Ar kada nors jautėtės, tarsi sukatės ratu, arba patyrėte staigų galvos svaigimą? Šis nemalonus pojūtis, dažnai lydimas pykinimo, vėmimo ar pusiausvyros sutrikimų, gali būti ne tik laikinas nepatogumas, bet ir ženklas, kad reikia atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime galvos svaigimo priežastis, jo ryšį su nerimu, diagnostikos metodus ir gydymo būdus.
Kas yra galvos svaigimas?
Galvos svaigimas, medicinoje žinomas kaip vertigo, yra jausmas, kai aplinka arba pats žmogus sukasi. Tai gali būti susiję su vestibuliniu aparatu, kuris yra atsakingas už pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Vestibulinis aparatas susideda iš vidinės ausies struktūrų, tokių kaip semicirkuliniai kanalai, otolitai ir vestibuliniai nervai.
Doc. dr. Kristina Ryliškienė iš „Kardiolitos klinikų“ atkreipia dėmesį, kad „nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus“. Todėl svarbu atskirti tikrąjį svaigimą, kai viskas sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo ar alpimo jausmo.
Galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:
- Periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimai: Tai dažniausia galvos svaigimo priežastis. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjero liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu (GPPGS).
- Galvos smegenų ligos: Kai kurios galvos smegenų ligos, pažeidžiančios centrinę vestibulinę sistemą, taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Tai gali būti migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.
- Kitos priežastys: Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais, didelis stresas, nestabilumas, apkvaitimas ar baimė nukristi taip pat gali būti susiję su galvos svaigimu.
- Miofascijinis galvos skausmas: Ši sveikatos problema, kylanti iš raumenų ir juos supančios fascijos, taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
Nerimas ir galvos svaigimas
Dažnai pasikartojantis galvos svaigimas gali pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti nerimą, kuris pats gali sukelti svaigimą. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje, pavyzdžiui, prekybos centruose arba vairuojant.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Nerimas, kaip susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas, gali būti adekvatus prieš egzaminą ar darbo pokalbį. Tačiau patologinis nerimas neturi aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai, ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties.
Migrena ir galvos svaigimas
Migrena - stiprus pulsuojantis vienos galvos pusės skausmas, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų bei gali pasikartoti nuo 1-2 kartų per mėnesį iki 1-2 kartų per savaitę. Migrena dažnai prasideda paauglystėje arba jauno suaugusiojo amžiuje, dažniausiai nuo 15 iki 25 metų.
Migrenos priepuoliai gali žymiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinę veiklą ir bendrą gerovę. Ilgalaikė migrena gali sukelti nusivylimą ir frustraciją, sutrukdyti darbų atlikimą, poilsį, padidinti socialinę izoliaciją, vengimą, nerimą, sumažinti savivertę.
Migrenos simptomai:
- Pulsuojantis galvos skausmas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Padidintas jautrumas garsams, šviesai
- Šviesos baimė ir vengimas
- Triukšmo vengimas
- Prakaitavimas
- Regėjimo sutrikimai
Panikos sutrikimas ir galvos svaigimas
Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti galvos svaigimą
Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:
- Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
- Skausmas krūtinėje
- Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Karščio pylimas ar šaltkrėtis
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Tirpimas, dilgčiojimas
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
- Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos
Diagnostika
Aiškinantis galimas galvos svaigimo priežastis, gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
Tiriant galvos svaigimo priežastį, gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą, vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę. Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Gydymas
Galvos svaigimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka atsisakyti vaistų, kurie sukelia svaigimą. Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms, kuriems galvos svaigimą gali sukelti įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti.
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui, gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas. Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksizminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Taip pat skaitykite: Nerimo ant Galvos simptomai
Ką daryti ištikus panikos priepuoliui:
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą, ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
Svarbu paminėti, kad savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
Miofascijinis galvos skausmas: simptomai, priežastys ir gydymas
Miofascijinis galvos skausmas yra dažna sveikatos problema, kuri gali labai pabloginti kasdienį gyvenimą. Tai yra galvos skausmas, kilęs iš raumenų ir juos supančios audinio, vadinamo fascija. Fascija - tai plonas, tvirtas sluoksnis, kuris laiko raumenis vietoje ir padeda jiems judėti sklandžiai. Kai šiose srityse atsiranda trigeriniai taškai - tai yra jautrūs, susitraukę raumenų mazgai - jie gali sukelti skausmą ne tik lokalų skausmą, bet ir „atspindžio” skausmą kitose struktūrose, kaip būdinga esant kaklo raumenų trigerinei įtampai, kai skausmas pasireiškia galvos zonose.
Simptomai:
- Bukas, spaudžiantis galvos skausmas vienoje ar abiejose pusėse.
- Skausmas, prasidedantis nuo kaklo ar pečių ir plintantis į smilkinius, pakaušį ar net akis.
- Atspindintis skausmas (referred pain), kai skausmas jaučiamas ne priežasties vietoje, o kitur.
- Raumenų sustingimas, ypač ryte.
- Nuovargis.
- Miego sutrikimai.
- Kartais galvos svaigimas ar pykinimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai:
- Netinkama poza.
- Stresas.
- Fizinis pervargimas.
- Miego sutrikimai.
- Sėdimas darbas.
- Fizinis darbas su pakartotiniais judesiais.
- Blogos miego padėtys.
- Ergonomikos trūkumai.
Diagnostika:
- Apžiūra.
- Klinikinis tyrimas, apimantis raumenų palpaciją.
- Vaizdiniai tyrimai (stuburo KT ar MRT) kitoms priežastims atmesti.
Gydymo galimybės:
- Vaistai:
- Analgetikai (ibuprofenas ar paracetamolis) trumpalaikiam skausmo malšinimui.
- Raumenų relaksantai ar antidepresantai (duloksetinas) lėtiniam skausmui.
- Reabilitacija:
- Pratimai stiprinti kaklą ir pečius.
- Joga ar pilatesas.
- Fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai ir trigerinių taškų atpalaidavimas).
- Alternatyvūs metodai:
- Akupunktūra.
- Gyvenimo būdas:
- 30 min. ėjimo kasdien.
- Streso mažinimas meditacija.
Prevencija:
- Ergonomikos principai (ekranas akių lygyje, kėdė su nugaros atrama, klaviatūra ties alkūnėmis).
- Pertraukos kas 30 min., tempkite raumenis.
- Reguliarus fizinis aktyvumas (plaukimas, joga).
- Streso valdymas (kvėpavimo pratimai).
- Pakankamai vandens, pilnavertė mityba.
Kitos galvos svaigimo priežastys
Be jau minėtų priežasčių, galvos svaigimą gali sukelti ir kitos būklės:
- Bakterinės ir virusinės infekcijos: Gripas, peršalimas, sinusų infekcijos, ausų infekcijos, plaučių uždegimas, streptokokinė gerklė.
- Dehidratacija: Skysčių trūkumas organizme.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje: Gali pasireikšti sergantiesiems diabetu arba tiems, kurie kurį laiką nevalgė.
- Labirintitas: Vidinės ausies infekcija.
- Anemija: Raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas.
- Prastas regėjimas: Akių įtampa.
- Autoimuniniai sutrikimai: Kai organizmas atakuoja sveikus audinius.
- Šalutinis vaistų poveikis: Kai kurie vaistai gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų, tokių kaip galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Svaigimą lydi pykinimas, vėmimas ar klausos sutrikimai, spengimas ausyse.
- Jaučiate stiprų galvos svaigimą pirmą kartą gyvenime, ypač jei esate vyresnio amžiaus.
- Galva sukasi kelias minutes ar valandas, ir to nesate patyrę anksčiau.