Įvadas
Nerimas ir nuotaikos sutrikimai yra dažnos psichikos sveikatos problemos, turinčios didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei. Nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligonių. Dažniausi iš jų yra tokie pirminiai nerimo sutrikimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas ir socialinė fobija. Plačiai paplitęs ir antrinis, arba reakcinis, nerimas, kurį sukelia įvairios somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo ir nuotaikos sutrikimų diagnostiką, gydymo būdus ir prevencines priemones, siekiant padėti geriau suprasti šias būkles ir rasti efektyviausius sprendimus.
Nerimo Sutrikimai: Paplitimas, Simptomai ir Diagnostika
Nerimo Paplitimas ir Aktualumas
Nerimo sutrikimai yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų (paplitimas bėgant laikui - 31 proc., per metus - 18 proc.). Moterys serga dažniau. Nerimas apsunkina žmogaus ir jo artimųjų kasdienį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šie sutrikimai gali turėti įtakos sergamumui bei mirtingumui per neuroendokrininius bei neuroimuninius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliacijos būdu (pvz., hipertenzija, širdies aritmija). Be to, sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutrikimai gali paskatinti savižudybes. Didelės apimties apklausų duomenimis, nerimas ir su juo susiję sutrikimai suicidinių bandymų riziką didina net 1,7-2,5 karto. Tokią riziką didina ir tai, kad nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresija, alkoholio ar narkotikų vartojimu. Lėtinis nerimas dažnai apsunkina kardiovaskulines ligas, didina mirštamumą nuo jų.
Nerimo išsivystymo riziką ypač didina paveldimumas ir jau anksčiau paciento patirtas nerimas, nuotaikos sutrikimai. Genetiniai nerimo veiksniai pasunkina sutrikimo eigą - nerimas linkęs kartotis, yra labiau atsparus gydymui. Nustatyta, kad iš vaikystėje patirtų psichologinių traumų prievarta turi didžiausios įtakos nerimo vystymuisi suaugusiesiems. Gydytojui praktikui svarbu žinoti, kad apie 40 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas nerimo sutrikimas, visa dar nėra tinkamai gydomi.
Patologinis Nerimas ir Jo Simptomai
Nerimas - svarbi apsauginė organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (grėsmę). Normalaus nerimo metu organizme vystosi procesai, skatinantys, mobilizuojantys veikti, t. y. arba gelbėtis nuo tos grėsmės ar ją įveikti. Kai aplinkoje grėsmės nėra, o nerimas vystosi, yra neadekvatus grėsmei ir pradeda trukdyti sveikatai, kasdieniam gyvenimui - jis tampa patologija, liga.
Nerimas gali pasireikšti kaip atskiras sutrikimas, tačiau neretai jo simptomai būna sergant kitais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (vėžiu, širdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromu, skydliaukės sutrikimais, migrena, kt.). Nerimo simptomai kiekvienam pacientui gali pasireikšti skirtingai, jie gana įvairūs. Pagrindinis nerimo simptomas yra baimė, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataisomo, kad žmogus praras kontrolę ar išprotės. Kartu būna simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumo - somatinių simptomų. Tokiu atveju nerimą sunku atskirti nuo somatinių ligų. Pacientas gali išsakyti įvairius somatinio pobūdžio nusiskundimus - neurologinio, kardiologinio pobūdžio, virškinimo trakto ligų ar kt.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir nerimo sutrikimai
Nerimo Sutrikimų Klasifikacija
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TKL-10-AM) nerimo sutrikimai pateikti poskyryje Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
Fobinių nerimo sutrikimų atveju (F40) nerimo simptomai pasireiškia esant tam tikrai situacijai ar tam tikram išoriniam stimului, nors objektyviai tai nėra pavojinga. Šios situacijos sukelia baimę, įtampą, jų stengiamasi išvengti. Agorafobija (F40.0) - baimė ir nerimas, išsivystantis dėl įvairių situacijų, susijusių su išėjimu iš namų, kartais šis sutrikimas dar vadinamas visuomenės baime. Socialinės fobijos (F40.1) (socialinė neurozė) siejasi su baime atsidurti dėmesio centre. Specifinės (izoliuotos) fobijos (F40.2) siejasi su aiškiomis situacijomis, objektais (pvz., kraujo, griaustinio, aukščio, tamsos, vorų baimė, kt.).
