Minios psichologija: moksliniai aspektai ir įtaka visuomenei

Įvadas

Minios psichologija yra aktuali ir sudėtinga tema, nagrinėjanti individų elgesį grupėse. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti minios psichologijos mokslinius aspektus, remiantis įvairių mokslininkų darbais ir teorijomis, siekiant suprasti, kaip minios susidaro, veikia ir kokią įtaką daro visuomenei.

Minios apibrėžimas ir charakteristikos

Minia - tai didelis, trumpalaikis, neorganizuotas žmonių sambūris, kurį vienija erdvinis artumas, išoriniai stimulai ir emocinis bendrumas. Tradiciškai laikoma, kad minią sudaro ne mažiau kaip 20 žmonių, iš kurių ne daugiau kaip 10 gali būti artimai pažįstami.

Minia dažniausiai neturi aiškaus, įsisąmoninto bendro tikslo ir sampratos, kaip jį pasiekti. Žmonės minioje gali dalyvauti įvairiuose renginiuose, tokiuose kaip politiniai mitingai, protesto akcijos, sporto varžybos, stebėti nelaimingus atsitikimus ar nusikaltimus, apžiūrinėti prekes parduotuvėje, mugėje ir kitose vietose.

Minios tipai

Skiriami įvairūs minios tipai, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis ir elgesio ypatumus:

Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams

  • Proginė (okazinė) minia: Susidaro, kai žmones apima smalsumas, sukeltas netikėto įvykio (pavyzdžiui, automobilio avarija).
  • Konvencinė minia: Susidaro dėl susidomėjimo tam tikra iš anksto paskelbta masine pramoga (pavyzdžiui, sporto varžybos), jai būdingas difuziškas elgesys.
  • Ekspresyvioji minia: Susidaro, kai žmones apima vienas jausmas, bendras požiūris į tam tikrą įvykį (džiaugsmas, entuziazmas, pasipiktinimas, protestas ir kita). Šios rūšies ryškiausia forma - ekstazinė minia, pasiekianti bendros ekstazės būseną, kurią sukelia ritmiškai stiprėjantis užsikrėtimas tam tikra nuotaika (būdinga masiniams religiniams ritualams, karnavalams, roko muzikos koncertams).
  • Veikiančioji minia: Būna 4 tipų: agresyvioji, paniškoji, gobšaujančioji, sukilėlių.
    • Agresyviąją minią vienija akla neapykanta tam tikriems žmonėms (pavyzdžiui, linčo teismas, religinių ar politinių priešininkų mušimas).
    • Paniškoji minia susidaro, kai žmonės spontaniškai ima gelbėtis nuo realaus ar įsivaizduojamo pavojaus.
    • Gobšaujančiąją minią sudaro tam tikrų vertybių (pinigų, vietos transporte) trokštantys žmonės, kurie įsitraukia į nesąmoningą konfliktą.
    • Sukilėlių minią vienija jos narių pasipiktinimas valdžios veiksmais, ji dažnai susidaro per revoliucinius neramumus.Laiku ėmus ją valdyti, stichiškas masinis sambrūzdis gali virsti sąmoningu politinės kovos aktu.

Klasikinės minios teorijos

Vienas svarbiausių veikalų, aiškinančių minios psichologiją, yra G. Le Bono "Minios psichologija" (Psychologie des foules 1895). G. Le Bonas išskyrė miniai būdingus dėsningumus, sukūrė minios elgesio teoriją. Jis išskyrė vienalytę (pavyzdžiui, sekta, kasta) ir daugialytę (pavyzdžiui, gatvės) minią.

S. Freudas teigė, kad minioje atsidūrę žmonės elgiasi kitaip nei būdami pavieniui. Minios narių individualus mąstymas susilieja į tam tikrą bendro mąstymo formą, kuri padidina narių entuziazmą ir sumažina jų elgsenos priežasčių suvokimą.

Manipuliavimas minios elgesiu

Minios dėsnių ir mechanizmų pažinimas leidžia sąmoningai manipuliuoti minios elgesiu - skatinti avantiūrizmą (taip kartais daro reakciniai politiniai režimai - tyčia provokuoja pogromus, savivalės, žiaurumo protrūkius) arba sutrukdyti ir nutraukti itin pavojingus minios veiksmus.

Minios tyrimai 20 amžiaus viduryje padėjo austrų psichologui E. Bernaysui nustatyti galimybę manipuliuoti viešąja nuomone. