Šiuolaikinės psichologinės problemos yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai - nuo genetikos ir asmenybės ypatumų iki aplinkos poveikio ir socialinių reiškinių. Šiame straipsnyje nagrinėsime kai kurias iš šių problemų, įskaitant įžymybių garbinimo fenomeną, "tuščiojo aš" sindromą ir sunkumus prisitaikant prie nuolat kintančios aplinkos.
Įžymybės ir "tuščiasis aš": šiuolaikinės visuomenės atspindys
Tai, kiek mums įdomus žinomų žmonių gyvenimas, gali nemažai papasakoti apie mūsų psichologinę būseną ir emocinius poreikius, kuriuos stengiamės kompensuoti sekdami žvaigždžių gyvenimo naujienas. Dėmesys įžymybėms, kaip tam tikra domėjimosi kultūros ir pramogų pasauliu išraiška, skverbiasi kone į kiekvieną šiuolaikinės visuomenės gyvenimo aspektą. Vieni žmonės susižavi įžymybėmis bandydami atrasti savo vietą pasaulyje, kiti - norėdami išsivaduoti iš emocinio streso. Tokie žmonės išgyvena tam tikrą vidinę tuštumą - amerikiečių psichologas Philipas Cushmanas tai yra pavadinęs „tuščiuoju aš“. Kiti žmonės įžymybių link dairosi tikėdamiesi atrasti socialinių ryšių ir juos išsaugoti.
Prof. Lynnas McCutcheonas su kolegomis išplėtojo įžymybių garbinimo reiškinį pagrindžiančią teoriją, paaiškinančią, kaip žmogaus elgseną nulemia „tuščiasis aš“ ar „socialinis aš“. Ši teorija nagrinėja tris skirtingo gilumo įžymybių garbinimo lygmenis:
- Pramoginis-socialinis lygmuo: švelniausias įžymybių garbinimo lygmuo, skatinantis įsitraukti į socialinio pobūdžio ar pramoginę veiklą.
- Intensyvus asmeninis lygmuo: gilesnis lygmuo, kai domėjimasis įžymybėmis turi tam tikrų manijos požymių ir žmonės rodo didesnį susidomėjimą įžymybėmis, negu turėtų.
- Ribinis-patologinis lygmuo: pats giliausias lygmuo, kai įžymybės žmogų visiškai užvaldo ir jam net gali praeiti noras bendrauti su draugais ar ką nors veikti.
Ph. Cushmano teigimu, „tuščiasis aš“ sietinas su XX amžiaus antrosios pusės Vakarų kultūra. Jo susiformavimą nulėmė įvairūs veiksniai: demografiniai, ekonominiai, sociokultūriniai ir psichologiniai. Laikui bėgant pakito ir įvaizdis: dievobaimingą, vidinėmis vertybėmis besivadovaujantį žmogų pakeitė nuo nieko nepriklausoma, pasaulietiška asmenybė. Teigiama, kad būtent intensyvus įžymybių garbinimas paskatino suklestėti kosmetinės chirurgijos pramonę. Kai kurie tyrėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad vis daugiau knygų, televizijos laidų ir dainų tekstų atspindi arba propaguoja narcisistišką elgseną.
Socialiniai ryšiai ir jų pakaitalai
Žmogus - socialinė būtybė. Kad būtume ir psichologiškai, ir fiziškai sveiki, mums reikia artimo ryšio su kitais žmonėmis. Įprastomis aplinkybėmis būtent tai ir vyksta - būdami tarp žmonių, mezgame su jais socialinį ryšį ir tuo ryšiu naudojamės bei mėgaujamės. Domėjimasis įžymybėmis gali būti vertinamas kaip natūrali poreikio megzti socialinius ryšius išraiška. Įžymybės dažnai vaizduojamos kaip didžiai patrauklios, sveikos asmenybės, gyvenančios prabangų spindintį gyvenimą. Informacija apie įžymybių gyvenimą skverbiasi į kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Naujienų apie įžymybes ciklas - nesibaigiantis; jis trunka 24 valandas per parą. Tyrimai rodo, kad populiariausias laisvalaikio užsiėmimas tarp amerikiečių, anglų ir kitų Europos šalių gyventojų - kelionės po nerealias patirtis ir socialinius pasaulius, kuriuos atveria televizija, knygos ir videožaidimai.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės teorijos apie asmenybę
Bafalo universiteto (JAV) psichologijos profesorės Shiros Gabriel su kolegomis atlikti tyrimai atskleidė, kad socialinius poreikius galima patenkinti pasinaudojant net vadinamaisiais socialiniais surogatais. Įžymybių garbinimo ir pramogų kultūrą kritikai neretai įvardija kaip moralinio nuosmukio, vertybių praradimo ir kognityvinių gebėjimų erozijos kaltininkę. Nustatyta, kad pasitikėjimo savimi stokojantys žmonės šį trūkumą gali bent iš dalies užpildyti galvodami apie savo mėgstamą įžymybę. Panašiai yra ir su tais, kurie jaučiasi atstumti: įsijausdami į savo mėgstamą televizijos laidą, jie gali vėl pasijusti priklausantys grupei. Pasak jos, daugeliu atvejų tokie netiesioginiai santykiai padeda žmonėms patenkinti tam tikrus socialinius poreikius, konkrečiai - saugumo. Deja, 15-20 proc. gerbėjų intensyvus žavėjimasis įžymybėmis gali virsti probleminiu.