Panikos sutrikimui (epizodinis paroksizminis nerimas, panikos priepuolis, panikos ataka) (F41.0) būdingi pasikartojantys, staigūs netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar objektu, tad jų negalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali skatinti vengiantį elgesį (panikos sutrikimas su agorafobija). Panikos priepuolio baimė dažnai yra susijusi su generalizuotu nerimu. Panikos priepuolių simptomai yra individualūs, nors dažniausiai būna širdies plakimas, sunku kvėpuoti, svaigsta galva, tirpsta kūnas ar galūnės, mirga akyse. Tuo pat metu apima didžiulė mirties, išprotėjimo ar savitvardos praradimo baimė.
Generalizuoto nerimo sutrikimas (F41.1) yra bene dažniausias (dar vadinamas nerimo neuroze, nerimo reakcija, nerimo būkle). Svarbiausias jo požymis - nuolatinis nerimas, nesusijęs su kokiomis nors konkrečiomis situacijomis ar priežastimis (vadinamasis laisvai plaukiojantis nerimas). Pacientas nuolat gyvena neaiškios baimės, nuogąstavimų ir blogos nuojautos jausmu (kažkas nutiks, bus blogai, gal kas susirgs iš artimųjų), pacientą vargina raumenų įtampa, vegetaciniai simptomai (prakaitavimas, tachikardija, virškinimo trakto diskomfortas, kt.). Eiga dažniausiai lėtinė, trunka ilgus metus, dešimtmečius.
Nuotaikos Sutrikimai: Depresija, Bipolinis Sutrikimas ir Kitos Formos
Nuotaikos Sutrikimų Esmė
Nuotaikos sutrikimai - ilgalaikis emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija arba mišria būsena. Šis sutrikimas paveikia asmens veiklą, būseną, mąstymą, aplinkos supratimą ir t. Svarbiausias patofiziologinis vaidmuo tenka noradrenalino ir seratonino apykaitai. Katecholaminų apykaitos hipotezė teigia, kad depresijos metu smegenyse susidaro noadrenalino apykaitos nepakankamumas, o esant manijai ji pagreitėja. Sergant depresija seratonino sumažėja, taip pat ser receptorių tankis yra sumažėjęs. Sveikstant jų padaugėja.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Fazės atsiranda epizoduose, kuriuose paciento nuotaika yra pakili iki tokio laipsnio, kuris neatitinka situacijos, pvz., grandiozinės idėjos, sumažėjęs miego poreikis. Gali būti disforija. Pacientai kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos ir padidėjusio nuovargio.
Depresijos Tipai
Būdingi pasikartojantys (rekurentiniai) depresijos epizodai, kai anamnezėje nėra savarankiškų pakilios nuotaikos ir padidėjusio aktyvumo kitimo epizodų, atitinkančių manijos kriterijus. Tai nuolatinė nestabili būsena su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir hipomanijos epizodų (lengva/vid. Trukmė du m.). Distimija - lėtinis nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia depresine būsena. Trukmė ne mažesn nei du metai (lėtinė melancholija, depresinė neurozė, depresinio tipo afektinis sutrikimas). Trukmė ne mažiau dviejų m. Dažniausiai prasideda nepastebimai, nesiskundžia liūdesiu. Jaučiuosi nuolat pavargę ir prislėgti: niekas nedžiugina, viskas reikalauja pastangų, vengia bendravimo, pasyvūs, nepasitiki savimi.
Nerimo Sutrikimai, Susiję Su Stresu
Grupė sutrikimų, kurių pagrindinis simptomas yra baimė ir nerimas. Nerimą sukelia išskirtinai ar dažnai konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie nėra pavojingi. Panikos sutrikimas (apizodinis paroksizminis nerimas): pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija, aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Priepuolių trukmė - kelios min., gali būti ilgiau. Generalizuotas nerimo sutrikimas: ligonių nuolat jaučiamas nerimas kyla be jokių aiškių priežasčių, dar vadinamas „plūduriuojančiu nerimu“. Obsesinis - kompulsinis sutrikimas: pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijos - mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba.
