Įvadas
Charakteris ir elgesio bruožai yra esminiai asmenybės komponentai, turintys didelę įtaką žmogaus gyvenimui, santykiams ir pasiekimams. Mokslininkai teigia, kad labai svarbu pažinti sportininko charakterio bruožus, nes jie padeda numatyti, kaip jis pasielgs tam tikrose pratybose, varžybose, kitose veiklos situacijose, o tai yra svarbiausia prognozuojant ir valdant sportininko rengimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra charakteris, kaip jis formuojasi, kokie veiksniai jam daro įtaką ir kaip galima ugdyti teigiamus elgesio ir charakterio bruožus.
Charakteris ir Jo Formavimasis
Kas Yra Charakteris?
Charakteris - tai individualių ir santykinai pastovių savybių visuma, kuri nulemia žmogaus elgesį. Tai nėra įgimta savybė, bet formuojasi per visą gyvenimą, veikiant aplinkai, paties žmogaus veiklai ir pastangoms save tobulinti. Visos charakterio savybės yra asmenybės savybės, bet ne visos asmenybės savybės tampa charakterio savybėmis. Jomis tampa tik tos savybės, kurios yra ryškesnės už kitas, glaudžiai tarpusavyje susijusios, sąlygoja viena kitą ir lemia būtent tam asmeniui būdingą veiklos stilių bei požiūrį į pasaulį.
E. Fromo (Froom) (2008) teigimu, charakteris yra specifinė struktūra, kurioje žmogaus energija nukreipiama siekti jo tikslų. Sakoma, kad žmogus elgiasi instinktyviai pagal savo charakterį.
Charakterio Formavimosi Veiksniai
Žmogaus charakterio formavimosi procesas nėra tolygus: vieni bruožai pasidaro ryškesni, kiti netokie ryškūs arba visai išnyksta. Charakteris susidaro temperamento pagrindu. Tai, kas yra įgimta, tarsi padengiama auklėjimo, patirties sluoksniu. To paties temperamento žmonės, augantys nevienodoje aplinkoje, gali turėti visiškai skirtingus charakterius - tai priklauso nuo to, kokios temperamento savybės buvo skatinamos, o kokios slopinamos.
R. Malinauskas (2005) taip pat pažymi charakterio ir temperamento sąryšį. Jo teigimu, charakteris ir temperamentas - tai tarsi lydinys, parodantis bendrą žmogaus individualybės integralumo charakteristiką. Malinausko teigimu, temperamento ypatumai gali padėti arba trukdyti charakterio savybių vystimuisi.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui įveikti stresą
Aplinkos Įtaka Charakteriui
Charakterio formavimasis daugiausia priklauso nuo aplinkos veiksnių kūdikystėje ir vaikystėje, o paauglystėje šis procesas suintensyvėja, nes tuomet formuojasi žmogaus moralė, nusistovi charakterio bruožai. Charakterio formavimuisi veikia pasaulėžiūra, interesai, socialinė aplinka ir daugelis kitų veiksnių: veikla, auklėjimas, tėvai, treneriai ar asmenybės pavyzdys.
Asmenybės Teorijos ir Bruožai
Asmenybės Pastovumo Klausimas
Beveik visą XIX amžių buvo neabejojama asmenybės pastovumu. Šios teorijos šalininkas Williamo Jameso teigė, kad žmogaus charakteris galutinai susiformuoja apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Tačiau šiuolaikiniai tyrinėtojai pripažįsta, kad asmenybė yra kintanti, o ne pastovi.
Bruožų Teorijos
Bruožų teorijos užuomazgos galima ieškoti 1919 m. Gordono Olporto (G. Allport) ir Z. Froido (S. Freud) elgesio motyvų ieškojimuose. G. Olportas teigė, kad žmonės turi unikalius, jiems vieniems būdingus bruožų kompleksus. Hansas Aizenkas (Hans Eysenck) ir Raymondas Ketelas (Raymond Cattel) siekė apibendrinimų, kad samprotavimai apie asmenybę būtų moksliškai pagrįsti. Ketelas išskyrė 16 pagrindinių bruožų - asmenybės faktorių.
