Tėvystė - tai nuolatinis mokymosi ir augimo procesas, reikalaujantis ne tik meilės ir rūpesčio, bet ir gilių psichologinių žinių bei įgūdžių. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs tėvystės aspektai, tarpusavio santykių su vaikais kūrimas ir puoselėjimas, atsižvelgiant į skirtingus amžiaus tarpsnius ir situacijas. Aptariami psichologiniai patarimai, padedantys tėvams geriau suprasti savo vaikus, spręsti iškylančius sunkumus ir kurti darnius, abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius.
Suaugę Vaikai ir Tėvai: Santykių Kūrimas
Santykius tarp tėvų ir suaugusių vaikų galima palyginti su mokykla, kurioje tenka mokytis, daryti išvadas ir vadovautis žmogiškumu, o ne emocijomis. Psichologė Jurga Raudienė teigia, kad svarbu užduoti sau klausimą: kokio bendravimo norėtume iš savo vaikų jiems suaugus? Reikėtų kalbėti ne apie skolas, o apie paprasčiausią žmogiškumą. Kiekvienas žmogus turi stiprų poreikį jaustis reikalingas. Skaudu matyti senukų vienatvę, jaučiamą neviltį ir ateities baimę.
Kai Tėvai Per Daug Reikalauja
Pasitaiko atvejų, kai tėvai, sulaukę senatvės, tampa nepatenkinti vaikų dėmesiu, nuolat priekaištauja ir kišasi į jų gyvenimą. Tokie santykiai sunkiai pataisomi, nes senstant žmonių mąstymas tampa nelankstesnis. Kai kurie tėvai linkę vadovautis mainų principu ir reikalauja iš vaikų tiek pat dėmesio, kiek patys sulaukė vaikystėje. J. Raudienė pataria ramiai išsakyti savo jausmus dėl nuolatinių priekaištų ir pasiūlyti priimtinesnį bendravimo būdą. Tačiau, jei priekaištus lemia senėjimo sukelti charakterio pokyčiai, gali tekti su tuo susitaikyti ir vengti konfliktus provokuojančių temų. Yra kovų, kurių neverta kovoti.
Kai Tėvams Iš Vaikų Nieko Nereikia
Kartais tėvai atsisako bet kokios pagalbos iš vaikų ir „dedasi šventaisiais“. Tai lemia motinystės arba tėvystės suvokimas kaip visiškas atsidavimas šeimai. Vaikams palikus namus, tėvai jaučia beprasmybę, nes pripratę duoti, o imti ir priimti pagalbą jiems sunku. Tokiais atvejais labiausiai padedame, kai perlipame per savo išdidumą ir priimame tai, ką jie nori mums duoti.
Kai Vaikai Pamiršta Tėvus
Būna, jog suaugę vaikai pamiršta tėvus ir nenori su jais palaikyti jokio ryšio. Tokį elgesį galima būtų pateisinti, jei tėvai buvo asocialūs asmenys. Tačiau neretai ir gana normaliose šeimose užaugę žmonės dėl nesusiklosčiusio gyvenimo kaltina gimdytojus. J. Raudienė teigia, kad tampame brandūs tada, kai suvokiame, kad mūsų tėvai - viso labo tik žmonės su savo silpnybėmis ir klaidomis. Vien kaltindami kitus įsijaučiame į aukos vaidmenį, o tai trukdo gyvenimo pokyčiams. Jei priimame faktą, kad mūsų tėvai darė klaidų, bet dabartyje žinome, ką norime daryti kitaip, galime eiti pirmyn. Suprasti ir priimti tėvus lengviau įsigilinus į jų gyvenimo aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Kai Suaugę Vaikai Moko Tėvus
Metams bėgant pasikeičiama vaidmenimis - suaugę vaikai pradeda „auklėti“ tėvus. Visi turime teisę į savo nuomonę ir galime ją išsakyti, tačiau tai neturėtų virsti spaudimu ar žeminimu. Svarbu leisti kitam gyventi remiantis savo vertybėmis. Už galutinius sprendimus esame atsakingi tik mes patys.
