairūs renginiai, skirti tėvams ir vaikams:

• Paskaita tėvams „Vaikai/paaugliai ir ekranai: kaip susitarti?“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
• Pasikalbėk su psichologe „Vaikų baimės: kaip nuraminti“ Paramos vaikams centre.
• Smurto prevencijos programos „Esame saugūs“ užsiėmimai vaikams/paaugliams ir paskaita tėvams Paramos vaikams centre.
• Konsultacijos nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ bendradarbiavimo ir komunikavimo aplinkoje.

tags: #tevu #svietimas #psichologine #tematika