Ugdymas: Kas Tai Yra?

Ugdymas - tai procesas, kuris lydi žmogų visą gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikyste ir tęsiantis per visus amžiaus tarpsnius. Tai ne tik žinių perdavimas, bet ir asmenybės formavimas, vertybių diegimas bei gebėjimų ugdymas. Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus, pritaikytus vaiko amžiui ir poreikiams. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra ugdymas, kokie jo etapai ir kokie pagrindiniai principai juo vadovaujamasi.

Ugdymo Esmė

Ugdymo esmę daugelis tyrinėtojų aiškina skirtingai, nes laikosi įvairių filosofinių, psichologinių, sociologinių ir kultūrinių koncepcijų. Vieni pabrėžia ugdytojo veiklą, procesinį ugdymo aspektą, kiti - turinį, t. y. kokiu žmogumi ugdytinis turi tapti. Dinaminės psichologijos atstovai ieško ugdymo ir ugdymosi proceso varomųjų vidinių jėgų, t. y. Ugdymas, kaip sudėtinė socializacijos dalis, veiksmingai keičia asmenybės dorines nuostatas, jos visuomeninę sąmonę, kuri suformuoja elgesį.

Ugdymo Etapai Lietuvoje

Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas.

Ikimokyklinis Ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas.

Ugdymas darželyje vyksta pagal originaliai parengtą ikimokyklinio ugdymo programą bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Darželyje prioritetinis dėmesys skiriamas esminėms XXI amžiaus mokymosi sritims - STEAM, Darnios plėtros nuostatų įgyvendinimui, socialinių-emocinių kompetencijų plėtrai. Taikomi inovatyvūs ugdymo metodai ir būdai, modernios priemonės, kuriama šiuolaikiniam vaiko ugdymui palanki vidaus ir lauko aplinka. Dėmesio centre yra vaikų problemų sprendimo, mokėjimo mokytis, komunikavimo (sakytinės ir rašytinės kalbos), kūrybiškumo gebėjimų ugdymas. Mums labai svarbu skatinti vaikų iniciatyvą ir smalsumą, juos įtraukti į įvairialypę patyriminę ugdomąją veiklą. Plėtoti tyrinėjimo, kūrybingumo, problemų sprendimo gebėjimus. STREAM ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams yra paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip veikia jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip jie veikia. Ugdoma vaikų pagarba biologinei, socialinei ir kultūrinei įvairovei, skatinama jų ryšio pajauta, ugdomas bendruomeniškumas, taupaus vartojimo nuostatos. Daugialype sąveika su socialine, kultūrine ir gamtine aplinka grindžiamas ugdymasis. Ugdymosi procesas yra atviras vaikų iniciatyvoms, idėjoms, tyrinėjimams, kūrybinei saviraiškai. Tai pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vadovaujamasi į vaiką orientuoto ugdymosi vertybėmis. Vaikų projektų programa leidžia vaikams išsamiai ištirti jį dominančias sritis. Išsiaiškinę vaikų interesus, planuojami trumpalaikiai arba ilgalaikiai vaikų projektai, apimantys daugybę pažinimo sričių. Užtikrinamas papildomas ugdymas, kuris atitinka tėvų pageidavimus ir vaikų poreikius. Tai įgyvendinama per įvairius būrelius, kurie skatina ugdytinių gabumus, kūrybiškumą, bei lavina jų vaizduotę ir mąstymą.

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu

Darželio dienos pavyzdžiai:

• 7:30-8:30 Labas rytas!
• 9:30-10:30 Ryto ratas.
• 10:30-12:30 Muzikos, sporto užsiėmimai.
• 12:30-13:00 Pietūs.
• 16:00-18:00 Individuali mėgstama veikla.

Arba:

• 7.30-9.00 Labas rytas!
• 9.30-10.00 Ryto ratas.
• 16.30-18.00 Individuali mėgstama veikla.

Priešmokyklinis Ugdymas

O kas yra priešmokyklinis ugdymas? Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Tai nereiškia, kad priešmokyklinukai jau skaito ilgas knygas ar sprendžia sudėtingus uždavinius. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros.

Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio Ugdymo Skirtumai

Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo.

Kodėl Svarbu Žinoti Skirtumą?

Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje. Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais.

