Manija - tai psichikos sutrikimas, priklausantis nuotaikos sutrikimų grupei, pasireiškiantis patologiškai pakilia, linksma nuotaika. Ši būsena, kuriai būdinga be priežasties pakili, linksma nuotaika, pernelyg padidėjęs veiklumas, paviršutiniškas mąstymas, šnekumas, pagreitėjusios asociacijos ir išsiblaškymas, gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimui. Straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra manija, kokios jos priežastys, simptomai, diagnostikos metodai bei gydymo būdai.
Kas Yra Manija?
Manija (gr. mania - aistra, potraukis, beprotystė) - liguista būsena, kuriai būdinga be priežasties pakili, linksma nuotaika, pernelyg padidėjęs veiklumas, paviršutiniškas mąstymas, šnekumas, pagreitėjusios asociacijos, išsiblaškymas. Manija savo požymiais yra priešingas depresijai nuotaikos sutrikimas. Būdinga perdėtas optimizmas, greita kalba, didelis veiklumas. Asmuo kuria daug planų, jam kyla perdėtų idėjų ir kliedesių, nebaigęs vienos veiklos pradeda kitą, nustoja kreipti dėmesį į savo išvaizdą, turi daugybę reikalų, patarinėja kitiems. Kartais žmogus žodžius derina ne pagal reikšmę, o pagal skambesį. Išryškėja psichomotorinis susijaudinimas - daug nedarnių judesių, triukšmingumo, emocinio agresyvumo. Maniakinio sindromo metu sustiprėjęs jaudinimas neužblokuoja bendro asmenybės ar žmogaus situacinės veiklos kryptingumo.
Manijos Epizodas
Manijos simptomų pasirodymas įvardijamas maniakine būsena, savaitę ir daugiau trunkanti tokia būsena vadinama manijos epizodu. Manijos priepuoliai trunka įvairiai, bet paprastai ilgiau nei savaitę. Periodai tarp priepuolių gali trukti kelerius metus. Jeigu asmeniui jau anksčiau yra buvę afektinių epizodų, pasikartojantys hipomanijos ar manijos epizodai laikomi dvipoliu afektiniu sutrikimu.
Manijos Tipai
Kiekvienu konkrečiu atveju manijos simptomų raiška labai individuali, bet išskiriamos 3 bendresnės manijos formos:
- Piktoji manija: greta pakilios ir darbingos nuotaikos reiškiasi pyktis, irzlumas, dirglumas, polinkis kivirčytis, komandavimas kitiems, kišimasis ne į savo reikalus. Pikta manija- tai manija, kurios metu pasireiškia džiaugsmingumas kartu su pykčiu, irzlumu, dirglumu. Ligoniai su visais ginčijasi, kišasi į ne savo reikalus. Galimi agresijos protrūkiai.
- Neproduktyvioji manija: linksmumas dera su pasyvumu, vangumu, nenoru imtis kokios nors veiklos. Kai ligoniai būna liguistai linksmi, bet vangūs, pasyvūs, nenori imtis jokios veiklos, diagnozuojama neproduktyvi manija.
- Stuporinė manija: linksmos nuotaikos ir sulėtėjusio mąstymo, prislopintos judėsenos derinys. Manija, kuriai būdingas stuporas, t.y. ligonio nejudrumas, nekalbumas, pasireiškia sulėtėjusiu, prislopintu mąstymu ir judėjimu, nors ligonis linksmas, džiaugsmingas.
Manijos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Manijos priežastys, kaip ir daugumos psichinių ligų, nėra iki galo aiškios. Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, manijos atsiradimo priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog manijos atsiradimą lemia įvairios neurologinės (galvos trauma, onkologiniai susirgimai), psichologinės priežastys (stresas dėl socialinių konfliktų), pagreitėjusi neuromediatorių apykaita smegenyse (noradrenalino, serotonino).
Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožų analizė
Pastebima, kad didelę riziką turi žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai serga šia liga, taigi galima spėti, jog tai su paveldėjimu susijęs sutrikimas. Didelę reikšmę šio sutrikimo atsiradimui turi ir genetinis polinkis. Nustatyta, kad suserga 70% identiškų dvynių ir 25% neidentiškų dvynių. Manija sergančiųjų artimieji turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais.
Tiriant dvynius, nustatyta, jog sergant vienam identiškam dvyniui, kitas susirgti manija turi 70proc. riziką. Sergant neidentiškam dvyniui- 25proc. Kitos priežastys, galinčios turėti įtakos manijai pasireikšti, gali būti neurologinės, psichologinės, bei neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas, apykaitos sutrikimai. Neurologinės priežastys gali būti galvos traumos, onkologiniai galvos smegenų susirgimai. Iš psichologinių veiksnių įtakos turi socialinė aplinka, dažnos konfliktinės situacijos, ilgalaikis stresas.