Didysis Penketas
D. G. Myers teigimu, vienas bruožas neatskleidžia visos asmenybės ypatingumo. Jo teigimu, geresnis yra truputį praplėstas asmenybės bruožų rinkinys - Didysis Penketas. Penki veiksniai asmenybės modelyje, pateikti Roberto MakKrėjaus (McCrae) ir Paulo Kostos (Costa), išskyrė tokius veiksnius kaip:
- Neurotiškumas: polinkis į nerimą ir nemalonias emocijas.
- Ekstraversija: pirmenybė teikiama bendravimui.
- Atvirumas: gebėjimas perimti naujas idėjas ir patirtį.
- Palankumas: žmogaus gebėjimas užjausti.
- Sąžiningumas: pasireiškia drausmingumu, organizuotumu, ambicijomis.
McCrae ir Costa įrodė, kad asmenybės bruožai, aprašyti penkių veiksnių modelyje, lieka pastovūs visą žmogaus gyvenimą įvairiose situacijose.
Taip pat skaitykite: Elgesio Metodai Vaikams
Charakterio Bruožai
Charakterio bruožai - tai tipiškos žmogaus elgesio formos. T. Chandler ir A. Goldberg (1990) teigia, kad kiekvienas žmogus turi charakterio bruožų darinį, kurie išreiškia žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo reiškiniais, taip pat atskleidžia santykius su žmonėmis (nuoširdus, draugiškas, ciniškas), požiūrį į darbą (darbštus, tingus, punktualus ir t. t.).
L. Meidus (2005) šiuos bruožus skirsto į dvi grupes. Pirmą grupę sudaro tie bruožai, kuriuose išryškėja asmenybės kryptingumas, santykiai su kitais žmonėmis, požiūris į save ir kitus. Kryptingumas lemia žmogaus tikslus ir siekius, o tai, kaip žmogus geba tuos tikslus įgyvendinti, išskiriama antra charakterio bruožų grupė - valios bruožai. Atsižvelgiant į valios bruožus, skiriamas silpnas arba stiprus charakteris.
Teigiami ir Neigiami Charakterio Bruožai
Teigiami Bruožai
- Komunikabilumas: teigiamas charakterio bruožas, pasireiškiantis pasitenkinimu bendraujant su kitais.
- Sąžiningumas: žmogus sugeba save kontroliuoti, kelti sau dorovinius reikalavimus.
Neigiami Bruožai
- Egoizmas: neigiamas charakterio bruožas, pasireiškiantis savanaudiškumu, asmeninių interesų vyravimu ir kitų žmonių poreikių nepaisymu.
- Uždarumas: priešingas komunikabilumui, trukdo bendrauti.
Vaikų Charakterio Ugdymas
Saugumo Jaudimas
R. Gataveckaitės teigimu, žmogaus charakteris susideda tiek iš prigimtinių bruožų - temperamento, įgimtų savybių ir gebėjimų - tiek iš per santykį su aplinka susiformavusių elgesio modelių bei nuostatų. Pastaroji charakterio dimensija gali formuotis visą gyvenimą. Visgi vaikystėje paklojami svarbiausi žmogaus asmenybės ir charakterio pamatai. Svarbu nuo pat gimimo kurti saugumo jausmą.
Šeimos Ir Aplinkos Įtaka
Vaiko charakteris gali priklausyti ir nuo to, ar vaikas turi brolių ar seserų, ar jam reikia kovoti dėl tėvų dėmesio, ar jis auga vienas ir viskas tenka tik jam. Vėliau prie charakterio formavimo prisijungia ir kita aplinka - seneliai, draugai, darželis, mokykla.
Darželio Vaidmuo
A. Rabašauskienė pabrėžia, kad mokytojų, ugdymo specialistų vaidmuo yra labai svarbus vaiko asmenybės ir jo charakterio formavimuisi. Per pozityvias pirmąsias patirtis su suaugusiais, kurie yra už namų slenksčio ribų, formuojasi teigiamas patyrimas apie vyresnius „kitus“, kurie gali padėti, paguosti, vesti platesnio pasaulio pažinimo link.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimas: šeimos vaidmuo
Ugdymo Metodai
Anot specialistės, vaiko charakterio ugdymas nėra atskira disciplina ar pamokėlė - šį tikslą galvoje reikia turėti nuolat. Dėl to dėmesys vaikų charakterio ugdymui darželyje yra skiriamas visose dienos veiklose - nuo vaikų pasitikimo ryte ir užsiėmimų iki valgymo, poilsio ar žaidimų lauke.