Laiko iššūkiai ir prisitaikymas
Intensyvus laikmečio tempas kelia vis daugiau reikalavimų kiekvienam iš mūsų, tad nenuostabu, kad kartais nebeatlaikome didelio spaudimo, išsenkame ir patiriame sveikatos sutrikimus. Natūralu, kad kai pavargstame, tampame dirglesni, jautriau reaguojame į visus neigiamus aplinkos įvykius, tačiau veikiami vyraujačių stereotipų, dar ilgai dedamės esą stiprūs, ištvermingi, slepiame kylančius jausmus, išgyvenimus, kol, galiausiai, nebepajėgiame sėkmingai atlikti įprastos kasdienės veiklos, trinka santykiai su aplinkiniais, patiriame sunkumus profesinėje veikloje, iš esmės, blogėja sėkmingas žmogaus funkcionavimas visose gyvenimo sferose. Tokiais momentais, žmogui labai svarbu gauti palaikymą, supratimą, pagalbą tiek iš artimos aplinkos, tiek savalaikę specialistų pagalbą, kurie moko įveikti stresą bei prisitaikyti nuolat kintančioje aplinkoje, siekiant efektyvaus funkcionavimo.
Mūsų sveikatą didžiąją dalimi lemia genetika, tačiau šalia to, labai svarbus mūsų gyvenimo stilius, asmenybės ypatumai, gyvenimo įvykiai, kitaip tariant, tie veiksniai, kurie gali stabdyti ar, priešingai, išprovokuoti tai, kas užkoduota genuose. Svarbu pastebėti, kad tose pačiose sąlygose, vieni žmonės psichologiškai jaučiasi gerai, o kitiems tai tampa nepakeliamais gyvenimo iššūkiais. Sunkumų patiriame kiekvienas iš mūsų, tačiau skiriamės savo gebėjimu su jais susitvarkyti. Taigi, psichologines problemas sąlygoja genetika, asmenybė ir aplinka.
Kyla klausimas, kas šioje realybėje lieka žmogaus valioje? Pirmiausia, genetikos mes tikrai nebepakeisime (bent jau kol kas :). Aplinka, mano manymu, taipogi nėra visiškai žmogaus kontroliuojama sritis. Kitaip sakant, puiku, jei galime ką nors keisti ir turime tam galimybę (jėgų, idėjų, gebėjimų), juk antraip, pasaulyje nekiltų revoliucijos ir nevyktų pokyčiai. Tačiau, ar tikrai visuomet esame pajėgūs keisti aplinką, ar galime priversti pasaulį suktis pagal mus, o kitus elgtis taip, kaip mums atrodo tinkama, priimtina? Ir kaip tuomet jaučiamės, atsidūrę tokioje situacijoje, kurios pakeisti esame nepajėgūs, o sąlygos, įvykiai ir žmonės neatitinka mūsų poreikių bei lūkesčių? Va tuomet, savijauta ir priklauso nuo mūsų santykio su ta aplinka bei savimi. Žinoma, galima pasitraukti iš frustruojančios, stresą bei įtampą keliančios situacijos, tačiau ar visuomet pavyks rasti izoliuotą ramybės ir saugumo oazę šiame kintančiame pasaulyje; ar tai netaps nuolatiniu bėgimu nuo savęs ir visų? Atrodo, kad žymiai prasmingiau būtų išmokti prisitaikyti dinamiškoje aplinkoje. Vadinasi, prieinamiausia ir realiausia sritis pokyčiams esame mes patys, ir tikra tiesa, kad pradedame nuo savęs pažinimo.
Pagalba ir prevencija
Kartais, žmonės išsako baimę, kad gali tekti vartoti vaistus, abejoja dėl jų poveikio, ir šioje vietoje visuomet pravartu susimąstyti, kas geriau - ar galimybė mažinti ligos simptomus, su tikimybe sėkmingiau funkcionuoti aplinkoje bei geriau jaustis, ar apsispręsti tenkintis esama būkle, remiantis numanomais ir nevisuomet pagrįstais nuogąstavimais. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau spręsti gyvenimo sunkumus, kol problemos dar nėra įsigalėjusios; be to, taip užkertamas kelias vystytis rimtesniems sutrikimams, ligoms. Kol problema ne tokia gili, daug lengviau padėti žmogui pastebėti savo stiprybes, padedančias tvarkytis įvairiose gyvenimo situacijose, ar kitais atvejais, suteikiančias galimybę kontroliuoti savo ligą, t. y. pagal sveikatos galimybes normalizuoti veiklą, prisitaikyti socialinėje aplinkoje bei gerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Teisingumo teorijos įtaka motyvacijai
Tampa daug sunkiau padėti žmogui, kai įsigali klaidingi mąstymo modeliai, jog „esu silpnas, pažeidžiamas ir niekam tikęs“, „liga sugriovė mano planus, ateitį, gyvenimą“, „man niekas negali padėti“. Tuomet, būna sunkiau įkalbinti žmogų paieškoti tam prieštaraujančių argumentų, kurių tikrai yra! Iš tiesų, žmogui patiriant įtampą, stresą, eikvojami organizmo ištekliai, o jiems atstatyti/kaupti reikalinga priešinga būklė - įtampos mažinimas. Svarbu tai, kad žmogaus mintys, jausmai ir elgesys glaudžiai susiję, taigi, nuo žmogaus santykio su aplinka, aplinkos vertinimo, priklauso jo emocinė būsena.
Pirmiausia, akcentuočiau savistabą. Sekantis žingsnis būtų elgesio pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Tobulėjimo kelias su psichologu Lietuvoje
tags: #siuolaikines #psichologines #roblemos