Psichologinės teorijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogą psichologinę būseną, t.y. depresiją. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinės situacijos.
Neretai manijos epizodai pasireiškia sergant tokiomis ligomis kaip maniakinė depresija, bipolinis afektinis susirgimas, šizofrenija ir kt. Manija gali būti su psichozės simptomatika arba be jos.
Manijos Simptomai Ir Požymiai
Tipiškam maniakiniam sindromui būdinga požymių triada: linksma nuotaika, pagreitėjusios asociacijos, suaktyvėję judesiai. Pasitaiko ir atipiškų ligos išraiškų. Maniakinio sindromo veikiami ligoniai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka. Ligoniai kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję nebaigia ir griebiasi kitos veiklos. Kad spėtų įvykdyti savo planus mažai miega. Miego trukmė sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologams
Maniakai skiriasi iš kitų žmonių savo išvaizda, kalba, bendravimu. Dažniausiai tokie žmonės ima rengtis ryškiai, ekstravagantiškai, iššaukiančiai, netinkamais progai drabužiais. Jų akys žiba, veidas įraudęs, gyvas, pacientas atrodo jaunesnis nei iš tiesų yra. Kartais maniakai gali visiškai neskirti dėmesio savo išvaizdai: nesiskusti barzdos, nekirpti plaukų, moterys- nesidažyti.
Kalba ciniška, paviršutiniška, netaktiška. Mėgsta kalbėti erotinėmis temomis, vartoja daug nederamų žodžių. Kalba garsiai, išraiškingai, pertraukdami kitus. Labai siekia bendrauti. Gali užkalbinti nepažįstamus žmones gatvėje, siūlyti jiems įvairias paslaugas, dalinti patarimus, naktį gali skambinti menkai pažįstamiems žmonėms ir prašyti pasikalbėti. Jei ligonio paprašoma užrašyti savo mintis, pastebima, jog jos menkai siejasi tarpusavyje, yra padrikos, daug pataisymų, braukymų, praleistų raidžių ir žodžių, rašoma greitai ir daug, didelėmis raidėmis.
Maniakai fiziškai jaučiasi labai stiprūs, žvalūs, miega nedaug- 2-3 valandas, keliasi anksti- „tvarkyti svarbių reikalų“. Nepavargsta po darbo dienos, kelionių. Linkę ieškoti atsitiktinių lytinių santykių, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, švaistyti pinigus. Kuria daug planų, tačiau juos įvykdyti pristinga kryptingumo, susikoncentravimo, nuoseklumo, todėl greitai meta vienus darbus ir imasi kitų. Gali neskirti tikrovės nuo fantazijų, retai, bet pasitaiko iliuzijų ir haliucinacijų. Šios dažniausiai pasireiškia kaip girdimi malonūs garsai, užuodžiami kvapai, pasaulis atrodo spalvingas, šviesus, jaučiamas didelis fizinis komfortas, todėl maniakai labai nekritiški sau ir aplinkai.
Manijos Sindromo Triada
Manijos sindromui būdinga triada:
- Linksma nuotaika.
- Pagreitėjęs mąstymas.
- Suaktyvėję judesiai.
Kiti Simptomai
- Padidintas pasitikėjimas savimi.
- Sumažėjęs miego poreikis.
- Padidintas šnekumas nei įprastai.
- Padidintas minčių ir idėjų antplūdis.
- Išsiblaškymas (dėmesys yra greitai patraukiamas nereikšmingų išorinių dirgiklių).
- Užsiėmimas veikla, kurios padariniai gali būti skausmingi: pinigų leidimas, investavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai.
- Suintensyvėjusi veikla su daugybę tikslų.
Ligos Diagnostika
Deja, kaip ir daugeliui psichikos ligų, šiai ligai diagnozuoti specifinių tyrimų nėra. Gydytojas psichiatras diagnozuodamas manijos sutrikimą dažniausiai remiasi matomais ligos simptomais, artimųjų bei ligonio pasakojimais. Nustatant diagnozę yra taikomi diagnostiniai kriterijai:
Taip pat skaitykite: Apie laisvo žmogaus esmę
I. Pakili, linksma ar dirgli nuotaika trunkanti ne mažiau kaip vieną savaitę.
II. Epizodo metu išlieka 3 pakankamai ryškūs simptomai (arba 4 jeigu nuotaika tik dirgli):
- Padidintas pasitikėjimas savimi.
- Sumažėjęs miego poreikis.
- Padidintas šnekumas nei įprastai.
- Padidintas minčių ir idėjų antplūdis.
- Išsiblaškymas (dėmesys yra greitai patraukiamas nereikšmingų išorinių dirgiklių).
- Užsiėmimas veikla, kurios padariniai gali būti skausmingi: pinigų leidimas, investavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai.
- Suintensyvėjusi veikla su daugybę tikslų.
III. Nuotaikos sutrikimas yra pakankamai išreikštas, sutrikdantis paciento socialinę ir darbinę veiklą, tarpasmeninius santykius, kartais yra reikalingas gydymas ligoninėje dėl kylančio pavojaus sau ar aplinkiniams.
IV. Tokie simptomai nėra sukelti narkotikų, vaistų ar somatinių ligų (pvz., padidėjusio skydliaukės hormono kiekio).
Ligos Gydymas
Manijos gydymas susideda iš kelių labai svarbių komponentų: medikamentai, psichoterapijos ir artimųjų paramos.
Medikamentinis Gydymas
Manija sergantiems žmonėms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai: litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas. Litis yra vartojamas klasikinės ūmios manijos gydymo metu, kuomet jo gydomas poveikis pastebimas 60proc. atvejų, kartu su ličiu yra vartojami neuroleptikai. Valproinės rūgšties preparatų veiksmingumas gydant maniją yra 70proc. Valproatai vartojami kaip daugiafunkciniai preparatai, nes turi traukulius slopinantį, nuskausminantį, raminantį poveikį. Karbamazepinas gali būti vartojamas, jeigu gydant maniją, litis buvo neveiksmingas ar sukėlė stiprų šalutinį poveikį. Dažniausiai karbamazepinas skiriamas kaip papildomas vaistas prie neuroleptiko, tuomet greičiau silpsta manijos simptomai, pasižymi antimaniakiniu poveikiu.
Vartojant nuotaikos stabilizatorius reikalinga reguliari gydytojo priežiūra, nes turi būti sekama vaisto koncentracija kraujyje. Gydant maniją nuotaikos stabilizatoriais būklė pradeda gerėti savaitės laikotarpiu. Gali būti vartojami dviejų nuotaikos stabilizatorių deriniai. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, kartu gali būti skiriami raminamieji (benzodiazepinai) arba antipsichotiniai vaistai.
Praėjus ūmiam periodui, gali būti taikomas ligos profilaktinis gydymas. Pirmojo manijos epizodo gydymą rekomenduojama tęsti mažiausiai metus. Tačiau dažniausiai palaikomasis gydymas pradedamas po antro ar trečio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir nėra šalutinių reiškinių, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Nutraukiant gydymą dozę reikia mažinti palaipsniui, nes kitaip manijos simptomai gali prasidėti kelių savaičių laikotarpiu.
Psichoterapija Ir Artimųjų Pagalba
Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinė, struktūruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri yra aiškiai nukreipta į tam tikras, konkrečias elgesio sritis. Asmuo gali būti mokomas problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo.
Teikiant pagalbą ne mažiau svarbi ir artimųjų palaikymas. Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji turėtų kreiptis į gydytoją ir supažindinti jį su savo pastebėjimais apie pakitusį artimojo elgesį.
Profilaktika
Pagrindiniai profilaktikos uždaviniai - išvengti priepuolių pasikartojimo ir pagerėjimų pailginimas. Tam tikslui yra vartojami tie patys nuotaikos stabilizatoriai (litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), kurie gali būti vartojami net visą gyvenimą. Labai svarbu pacientui ir jo artimiesiems paaiškinti, kad negalima vaistų nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių staiga, dozė turi būti mažinama palaipsniui, nes kitaip priepuolis gali pasikartoti staiga. Profilaktiką papildo psichoterapija ir artimųjų švietimas. Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos simptomus, gydymo principus, kaip suteikti pagalbą, neutralizuoti neapgalvotų veiksmų pasekmes, pvz., jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti pinigais.
Dvipolis Afektinis Sutrikimas
Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Sergant dvipoliu sutrikimu gali kartotis tik įvairaus sunkumo manijos epizodai, taip pat gali būti mišraus tipo afektinių epizodų. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis. Šis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau jaunesniame (vidutiniškai 6 metais) negu vienpolės depresijos atveju.
Dvipolio Sutrikimo Tipai
- I tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija.
- II tipo dvipolis afektinis sutrikimas - tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija.
- III tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai depresija pasireiškia hipertiminei asmenybei (gali būti subsindrominis hipomanijos variantas).