- Kimochi ugdymo programa: padeda mažyliui suprasti savo emocijas ir jas įvardinti, o vėliau - suvokti kilusių emocijų priežastis.
- Pozityvioji disciplina: vaikui yra reikalingos aiškios taisyklės, žinojimas, ko iš jo tikimasi. Tuomet jis jaučiasi saugus ir žino, kad nebus netikėtų bausmių, kad visuomet sulauks paramos ir padrąsinimo, kai jam to reikės.
Tėvų Ir Ugdymo Įstaigos Bendradarbiavimas
Formuojant vaiko charakterį labai svarbu, jog visa jį supanti aplinka kryptingai dirbtų išvien. Jei ugdymas namuose ir darželyje skiriasi, vaikui nėra aišku, ko iš jo tikimasi ir kaip jis turėtų elgtis.
Charakterio Ugdymas Suaugusiems
Savimonės Ugdymas
Neturėdama savimonės, moteris gali atrodyti nežinanti savo poreikių ir nenuosekli savo veiksmais, o tai trukdo nuoširdžiai bendrauti ir patikimai siekti tikslų. Konstruktyvus darbas akcentuoja savęs pažinimo ugdymą per refleksiją, grįžtamąjį ryšį ir nedidelius eksperimentus. Aiškumo stiprinimas didina pasitikėjimą, sudaro sąlygas patikimam bendradarbiavimui ir leidžia kitiems laisvai teikti tinkamą pagalbą.
Empatijos Ugdymas
Per didelis jautrumas kasdienius santykius paverčia asmeninėmis įžeidimais, kenkia bendravimui ir pasitikėjimui savimi. Rekomenduojama praktinė empatija ir apgalvotas refleksavimas: pauzė prieš atsakant, prašymas paaiškinti ir atgalinis ryšys kaip bendradarbiavimas.
Lankstumo Ugdymas
Žymimas nuolatinis polinkis į įprastas rutinas ir nekintamus įsitikinimus, rigidiškumas tarpasmeniniame elgesyje riboja prisitaikymą prie partnerių besikeičiančių poreikių ir trukdo bendrai spręsti problemas. Praktiniai sprendimai apima smalsumo ugdymą, atsiliepimų prašymą ir laipsniškų elgesio eksperimentų praktikavimą, siekiant atkurti lankstumą.
Kontrolės Valdymas
Sąveikose, kuriose vyrauja kontrolė ir direktyvinis elgesys, autoritarinis elgesys pasireiškia dažnais pertraukimais, vienašališku sprendimų priėmimu ir partnerio indėlio nuvertinimu, o tai sukelia akivaizdžią trintį bendradarbiavimo dinamikoje. Praktiniu požiūriu, tokį elgesį galima sušvelninti ugdant aktyvų klausymąsi, siūlant pasirinkimus, o ne nurodymus, ir pripažįstant kitų kompetenciją.
Humoro Jaudimas
Nuolatinė rimtumas riboja bendrą emocinį ryšį: partneriai mažiau dalijasi pažeidžiamumu, juokas nebepaverčiamas prisirišimo priemone. Empatiškai rekomenduojama ugdyti humoro jausmą per kasdienes praktikas - leistis į žaidimą, priimti klaidas švelniau, kurti saugią erdvę juokui.
Sportininkų Charakterio Ypatumai
Tyrimų Tikslai
Atlikti tyrimai bandant išsiaiškinti, kokia yra sporto įtaka asmenybės savybių raidai. Tyrimai, kuriuose lyginamos sportininkų ir nesportininkų, įvairių sporto šakų atstovų, asmenybės savybės. Vis dar nėra atsakyta į klausimą, kokie yra sportininkų charakterio ypatumai. Siekiama nustatyti lengvosios atletikos (bėgikų) charakterio ypatumus, lyties, amžiaus, rungties, ir sportinio meistriškumo aspektais.
Tyrimo Metodai
Šiems tikslams pasiekti buvo naudojamas Ketelo 16 PF testas (sud. R. B. Cattell, H. W. Eber, M. Tatsuoka, 2005), kuris padeda atskleisti 16 nepriklausomų ir psichologiškai patikimų veiksnių - asmenybės faktorių.
tags: #ugdyti #elgesio #ir #charakterio