Taip pat skaitykite: Ugdomosios strategijos vaikams

Visuomeninis Ugdymas

Visuomeninis ugdymas skirtas plėtoti pozityvų mokinių santykį su savimi, kitais žmonėmis, gyventi ir veikti demokratinėje visuomenėje, sparčiai besikeičiančioje daugiakultūrėje aplinkoje. Mokinys pagal savo galias ir gebėjimus formuojasi požiūrį į pasaulį, jame vykstančius reiškinius nagrinėja praeitį, analizuoja dabartį, projektuoja ateitį. Šiam požiūriui formuotis įtaką turi bendraamžių ir suaugusiųjų požiūris į pasaulį, jo reiškinius ir procesus, technologijos, medijos. Siekiama, kad visuomeninio ugdymo dalykas pradinio ugdymo pakopoje apimtų aktualų ir naudingą turinį, padedantį mokiniui pažinti save kaip asmenį, kaip įvairių bendruomenių narį, suprasti, kad praeities įvykiai, ekonominiai reiškiniai veikia šalies ir jos piliečių dabartį, ateitį.

Visuomeninio Ugdymo Sritys

Visuomeninio ugdymo dalykas pradinio ugdymo pakopoje atveria įvairių integracijos su kitais mokomaisiais dalykais - gamtos mokslais, matematika, menais, doriniu ugdymu, užsienio kalbomis ir kt. - galimybių. Programoje išskirtos trys ugdymosi sritys:

• Visuomenės veiklos pažinimas ir komunikavimas.
• Orientavimasis istoriniame laike, geografinėje erdvėje ir rinkoje.
• Tyrinėjimas ir interpretavimas.

Programoje pateiktos pasiekimų sritys yra bendros, nuo 1 iki 4 klasės, kiekvienam koncentrui (1 - 2 klasės, 3 - 4 klasės) numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje mokymo(-si) turinys pateiktas 1-4 klasėms. Mokymo(-si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(-si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimų lygių požymis nurodo mokinio siekiamus rezultatus.

Visuomeninio Ugdymo Tikslas ir Uždaviniai

Visuomeninio ugdymo dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad mokiniai įgytų bendrą supratimą apie žmonių gyvenimą socialinėje, kultūrinėje, gamtinėje aplinkoje, suvoktų joje vykstančius reiškinius ir procesus, jų kaitą laike ir erdvėje, ugdytųsi vertybines nuostatas bei gebėjimus, būtinus aktyviai ir atsakingai veikti kartu su kitais sprendžiant kasdienio gyvenimo bei artimiausios aplinkos problemas.

Pradinio ugdymo uždaviniai:

Taip pat skaitykite: Pedagoginės psichologinės tarnybos pagalba tėvams

• Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
• Mokiniai pažįsta save, formuojasi pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis, artimiausia socialine, kultūrine, ekonomine gamtine aplinkomis.
• Tyrinėdami artimiausioje aplinkoje vykstančius įvykius, reiškinius bei procesus, susijusius su šeimos, klasės, mokyklos bendruomenės gyvenimu, istorija ir socialine aplinka aiškinasi kaip nuosekliai ir kryptingai planuoti savo veiklą, pasirinkti ir taikyti tinkamus pažinimo metodus, daryti apibendrinimus ir formuluoti išvadas.
• Remiantis įvairiuose šaltiniuose nagrinėjama informacija, mokiniai skatinami ją tinkamai pritaikyti pažįstamuose ir naujuose kontekstuose.
• Aptardami artimiausios aplinkos (šeimos, klasės, vietos bendruomenės) problemas, santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, mokiniai mokomi mąstyti kritiškai, įgytą patirtį pritaikyti praktiškai, siūlyti būdus problemoms spręsti.
• Mokomi įgytas žinias ar išmoktą problemos sprendimo būdą pritaikyti tokioje pačioje ar analogiškoje situacijoje.
• Paaiškina, kad praeityje vykę istoriniai įvykiai veikia dabartį ir ateitį.
• Pažindami, tyrinėdami artimiausią sociokultūrinę, gamtinę aplinką, praeitį, mokiniai ugdosi gebėjimus ir nuostatas kryptingai mokytis ir tobulėti, pasitelkia tyrinėjimą kaip pagrindinę mokymo(si) strategiją.
• Pažindami ir nagrinėdami žmonių gyvenimą bendruomenėje, mokiniai tyrinėja demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos pagrindinius gyvavimo principus ir vertybes (žmogaus teisės ir laisvės, teisingumas, lygybė, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atsakomybė ir kt.).
• Mokiniai mokomi artimiausioje aplinkoje pastebėti ir suprasti demokratinio gyvenimo bruožus, susijusius su žmogaus teisėmis, įstatymais, valstybės valdymo institucijomis, dalyvavimu valstybės valdyme, atpažinti Lietuvos valstybės simbolius (vėliavą, herbą, himną), paaiškinti jų reikšmę, suprasti valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių, atmintinų dienų esmę.
• Mokiniai mokomi suprasti kas yra pilietis, elementariai nusakyti savo teises ir pareigas.
• Mokiniai skatinami svarstyti, apie tai, todėl valstybėms svarbu bendradarbiauti.
• Mokiniai, pažindami praeitį, mokomi atpažinti pilietiškumo, demokratijos raišką to meto žmonių, bendruomenių gyvenime.
• Nagrinėjama socialinės, kultūrinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos įtaka žmonių veiklai ir gyvensenai, gamtinės aplinkos ir žmogaus gyvenimo sąlygų regioniniai skirtumai.
• Kurdami pasakojimus apie dabartį ir praeitį, artimiausioje socialinėje aplinkoje vykstančių reiškinių ir procesų poveikį žmogui mokiniai aiškinasi kaip parinkti ir vartoti verbalines ir neverbalines raiškos priemones ir formas.
• Mokiniai tyrinėja įvairius informacijos šaltinius, rengia pristatymus, kuriuose derina vaizdo medžiagą, garso įrašus ir tekstą.
• Bendraudami ir bendradarbiaudami sprendžiant artimiausios aplinkos problemas, dalyvaujant klasės, mokyklos, bendruomenės veiklose, mokiniai aiškinasi, kaip taikyti skirtingas komunikacijos priemones (komunikuodami individualiai bei grupėje).
• Mokiniai skatinami pažinti save ir kitus, įžvelgti ir paaiškinti savo ir kitų elgesio ir veiklos artimiausioje aplinkoje priežastis ir pasekmes.
• Mokiniai diskutuoja apie pozityvų ir atsakingą elgesį, aiškinasi, kaip jis padeda bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, siekti tikslų.
• Dalyvaudami bendrose veiklose, spręsdami kylančius konfliktus ir (ar) problemas, mokiniai analizuoja, kaip naudotis nesudėtingomis emocijų valdymo strategijomis.
• Bendraudami ir bendradarbiaudami su bendraamžiais ir suaugusiais, aiškinasi kaip tinkamai reikšti mintis, toleruoti ir gerbti kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį.
• Tyrinėja, kaip žmones sieja socialiniai ryšiai, kurie grindžiami susitarimais ir įsipareigojimais.
• Atpažįsta, įvardija ir vadovaujasi vertybėmis, kurios padeda siekti sėkmės asmeniškai ir bendruomenei.
• Dalyvaudami artimiausioje aplinkoje vykstančiuose procesuose, mokiniai siūlo pokyčių idėjas.
• Pagal savo galias prisideda prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovės kūrimo.
• Atsakingai dalyvauja vietos bendruomenės veikloje, spręsdami konfliktus, išsakydami savo nuomonę stengiasi neįžeisti kito, tausoja savo ir kitų (bendraamžių ir suaugusiųjų) sveikatą.
• Tyrinėdami artimiausią socialinę, ekonominę, kultūrinę, gamtinę aplinką, praeitį, mokiniai skatinami susieti tarpusavyje įvairias žinias, jomis dalintis, pertvarkyti informaciją pasitelkdami turimą patirtį ir vaizduotę, pateikti naujas įžvalgas apie nagrinėjamus įvykius, reiškinius ir procesus.
• Kuria artimoje aplinkoje esančių objektų modelius, rekonstrukcijas, vietovės planus, projektuoja, ieško problemų spendimų.
• Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, bendruomenės veikloje, mokiniai skatinami kelti ir siūlyti idėjas, kaip spręsti nesudėtingas situacijas ir (ar) problemas artimiausioje aplinkoje.
• Mokomi vertinti iškeltas idėjas, argumentuoti savo pasirinkimus, numatyti kas ir kaip įgyvendins idėjas.
• Analizuoja kokie galimi iškeltų idėjų išraiškos būdai, kokios informacijos, išteklių ir laiko reikės joms įgyvendinti.
• Mokiniai skatinami pažinti ir nagrinėti reikšmingus kultūros objektus, reiškinius, elementariai paaiškinti jų reikšmę visuomenei ir valstybei.
• Susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio kultūros tradicijomis.
• Artimiausioje aplinkoje esančius istorinius, kultūrinius objektus, reiškinius mokiniai skatinami sieti su šeimos, bendruomenės, visuomenės ir valstybės tradicijomis, įsitraukti į jų puoselėjimą ir naują įprasminimą.
• Mokiniai skatinami aktyviai ir atsakingai dalyvauti artimiausioje aplinkoje vykstančioje kultūrinėje veikloje (švenčiant valstybines, tarptautines šventes, minint reikšmingų istorinių įvykių datas ir pan.).
• Mokiniai veikdami šiuolaikiškoje aplinkoje, tyrinėja, kaip naudoti skaitmenines mokymo(si) priemones.
• Pritaikydami šiuolaikinių technologijų galimybes (informacijos paiešką, mobiliąsias programėles ir kt.), kuria projektus, renka medžiagą, sudarinėja skaitmeninius maršrutus.
• Tyrinėdami įvairias temas naudoja šaltinius, vizualiąją medžiagą, tikrina informacinius kanalus.
• Sėkmingai naudojasi skaitmeniniu turiniu kurdami įvairių tipų tekstus (pasakojimą, žinutę, interviu), formuluodami išvadą ar nuomonę.
• Renkasi ir atskiria patikimus ir legalius šaltinius, suprasdami, kad įvairi vieša skaitmeninė informacija, yra intelektinė nuosavybė.
• Atsakingai, saugiai ir etiškai veikia skaitmeninėje erdvėje tiek rinkdami informaciją, tiek ja dalindamiesi su kitais, tiek bendraudami ir bendradarbiaudami.
• Skaitmeninius, komunikacinius įrenginius naudoja kaip mokymo(-si) įrankius, tyrinėdami ir kurdami turinį.

