Šiame straipsnyje apžvelgiama knyga „Kai liaujamės suprasti pasaulį“ ir pateikiami įvairūs atsiliepimai bei įžvalgos apie ją. Knyga, parašyta B. Labatuto, yra grožinės ir negrožinės literatūros hibridas, kuriame autorius, naudodamasis įspūdingais mokslo istorijos momentais, nukelia skaitytoją į erdvę tarp faktų ir fikcijos, progreso ir pražūties, genialumo ir beprotybės.
Knygos apibūdinimas
„Kai liaujamės suprasti pasaulį“ yra apie tai, kas nutinka, kai pasiekiame mokslo pakraščius ir susiduriame akis į akį su tuo, ko negalime suprasti. Ji apie tai, kas nutinka žmogaus protui, kai jis peržengia išorines minties ribas, ir tai, kas slypi už tų ribų. Tai pasakojimas apie asmenybes, kurias traukia kažkas, slypinčio už jų suvokimo, kažkas didelio ir sykiu labai trapaus.
Knyga pradedama esė, kurios 99 proc. yra negrožinė literatūra, po jos eina du apsakymai ir, galiausiai, apysaka. Knygai vystantis fikcinio turinio daugėja, bet visos istorijos yra paremtos patikimais faktais. Knygoje pasakojama apie Europos XX amžiaus mokslininkus, tokius kaip Fritzas Haberis, Werneris Heisenbergas ir Alexanderis Grothendieckas.
Kodėl grožinė literatūra?
Autorius pasirinko rašyti grožinės literatūros knygą, nes, jo nuomone, negalima teisingai elgtis su šiais pasakojimais neatsigręžiant į fikcijos mechanizmus. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie idėjas, įkvėpusias šiuos pasakojimus, kadangi jos yra itin abstrakčios, sudėtingos suvokti ir net išreikšti žodžiais. Nors tikrieji įvykiai, įkvėpę šiuos tekstus, yra absoliučiai stulbinantys, egzistuoja didesnė tiesa, gilesnis realybės lygmuo, kurio negrožinė literatūra tiesiog negali pasiekti.
Faktai yra labai ribojantys, jie nepasako nieko apie tai, kas vyksta šių asmenybių mintyse, o būtent ten, jų galvose, šie civilizaciją keičiantys atradimai ir idėjos užsimezgė. Fikcija leidžia skaitytojui suprasti - intuityviai, estetiškai - ko nei jis (nei aš, tiesą sakant) negalime apčiuopti intelektualiai.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Genialumas ir beprotybė
Beprotybė ir genialumas retai susitinka. Vienas iš nedaugelio dalykų, ką jie turi bendro, yra gebėjimas matyti struktūras (tikras ar įsivaizduojamas), kurios pasprunka nuo racionalaus, eilinio proto. Pamišėlis mato pasaulį, kurio nemato niekas kitas, o genijus mato tą pasaulio dalį, kurios kiti ilgainiui nebegalės nematyti, nors ir daugelis, jei ne visi, pradžioje stengiasi tam matymui priešintis.
Iš šių dviejų genialumas stulbina labiau. Nes pakrikimas, kuomet jis nėra laikinas, yra labiausiai luošinantis dalykas, kokį galima įsivaizduoti, blogiausia realybė, kurioje gali gyventi. Bet dauguma žmonių net nepriartėja prie beprotybės. Žmonės linkę būti siaubingai sveiko proto. Ir visgi beprotybė visuomet yra greta. Visi galime įkristi į tą prarają. Su genialumu taip nėra.
Tamsioji mokslinių tyrimų pusė
Knygoje apibūdinama tamsioji mokslinių tyrimų pusė. Kiekvienas atradimas, kiekviena idėja, kiekviena technologija, kiekviena mintis turi ir grėsmingo, ir teigiamo poveikio. Taip paprasčiausiai veikia pasaulis - gali pamaitinti milijonus, ne, milijardus žmonių su tokiu atradimu kaip Fritzo Haberio azoto išgavimas iš oro, ir po poros dešimtmečių, mes, tie patys žmonės, išgelbėti nuo bado, uždusiname atmosferą ir privedame save prie kraštutinės katastrofiškos klimato kaitos ribos. Šis dualumas neišvengiamas, jis įsišaknijęs į fizinę visatą ir žmogaus gyvenimo struktūrą.
Kodėl turėtume skaityti šią knygą?
Mes gyvename neramiais, chaotiškais laikais. Visi jaučia, kad realybė jau nebėra suprantama. Faktas ir fikcija, kas tikra ir netikra, atrodo, yra vis sunkiau atskiriama. Bet realybės pakraščiai nepradėjo kraujuoti per vos paskutinius porą metų - jie kraujuoja jau virš šimtmečio. Mūsų dabartinės pasaulėvokos ir mūsų trūkstamo supratimo ištakos gali būti atsektos iki laiko, kuris buvo kitoks, nors ir ne visai skirtingas nuo šiandienos.
Knyga nepasiūlo atsakymų, atvirkščiai, idėjos, kurios žavi, yra tos, kurių tiesiog negalime suprasti. Tai, ką galime žinoti, ir tai, ko niekada negalėsime - galvojimas apie šiuos du dalykus yra būtinas labiau nei bet kada anksčiau.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Knygos veikėjai ir pasakojimai
Knygoje yra keletas veikėjų ir pasakojimų, kurie ypač patinka autoriui. Vienas iš jų - Johanas Konradas Dipelis, pietistas teologas, filosofas, menininkas, gydytojas, alchemikas ir šarlatanas. Kalbant apie pasakojimus, autoriui siaubingos pasirodė savižudybės Demine pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tačiau asmeninis autoriaus favoritas yra miglotas epizodas iš Alexanderio Grothendiecko, matematikos titano, gyvenimo.
Kitos knygos, padedančios suprasti pasaulį
Štai keletas kitų knygų, kurios gali padėti suprasti pasaulį:
- "Už suvokimo ribų" - knyga su spalvotomis iliustracijomis apie dalykus, apie kuriuos retai susimąstome, arba menkai teišmanome, tačiau nemažiau svarbius nei mūsų buitis.
- „Dealing with China“ - knygos autorius Henkas Paulsonas. Knygoje aprašomos įžvalgos apie Kinijos kaip ekonominės galios augimą.
- „Gang Leader For A Day“ - knygos autorius Sudhiras Venkatešas. Knygoje aprašoma sociologo, tiriančio nusikalstamumą, patirtis gatvėje.
- „On Immunity“ - knygos autorė Eula Biss. Knygoje pateiktas tyrimas, atsakantis į klausimą, kodėl kai kurie žmonės yra sutrikę ar kategoriškai atsisako vakcinų.
- „Orwell's Revenge“ - knygos autorius Peteris Huberis. Klasikinio kūrinio „1984“ naujoji interpretacija.
- „Rational Ritual“ - knygos autorius Michaelis Suk-Young Chwe. Iškeliama prielaida, jog ritualai (religiniai ar pasaulietiniai) kuria bendrus išgyvenimus, kurie išauga į kultūrą.
- „The Better Angels of Our Nature“ - knygos autorius Stephenas Pinkeris. Autorius pasakoja apie ženkliai sumažėjusius smurto atvejus, šalia to, nuolat augantį norą įžiebti ir išprovokuoti konfliktą.
- „The End of Power“ - knygos autorius Moissas Namas. Paaiškinama, kodėl tie, kurie turi galios, nesuvaldo naujų technologijų, o mažesnius technologinius projektus vykdantieji kuria ne tik galimybes, tačiau ir chaosą.
- „The Muqaddimah“ - knygos autorius Ibnas Khaldunas. Veikalas parašytas dar 1377 metais, turinys sudarytas iš stebėtinai modernaus istorijos ir ekonomikos atpasakojimo.
- „The New Jim Crow“ - knygos autorius Michellis Alexanderis. Šokiruojanti knyga apie „karą prieš narkotikus“ nacionaliniame lygmenyje.
- „The Structure of Scientific Revolutions“ - knygos autorius Tomas Kuhnas. Autorius neigia, jog mokslo pažanga vyksta šuoliais, pradedant nauju požiūriu ir įžvalgomis, tai besitęsianti eilė eksperimentų, pasitelkiant jau esamą sukauptą teoriją.
Knygos "Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL" platinimas
Aptariama knyga "Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL" ir jos platinimo ypatumai. Teigiama, kad knyga neturėtų būti pardavinėjama knygynuose komerciniu pagrindu, bet turėtų būti platinama tik už paaukojimus. Knygos davimas už auką - tai abiejų pusių - duodančios ir gaunančios - prisidėjimas prie šviesos sklidimo aktyviu veiksmu - PASIDALIJIMU.
Aukojant-dalinantis siela yra aktyvi, nes ji iš meilės DALINASI, IR DALINASI TIEK,KIEK JI TROKŠTA ŠITO DALINIMOSI IR KIEK JAI LEIDŽIA GALIMYBĖS. Žmonės sužinos, jog tokia Jėzaus Kristaus knyga KALBU JUMS VĖL ne pardavinėjama, o duodama už aukas, ir šitaip daroma Tėvo nurodymu. Ir patys žmonės įsitrauks į tokią knygos platinimo tarnystę jausdami tam sielos polinkį, apie kurį šiuo metu dar net nežino.
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti