Šiame straipsnyje siekiama išsamiai apžvelgti TLK kodą, susijusį su psichozėmis, apimant įvairius psichikos sutrikimus, jų etiologiją, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus. Straipsnyje remiamasi medicinine informacija, kad būtų pateiktas informatyvus ir suprantamas vadovas tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei.
Įvadas
Psichozė yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti įvairių priežasčių. Norint suprasti psichozes, svarbu žinoti TLK (Tarptautinės ligų klasifikacijos) kodus, kurie padeda klasifikuoti ir diagnozuoti šiuos sutrikimus. Šis straipsnis išnagrinės TLK kodus, susijusius su psichozėmis, ir pateiks išsamų aprašymą apie įvairius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją, demenciją, šizofreniją ir kitus.
Depresija: TLK kodai ir klasifikacija
Depresija, dar žinoma kaip liguistai prislėgta nuotaika, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingas prislėgtumas. TLK klasifikacijoje depresija skirstoma į įvairius tipus pagal etiologiją, simptomus ir sunkumą.
Depresijos tipai pagal etiologiją
- Endogeninė depresija: Šio tipo depresijos atsiradimą lemia katecholaminų apykaitos sutrikimai, ypač serotonino ir noradrenalino. Sunkiais atvejais gali būti įtraukiama ir dopaminerginė sistema. Endogeninė depresija dažnai prasideda be aiškios priežasties, tačiau psichinė trauma gali būti provokuojantis faktorius. Svarbu atsižvelgti į šeimos anamnezę ir ankstesnius depresijos epizodus.
- Ažituota depresija: Šiam tipui būdinga triada (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) kartu su nerimu ir motoriniu sujaudinimu. Ekstremali forma yra melancholijos protrūkis (raptus melancholicus), kai pacientas gali rauti plaukus ar daužyti galvą į sieną.
- Hipochondrinė depresija: Šiuo atveju dominuoja somatiniai nusiskundimai, užmaskuojantys depresijos simptomus. Ši depresija taip pat žinoma kaip slapta, somatizuota depresija, depresijos ekvivalentas arba depresija be depresijos (depresio sine depresione).
- Besišypsanti depresija: Pacientas slepia depresiją, bandydamas ją hiperkompensuoti ironiškais pasakojimais apie savo išgyvenimus. Nepatyręs gydytojas gali būti lengvai suklaidintas.
Depresijos klasifikacija pagal sunkumą
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią, atsižvelgiant į simptomų raišką.
- Lengvos depresijos epizodas: Būdingi mažiausiai du iš trijų pagrindinių simptomų (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) ir mažiausiai du kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas, o epizodas turi trukti mažiausiai dvi savaites.
- Vidutinio sunkumo depresija: Būdingi mažiausiai du iš trijų pagrindinių lengvos depresijos simptomų ir mažiausiai trys kiti simptomai. Epizodas turi trukti mažiausiai dvi savaites.
- Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų: Būdingi visi trys pagrindiniai simptomai ir mažiausiai keturi kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Epizodas turi trukti mažiausiai dvi savaites, tačiau diagnozė gali būti nustatyta greičiau, jei simptomai yra labai sunkūs ir prasideda staiga.
- Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais: Būdingi kliedesiai (nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistiniai kliedesiai) ir haliucinacijos (šmeižiantys, kaltinantys balsai, atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai).
Pasikartojantis depresinis sutrikimas
Šis sutrikimas diagnozuojamas, jei depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis gali labai skirtis. Pirmasis epizodas dažniausiai prasideda 40-50 metų amžiuje, nors 55 % pacientų suserga iki 25 metų. Atskiri epizodai trunka nuo 3 iki 12 mėnesių (vidutiniškai 6 mėnesius). Dažniausiai tarp epizodų konstatuojamas pasveikimas, bet retkarčiais, ypač senyvame amžiuje, eiga būna lėtinė. Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai. Moterims depresijos epizodai ir lėtinės depresijos atvejai dvigubai dažnesni negu tarp vyrų.
Taip pat skaitykite: Meilės siekiamybė pagal "Tu"
Kiti depresijos tipai
- Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, trunkančiomis mažiau nei dvi savaites (vidutiniškai 2-3 dienas) ir pasitaikančiomis kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu.
- Sezoniškumas: Daliai kartotinių afektinių sutrikimų svarbus sezoniškumas. Nustačius sezoniškumą galima lengviau prognozuoti sutrikimo ciklą, skirti visapusiškesnį gydymą, vykdyti tikslesnę profilaktiką. Skiriama žiemos tipo depresija, prasidedanti rudens-žiemos laikotarpiu, ir vasaros tipo depresija, prasidedanti vėlyvo pavasario - vasaros laikotarpiu.
Demencija: TLK kodai ir klasifikacija
Demencija yra sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. TLK klasifikacijoje demencija skirstoma pagal etiologiją ir patologinius pokyčius smegenyse.
Demencijos tipai
- Alzheimerio liga: Nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
- Kraujagyslinė demencija: Smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi.
- Demencija, ne dėl Alzheimerio ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo: Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo.
- Hantingtono liga: Paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
- Demencija sergant Parkinsono liga: Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono ligos fone.
Kiti psichikos sutrikimai ir TLK kodai
TLK klasifikacijoje yra ir kitų psichikos sutrikimų, susijusių su psichozėmis, įskaitant:
- Organinis amnezinis sindromas: Didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams.
- Delyras: Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
- Organinis haliucinozinis sutrikimas: Nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei.
- Organinis katatoninis sutrikimas: Sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
- Organinis kliedesinis (šizofrenijai panašus) sutrikimas: Nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai, kurie gali būti kartu su haliucinacijomis.
- Organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: Nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio.
- Organinis disociacinis sutrikimas: Normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
- Lengvas kognityvinis sutrikimas: Atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija.
- Asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos: Pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys, ypač emocijų, poreikių ir impulsų išraiška.
- Poencefalitinis sindromas: Liekamieji nespecifiniai ir kintantys elgesio pokyčiai, atsirandantys sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
Psichoaktyviųjų medžiagų sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai: TLK kodai
Ši grupė apima sutrikimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. TLK kodai nurodo vartotą medžiagą ir klinikinę būklę.
Sutrikimų tipai
- Ūmi intoksikacija: Sutrikusi sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo.
- Žalingas vartojimas: Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
- Priklausomybės sindromas: Elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
- Abstinencijos būklė: Simptomų grupė, atsirandanti susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
- Abstinencijos būklė su delyru: Abstinencijos būsena, komplikuota delyru.
- Psichozinis sutrikimas: Haliucinacijos, klaidingi pažinimai, kliedesiai, psichomotorinio aktyvumo sutrikimai ir nenormalus afektas, pasireiškiantys vartojant psichoaktyviąją medžiagą.
- Amnezinis sindromas: Didelis lėtinis trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimas.
- Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai, užsitęsiantys ilgiau nei laikotarpis, per kurį tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai: TLK kodai
Šiai grupei būdingi esminiai mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus afektas.
Šizofrenijos simptomai
- Minčių skambėjimas, įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas.
- Kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai.
- Klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu.
- Mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Psichozės priežastys ir rizikos veiksniai
Psichozės priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Vienareikšmio atsakymo į klausimą, kas sukelia psichozę, nėra.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie autizmo spektro sutrikimus
Genetinis polinkis
Paveldimumas yra reikšminga aplinkybė, tačiau nereikėtų jos pervertinti. Paveldėjus polinkį sirgti dar nereiškia, kad būtinai užklups liga. Tačiau esant genetiškai sąlygotam pažeidžiamumui, jautresniems žmonėms psichozę gali sukelti emociškai sudėtingos, stresinės situacijos.
Aplinkos veiksniai
Emociškai sudėtingos, stresinės situacijos gali sukelti psichozę jautresniems žmonėms.
Amžius
Sunkūs psichikos sutrikimai, pasireiškiantys psichoze, pirmą kartą dažniausiai smogia jauniems, 15-35 metų, žmonėms. Vyresniame amžiuje dažniau pasireiškia organinės kilmės psichozės, kurias sukelia kitos neurologinės ar fizinės ligos.
Kiti veiksniai
Psichozė gali pasireikšti sergant šizofrenija, apsinuodijus alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, sergant organinėmis galvos smegenų ligomis.
Ankstyvieji psichozės požymiai
Apie artėjantį psichikos sutrikimą gali pranašauti sutrikęs miegas, negalėjimas susikaupti, vengimas bendrauti, atsiribojimas, nuotaikos pokyčiai, akivaizdus asmenybės pasikeitimas, susidomėjimas naujomis religijomis arba dvasinėmis praktikomis, mąstymo pokyčiai, neracionalus ir keistas elgesys.
Taip pat skaitykite: Žingsnis po žingsnio gidas
Kaip padėti psichozę patiriančiam žmogui
Svarbiausia, kad kenčiantis žmogus jaustųsi nesuprastas, atstumtas, sutrikęs ir nebežinotų, kuo pasitikėti. Kuo labiau žmogus spaudžiamas į kampą gydytis, tuo mažiau šansų, kad jis savo noru ateis pas specialistą, todėl labai svarbu parodyti pagarbą psichikos sutrikimą patiriančiojo kančiai, jo išgyvenimams. Psichozės kankinamam žmogui reikia leisti suvokti ir pajusti, kad jis yra išgirstas, suprastas. Kartu būtina parodyti, kad yra ir kita nuomonė apie tai, kas vyksta.
Kaip kalbėtis su sergančiuoju
Kalbantis su sergančiuoju reikia stengtis išsiaiškinti, kuo konkrečiai galima padėti, kad kenčiantis žmogus pasijustų geriau. Galbūt bus paprašyta tiesiog pabūti šalia, galbūt reikės pasirūpinti, kad žmogus normaliai valgytų, kad būtų saugus, galbūt palydėti pas gydytoją gauti receptą vaistų, padėsiančių jam geriau išsimiegoti ar ramiau pasijausti.
Gydymas ir pagalba
Dažnai pagalba sutrikusios psichikos žmogui įsivaizduojama vien tik kaip medikamentinis gydymas ar kiti radikalūs pagalbos būdai. Kalbant apie pagalbą, galvoje turima laiku suteikta visapusiška tiek psichologinė, tiek medikamentinė, tiek edukacinė ir į ankstyvą reabilitaciją nukreipta pagalba psichozę patyrusiam žmogui ir visai jo šeimai.