Abipusė pagarba ir noras suprasti, leidimas kitam žmogui būti kitokiam - svarbiausi principai bendraujant suaugusiems vaikams ir tėvams.
Šešerių Metų Vaiko Elgesys: Kada Reikėtų Susirūpinti?
Šešerių metų vaikas pamažu siekia tapti emociškai ir intelektualiai nepriklausomas nuo tėvų. Tuo pačiu metu vaikas patiria nesaugumo jausmą. Šio amžiaus vaikams išauga suvokimas apie tai, kas „teisinga, gera“ ir tai, kas „neteisinga, bloga“. Jie ima pabrėžti „tinkamą“ ir „netinkamą“ kitų elgesį, jiems tampa svarbu, kad aplinkiniai elgtųsi pagal nustatytas taisykles. Šešiametis aktyviai vysto savo naujus įgūdžius skirtingose srityse: mokymosi, bendravimo ir kt. Šiuo laikotarpiu jam labai svarbu suaugusiųjų pagyrimai ir jo pastangų įvertinimas. Daugelis šešiamečių nori viską padaryti tobulai ir jie gali patirti daug neigiamų jausmų, kai jiems tai nepavyksta. Šešiamečiams labai reikalingas ir svarbus savo meistriškumo bei pasiekimų jausmas. Šešiamečiams itin svarbios taisyklės, ritualai, pasikartojantys dalykai bei rutina. Tai suteikia jiems ramybės ir saugumo jausmą. Šiame amžiaus tarpsnyje išauga draugų bei socialinių ryšių su kitais žmonėmis svarba, santykiai tampa sudėtingesni, gali kilti daugiau konfliktų su bendraamžiais, tačiau taip mokomasi juos spręsti.
Vaikų psichologė Irma Ratautienė teigia, kad priešiškas elgesys yra vaiko išgyvenamų jausmų - pykčio, nusivylimo ir liūdesio - išraiška. Tokios pykčio reakcijos kaip durų trankymas bei atsikalbinėjimas ir savęs gailėjimas yra būdingos įvairaus amžiaus vaikams. Netinkamas vaiko elgesys signalizuoja, kad tai, kas vyksta jo gyvenime, jam kelia pernelyg stiprius jausmus, kurių jis nesugeba sureguliuoti ir jie prasiveržia štai tokio neadaptyvaus elgesio pavidalu.
Pyktis Kyla, Kai:
- Patiriamas poreikių nepatenkinimas ir bejėgystės jausmas;
- Patiriamas neteisybės jausmas;
- Suvokiama skriauda, grėsmė ar puolimas savo atžvilgiu;
- Suvokiama, kad kažkas negerbia mūsų jausmų arba to, kas mums priklauso.
Svarbu atsekti, kas įvyksta prieš tai, kai vaikas ima trankyti durimis ar atsikalbinėti. Galbūt jis patiria pernelyg daug kontrolės ten, kur jau galėtų būti savarankiškas, galbūt jis dėl įvairių priežasčių išgyvena nerimo ir jam reikalinga daugiau individualaus laiko su mama ir tėčiu, galbūt vaikui jo aplinkoje stinga aiškios struktūros, dienotvarkės ir iš anksto žinomų elgesio taisyklių, galbūt trūksta nuoseklumo suaugusiųjų reikalavimuose, kai kartais tam tikras elgesys vertinamas vienaip, kartais kitaip. Jei berniukas dažnai pasako, kad „nieko nesugeba ir nemoka“, gali būti, kad iš tiesų jis taip jaučiasi. Tokiu atveju būtų svarbu atstatyti vaiko savo meistriškumo, gebėjimų pojūtį.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Jei laikas, praleidžiamas prie ekranų, yra pernelyg ilgas, tai gali turėti tiesioginės įtakos vaiko nuotaikai bei bendrai savijautai. Dėl didelio smegenų sužadinimo būnant prie ekranų, vaikai tampa pavargę, irzlūs, jiems sunkiau valdyti emocijas, ypač pyktį.
Tėvystės Stiliai: Nuo Liberalaus Iki Autoritetingo
Edukologė Jovita Starkutė teigia, kad atrasti savo tėvystės stilių gali tapti tikru išbandymu. Vienas iš būdų pabandyti užduoti sau klausimus ir girdėti viduje aiškiai jų atsakymus. Tai tarsi 3 klausimų formulė ir sąmoningumo technika, kuri leis įnešti į tėvystę atsakymus. Norint sužinoti, kuriam tėvystės stiliui priklausote, visų pirma reikėtų atsakyti į tam tikrus klausimus - KODĖL? KAIP? KĄ? Tik pradėjus nuo klausimo „Kodėl?“ jums tai svarbu, labai lengvai susidėliosite „kaip“ tai norite daryti ir gerokai lengviau bus rasti būdus, „ką?“ norite daryti kiekvieną dieną.
Psichologė Diana Baumrind išskyrė keturis tėvystės stilius:
- Liberalus tėvystės stilius: pasižymi meile, dėmesiu vaikams, vaiko emocinės gerovės siekimu, atviru bendravimu, leidžiant vaikui pačiam nuspręsti.
- Atlaidus tėvystės stilius: suteikia daug laisvės, būna nuošalyje, šilti ir rūpestingi, patenkina vaiko fizinius poreikius, tačiau mažai įsitraukę į vaiko gyvenimą.
- Autoritarinis tėvystės stilius: remiasi aukšta kontrole ir drausminimu, meilės išraiška vaikui rodoma per didelius lūkesčius ir aukštus standartus, taisykles, ribas bei discipliną.
- Autoritetingas tėvystės stilius: suteikia daug dėmesio ir meilės, santykis yra abipusiai pagarbus, ieškoma kompromisų, tačiau tėvų žodis - galutinis. Yra nustatytos aiškios ribos, keliami aiškūs reikalavimai, vyrauja aukšti pasiekimų lūkesčiai, suteikiama reikiama parama vaikui.
Nedaugeliui iš mūsų puikiai tinka tik vienas stilius, dažnai priklausomai nuo situacijos, vaiko amžiaus, vaiko poreikių naudojame stilių derinį. Tai mokymosi ir augimo procesas, kur palengva galime pereiti iš vieno į kitą.
Patarimai, Vedantys Link Tėvystės, Kokios Patys Norite:
- Skirkite laiko klausymuisi ir vaikų girdėjimui.
- Pažinkite savo vaiką dalyvaudami jo gyvenime.
- Nustatykite ribas, bet leiskite savo vaikams išsakyti savo rūpesčius.
- Aukite patys.
Svarbu atminti, kad visi vaikai yra skirtingi, o tai reiškia, kad jiems visiems reikia skirtingų metodų skirtingose situacijose. Kiekvieni tėvai, rinkdamiesi, kas jų vaikui yra svarbiausia, renkasi ir skirtingą tėvystės stilių. Nesilyginkite ir nelyginkite. Svarbiausia tėvystėje klausti savęs: ar santykyje su vaiku jaučiuosi gerai? Ar vaikas jaučiasi gerai? Ar jaučiuosi laimingas? Ar sunkiose situacijose jaučiuosi tvirtai?
Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai
Vaikas Neklauso: Ką Daryti?
Vaiko teisių apsaugos specialistai dažnai susiduria su tėvais, kurie skundžiasi, kad vaikas neklauso ir dėl to prarandama savitvarda. Tėvai skundžiasi, kad kai vaikas neklauso, pradeda trūkti kantrybės ir sunku valdytis. Psichologė Laura Kmitė teigia, kad maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.
Pagrindinės Priežastys, Kodėl Vaikas Neklauso:
- Trūksta tėvų dėmesio: vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi.
- Nuovargis: kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių.
- Savarankiškumo problema: vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių.
Ką Daryti?
- Skirkite vaikui kokybiško laiko ir nuoširdaus dėmesio.
- Padėkite atpažinti nuovargį ir jį pašalinti.
- Skatinkite atžalą savarankiškai tvarkytis.
- Leiskite vaikui nuspręsti, kaip praleisti laisvalaikį.
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą.
Gero Kontakto Su Vaiku Principai
Sveikatos priežiūroje vienas pagrindinių veiksmingo gydymo veiksnių yra bendravimas su pacientais, ypač su vaikais. Bendravimo įgūdžiai daro didelę įtaką paciento atvirumui, gydymo procesui, adaptacijai ir gydytojo patarimų priėmimui.
Veiksniai, Stipriai Veikiantys Vaikų Motyvaciją Bendrauti su Gydytojais:
- Aplinka: gydytojo kabinetas turėtų būti jaukus ir pritaikytas prie vaiko poreikių.
- Gydytojo išvaizda: vaikai mieliau renkasi gydytoją, vilkintį spalvotą aprangą nei baltą.
- Verbalinė informacija: svarbu kalbėti vaiko kalba, vengti sudėtingų jam nesuprantamų žodžių.
- Neverbalinė informacija: svarbi tono, kalbėjimo greičio kontrolė, ramus elgesys, veido išraiška, akių kontaktas, gestai, kūno pozicija, kūno kontaktas (lytėjimas).
Gydytojo Pagalba, Padedanti Įveikti Vaikų Baimę Atvykus Į Gydymo Įstaigą:
- Baimė būti atskirtam nuo tėvų: vaiko visiškai izoliuoti nuo tėvų nerekomenduotina.
- Naujos aplinkos baimė: specialistai vaikams turėtų leisti keletą minučių patyrinėti aplinką, pasivaikščioti po kabinetą, liesti juos dominančius daiktus, atsakyti į jiems rūpimus klausimus.
- Nežinomybės baimė: specialistų uždavinys yra suteikti vaikui kuo daugiau informacijos apie procedūras.
- Skausmo baimė: reikėtų neraminti, kad neskaudės, bet sakyti, jog suprantame jo baimę ir pasistengsime padaryti viską kuo greičiau, kad mažiau skaudėtų.
Darbo Su Vaikų Tėvais Psichologiniai Savitumai:
Svarbu sukurti saugią atmosferą ne tik vaikui, bet ir tėvams. Kas gali padėti sukurti saugią atmosferą tėvams ir užmegzti bendradarbiavimo santykius su jais?
- Malonus, priimantis, geranoriškas medicinos personalo bendravimo stilius.
- Susidūrus su priešiškai nusiteikusiais tėvais, svarbu juos išklausyti ir neatsakyti į jų reakcijas pykčiu.
- Tiksli, aiški informacija, kur ir kada vyks konsultacija, kiek jiems reikės palaukti, kiek laiko tai truks, kt.
- Gydytojui svarbu stengtis priimti ir neigiamas tėvų emocijas.
- Konsultacijos metu svarbu, kad gydytojas stengtųsi atkreipti dėmesį į visus šeimos narius, bendrautų su kiekvienu, atsiklaustų visų nuomonės.
- Vengti kaltinamųjų sakinių.
Gydytojų Darbo Etika Su Vaikais:
Gydytojo profesinės etikos ištakos siejamos su medicinos mokslo pradininku gydytoju Hipokratu. Visi kodekse paminėti punktai galioja visiems pacientams (įskaitant ir nepilnamečius). Vaikai yra visavertės asmenybės. Jie yra protingi ir geba logiškai mąstyti. Todėl tiek tėvai, tiek gydytojai su vaiku turėtų elgtis kaip su suaugusiu žmogumi. Medicinos specialistai, gydydami ir vaikus, turi laikytis konfidencialumo. Vaikai turi teisę tikėtis, kad informacija apie juos nebus teikiama tretiesiems asmenims, įskaitant jų tėvus, globėjus, be jų sutikimo.
Kaip Kurti Ryšį Su Vaiku?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog Vaiko diena primena visuomenei, kaip svarbu kurti savo šalies tradicijas, laikytis savų vertybių ir suteikti vaikams galimybę švęsti gražiausią savo gyvenimo etapą - vaikystę, kurioje kuriasi ir atsiskleidžia vaiko santykis su savimi, tėvais ir aplinkiniais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, vaiko teisių gynėjai savo darbo praktikoje pastebi, jog dažnose situacijose, kai susitinkama pabendrauti su šeimomis, galima įžvelgti saugaus ryšio tarp vaikų ir tėvų trūkumą. Vaikams labiausiai reikia ir trūksta paprasto, nuoširdaus dėmesio ir santykio su savo tėvais. Kartais ieškodami ypatingų būdų ir patarimų, kurie padėtų su savo vaikais sukurti artimą ir tvirtą santykį, turėtume prisiminti, kokią didelę galią turi gyvas balsas, akių kontaktas, prisilietimai ir buvimas su vaiku dabartyje - tiek jo laimėjimuose, tiek sunkumuose.
Paramos vaikams centro psichologė dr. Ieva Daniūnaitė, tėvų ir vaikų ryšys yra pagrindas vaiko raidai ir tolesniam gyvenimui. Kiekvienam vaikui svarbu jausti, kad tėvai yra šalia, kad domisi, kaip vaikas jaučiasi ir kuo gyvena, paguodžia, kai liūdna, imasi veiksmų, kai reikia apsaugoti, pagiria ir džiaugiasi kartu leidžiamu laiku. Svarbu, kad tėvai būtų pasiekiami savo vaikams, skirtų individualaus laiko, išklausytų įspūdžius ir nuomonę. Taip pat, kad rodytų iniciatyvą spręsti nesutarimus, jei tokie iškyla.
Žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, tėvai, norėdami auginti artimą ryšį su savo vaiku, pirmiausia turėtų pradėti ryšio kūrimą su savimi. Vaikai mato, kiek mes iš savęs reikalaujame ir kokią savo vertę jaučiame. Tad kuo mes esame sau atlaidesni ir stengiamės mažiau save kritikuoti bei kelti nerealius reikalavimus, ir kuo daugiau save palaikome, tuo ir mūsų vaikas jaučiasi saugesnis, galėdamas būti tiesiog savimi ir nebijodamas tai parodyti.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa, stipraus ryšio su tėvais sukūrimą lemia tai, visų pirma, kiek vaikas turi ir praleidžia laiko kartu su tėvais, ir antra, kiek būdamas su jais gauna įvairių patirčių. Buvimas kartu ir dalyvavimas aktyviose veiklose formuoja vaiko pasaulėžiūrą.
Įkvėpimas Vaikams: Kaip Tai Padaryti?
Kristina Savickytė-Damanskienė pataria tėvams, norintiems įkvėpti savo vaikus, pirmiausia neklausyti jokių patarimų, o klausyti savo širdies. Tris vaikus turinti Kristina patvirtina, kad visi vaikai tikrai labai skirtingi, tad didžiausias patarėjas bendraujant su vaiku turi būti ne kas kitas, o mamos širdis. Kitas labai svarbus vaiko įkvėpimo būdas, pasak Kristinos, priimti vaiką tokį, koks jis yra. Lūkesčiai vaikų atžvilgiu yra spąstai, į kuriuos dažniausiai patenka tėvai. Nesilyginkime į kitus, nespauskime savo vaikų į rėmus, neturėkime vilčių ir lūkesčių, kokie mūsų vaikai turi būti. Būkime šalia, kasdien gyvenkime vedini savo vertybių ir tikrai galėsime džiaugtis puikiais rezultatais.
tags: #tevyste #bendravimo #su #vaiku #psichologija