Pasiekimų Sritys

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

A1. Aš - bendruomenės narys

• 1-2 klasių koncentras. Tyrinėjami įvairių bendruomenių pavyzdžiai, aptariama, kad mokinys yra įvairių bendruomenių narys, kalbama, kaip save pristatyti naujoje socialinėje aplinkoje, nagrinėjama, kaip elgtis su kitais bendruomenės nariais. Tyrinėjami žmonių poreikiai, pomėgiai, kalbama, kad nuomonės gali būti panašios ir gali skirtis.
• 1-2 klasių koncentras. Aptariama, kokios veiklos vyksta bendruomenėje, kurioje kiekvienas yra savitas, unikalus. Mokomasi išreikšti ir priimti kitokią nuomonę, kalbama kaip ugdytis savo vertės, orumo jausmą. Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Bendraudamas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiais, priima, gerbia kitokią nuomonę, išvaizdą, elgesį. Išklauso, vertina ir atsižvelgia į kito nuomonę.
• Bendruomeniškumo kūrimas. 3-4 klasių koncentras. Aptariant probleminius aktualius artimiausios aplinkos klausimus, aiškinamasi, kodėl skiriasi žmonių nuomonės, kalbama, kaip priimti kitokią nuomonę, mandagiai nesutikti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę.
• Veikla ir santykiai bendruomenėje. 3-4 klasių koncentras. Diskutuojama, kaip priimti bendrus sprendimus, ką reiškia susitarti, kaip kasdieniame gyvenime taikyti paprastus ir (ar) nesudėtingus būdus sprendžiant tarpasmenines problemas.

A2. Darbas - asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis

• 1-2 klasių koncentras. Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje. 1-2 klasių koncentras. Analizuojama, kas yra taisyklės, bendruomeniškumas ir susitarimai veikiant kartu. Padedamas nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Apibūdina demokratinės visuomenės gyvenimo bruožus. Nusako demokratijos bruožus (žmogaus teisės, įstatymai, rinkimai, dalyvavimas valstybės valdyme). Nurodo svarbiausias valstybės valdymo institucijas (Prezidentas, Seimas, Vyriausybė), nusako kai kurias jų vykdomas funkcijas ar veiklas.
• Lietuvos valstybė ir pasaulis. 3-4 klasių koncentras. Nagrinėjama, kas yra valdžia ir valstybė, bendra kalba, kultūra, istorija, aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, jų sukūrimo istorija. Aptariami Lietuvos ir pasaulio piliečiai.
• Demokratinė visuomenė. 3-4 klasių koncentras. Mokomasi, kas yra demokratija, aptariami demokratijos bruožai: žmogaus teisės, įstatymai, dalyvavimas valstybės valdyme; aiškinamasi, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, aptariamos svarbiausios valstybės valdymo institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, tyrinėjama svarbiausių valstybės valdymo institucijų paskirtis, pagrindinė veikla.