Reakcijos Į Sunkų Stresą ir Adaptacijos Sutrikimai
Turi būti sukėlusi priežastis: stresogeniškas gyvenimo įvykis ir po jo sekanti staigi streso reakcija arba reikšmingas gyvenimo pasikeitimas, sukėlęs nuolatines nemalonias pasekmes ir pasireiškęs adaptacijos sutrikimu. Atsiranda individui be jokių išreikštų psichikos sutrikimo požymių. Ūminė reakcija į stresą - trukmė apie 24 - 48 val. Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai: atsiranda dėl psichogeninių priežąščių, susidūrus su neišsprendžiama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsprendžiamos problemos. Prasideda ir baigiasi staiga. Nėra somatinio šių simptomų pagrindo. Somatizacinis sutrikimas: daugybiniai, grįžtantys ir nuolat besikeičiantys nemalonūs pojūčiai, trunkantys mažiausiai du metus ir nėra somatinio pagrindo. Somatoforminė vegetacinė disfunkcija: simptomus nurodo lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos patologijos. Būdingi ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės NS požymiai. Subjektyvūs simptomai nukreipti į tam tikrą organą.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)
Kai žmogų vargina generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimas atsiranda be priežasties, jis dažnai nėra pagrįstas, kartais ir labai stipriai padidintas. Žmogus gyvena nuolatinėje nerimo būsenoje, laukdamas nemalonaus įvykio. Tai pradeda dominuoti ir jo mąstyme, todėl žmogus, susidūręs su stresinėmis aplinkybėmis, realistiškai negali įvertinti situacijos. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais pasižymi nerimo sutrikimas yra pakitęs miego režimas. Žmogus, jaučiantis nuolatinį nerimą, blogai miega, jam sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja įvairūs sapnai. Esant mažam miego kiekiui bei nuolatinei stresinei būsenai žmogus, kurį kamuoja nerimo sutrikimai, dažnai jaučiasi pavargęs. Sergantysis jaučia bendrą organizmo silpnumą, jam sunku dirbti fizinį darbą bei aktyviai sportuoti. Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai yra dar vienas ligos simptomas. Sergantysis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, todėl jo nuotaika ir emocinė būsena labai permaininga. Jaučiamas dirglumas, susierzinimas. Nerimo sutrikimas gali pasireikšti ir dėmesio koncentracijos stoka. Žmogui, jaučiančiam nerimą ir baimę sunku susikoncentruoti ir susitelkti į tam tikrus darbus, sudėtinga atlikti užduotis, kurios reikalauja susikaupimo ir atidumo. Dėl šios priežasties sergantiesiems nerimo sutrikimo ligomis sunkiau susirasti ilgalaikį darbą. Žmogų taip pat gali varginti ir dažnas šlapinimasis, didelis prakaitavimas, nervinis drebulys, galvos skausmai, padažnėjęs širdies ritmas ar nervinis pykinimas. Gali sutrikti ir kvėpavimas, pasireikšti nervinis dusulys. Tai nerimo rūšis, kuri pasireiškia žmogaus vengimu bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės ypač vengia kontakto su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos - žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Nerimo Sutrikimo Atsiradimo Priežastys
Nors nerimo sutrikimai tyrinėjami jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta tikroji atsiradimo priežastis. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas daro įtaką tokiai žmogaus būsenai. Viena jų teigia, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą. Tai gali būti smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Kita teorija aiškina, kad nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras. Trečioji teorija nerimo atsiradimą sieja su biologiniu polinkiu susirgti ir teigia, kad sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus emocijas, mąstymą ir elgesį. Tai daugiau nei tiesiog liūdesio jausmas - depresija gali trukdyti kasdienei veiklai, darbui, socialiniam gyvenimui ir netgi fizinei sveikatai. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys ar tuštumos jausmas, energijos stoka ir nuovargis, praradęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, sumažėjusi ar padidėjusi apetito kontrolė, miego sutrikimai (nemiga ar per didelis mieguistumas), sunkumai susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti informaciją, beviltiškumo jausmas ar mintys apie savižudybę.
Depresijos priežastys gali būti įvairios - genetiniai veiksniai, cheminis disbalansas smegenyse, psichologinės traumos ar ilgalaikis stresas. Nepaisant priežasties, depresija yra gydoma būklė, o tinkamas gydymas gali padėti atkurti gyvenimo kokybę. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos. Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymas
Efektyvus depresijos gydymas dažnai apima kelių metodų derinį. Vienas iš šiuolaikinių ir veiksmingų depresijos gydymo būdų yra pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS).rTMS terapijarTMS - tai neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojanti magnetinius impulsus specifinėms smegenų sritims stimuliuoti. Depresijos gydymui rTMS dažniausiai taikoma dorsolateralinei prefrontalinei žievei - smegenų sričiai, atsakingai už emocijų reguliavimą ir nuotaikos kontrolę. Magnetiniai impulsai stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą, padėdami atkurti natūralų smegenų veiklos balansą. Šis metodas ypač naudingas pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai, tokie kaip vaistai ar psichoterapija, nepadėjo pasiekti teigiamų rezultatų.rTMS terapija yra saugi, nesukelia skausmo ir nereikalauja anestezijos. Dažniausiai pacientai patiria pagerėjimą jau po kelių seansų, tačiau pilnas gydymo kursas gali užtrukti kelias savaites.
Psichoterapija ir Kiti Metodai
Be rTMS terapijos, depresijos gydymas dažnai derinamas su kognityvine elgesio terapija (KET), kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius. Taip pat svarbus sveikas gyvenimo būdas, reguliari fizinė veikla ir socialinė parama.
Nerimo ir Nuotaikos Sutrikimų Gydymo Strategijos
Bendrieji Gydymo Principai
Daugumai nerimo sutrikimų būdingi pagerėjimo ir pablogėjimo epizodai. Pasiekus remisiją, gydymą siūloma tęsti ne trumpiau kaip metus, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Sunkiausiai remisija pasiekiama gydant obsesinį-kompulsinį ir potrauminio streso sutrikimą. Reikia pridurti, kad labai nedaug tyrimų nagrinėja šių ligų atkrytį po daugiau nei vienų metų.
Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Paprastai nerimo sutrikimais gydomi benzodiazepinais (BZD), bušpironu, antidepresantais, o kartais prireikia ir kitų grupių vaistų (nuo psichozės ar epilepsijos). Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais serotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efektyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidaujamus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą. Kartais naudinga skirti kitų grupių vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos (pvz., gabapentino), vaistų nuo psichozės. Straipsniuose, kai kuriuose tyrimuose minima, kad veiksmingai nerimą slopina amisulpridas, flupentiksolis, haloperidolis, kvetiapinas, olanzapinas. Pastarųjų grupių vaistų dažniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnaudžiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis pavojus.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Įrodytas kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2-6 savaičių) gydymo BZD.
Benzodiazepinai (BZD)
Sunku įsivaizduoti nerimo sutrikimų gydymą be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo sutrikimus yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šiais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pavadinimų BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD receptorius, jų klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra panašūs. Neretai, ypač įvairių nerimo sutrikimų gydymo pradžioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra iš tiesų naudingi. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškia per 30-60 min. vaisto išgėrus ar pavartojus jo parenteraliai. Priešingai nei antidepresantai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia perspėti pacientą, nes gali susilpnėti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams būtina patarti nevairuoti, nevaldyti sudėtingų, dėmesio reikalaujančių mechanizmų. Ilgai vartojant BZD, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Rizika išsivystyti priklausomybei yra didesnė, kai pailgėja gydymo trukmė ir padidėja vaisto dozė. Be to, ši rizika didesnė pacientams, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Užsienyje (ypač JAV) dažnai rekomenduojami jonažolių, valerijonų, kai kuriose šalyse - tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant švelniam nerimui, pacientui jų galima pasiūlyti. Siūlomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrimų. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui), akupunktūra, mantrų kartojimas, transcendentinė meditacija - potrauminio streso sutrikimui.
Medikamentinis Gydymas
Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.
Prevencija
Atsargiai vartokite medikamentus. Visada paklauskite gydytojo/vaistininko, ar jums priskirti medikamentai gali sukelti nerimą. Nepervarkite ir skirkite laiko atsipalaidavimui. Sportuokite, stenkitės sveikai maitintis. Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Psichikos sveikata taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.
Pagalba Vaikams ir Paaugliams
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
tags: #nerimo #ir #nuotaikos #sutrikimai