A3. Praeities Tyrinėjimas

• Nurodo keletą reikšmingiausių šeimos įvykių, švenčių ar šeimos tradicijų. Paaiškina, kas yra karta, kaip tarpusavyje yra susijęs skirtingų kartų gyvenimas.
• 1-2 klasių koncentras. Aptariamos praeities, dabarties ir ateities sąsajos: laiko tėkmė ir kaita, kalbame kaip suprantame laiką, kuo matuojamas laikas dabar ir praeityje. Mokomasi laiką apibrėžiančių sąvokų: para, savaitė, mėnuo, metai. Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos.
• Žmonių gyvenimo kaita ir tęstinumas. 1-2 klasių koncentras. Analizuoja, kas yra laiko tėkmė ir kokie kartų kaitos požymiai: praeityje gyvenusių žmonių gyvenimo kaitos ir tęstinumo pavyzdžiai, tyrinėjama giminės istorija. Mokomasi nustatyti istorijos įvykių priežastis ir pasekmes, įvykių trukmę.
• Lietuvos valstybės kelias. 3-4 klasių koncentras. Tyrinėja, kada ir kodėl susikūrė Lietuvos valstybė, aiškinamasi, kuo buvo svarbus Žalgirio mūšis.
• Žmonių gyvenimas skirtingais istorijos laikotarpiais. 3-4 klasių koncentras.

A4. Vietos Gyventojų Veiklos ir Kultūros Bruožai

• Nurodo vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Nurodo gyvenamosios vietovės gyventojų veiklos ir kultūros bruožus. Apibūdina vietos gyventojų veiklos ir kultūros bruožus.
• Metų laikų kaita. 1-2 klasių koncentras. Aptariant pavyzdžius, aiškinamasi, kaip keičiasi metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris.
• Orai ir jų pagrindiniai elementai. 1-2 klasių koncentras. Aiškinamasi Saulės, vandens įtaka orams. Paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Apibūdina Žemės paviršių ir paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Pateikia pavyzdžių apie gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį. Paaiškina, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių. Apibūdina Žemės paviršių ir argumentuotai paaiškina, kuo svarbus Žemę gaubiantis oro ir vandens sluoksnis, augalija ir gyvūnija. Paaiškina, gamtos ir žmonių tarpusavio ryšį, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingos aplinkos ypatybių, pateikia keletą argumentų.
• Gaublys - Žemės modelis. 3-4 klasių koncentras.
• Žemėlapio tyrinėjimas. 3-4 klasių koncentras.

A5. Orientavimasis Erdvėje

• Orientavimasis realioje erdvėje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 1-2 klasių koncentras. Susipažįstama su artimos aplinkos (klasės, kiemo) planu, aptariama, kuo skiriasi piešinys nuo plano.
• Gyvenamosios vietovės istorija. 1-2 klasių koncentras. Nurodo žemynus, mokytojui padedant papasakoja apie žmonių gyvenimą skirtinguose žemynuose. Nurodo žemynus, pagal pateiktą pavyzdį …

Ugdymo Principai

Ugdymo pagrindiniai principai paremti tikrovišku, aktualiu, patraukliu, motyvuojančiu, aiškiu ir tiksliu, t. y. Ugdymo procesas vyksta konkrečioje istorinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kolektyve arba individualių ugdytojo ir ugdytinio santykių aplinkoje, dirbant su skirtingomis asmenybėmis, taikant specifišką ugdymo turinį, metodus ir metodologines priemones, atitinkamai šį procesą taisant, kryptingai valdant ir tobulinant.

Ugdymo Turinio Kaita

Ugdymo turinio kaitą lemia visuomenės gyvenimo politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai pokyčiai, edukologijos mokslo raida, tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų įgyvendinimo rezultatus.

tags: #ugdymas #yra #bendras #visos #asmenybes #lavinimas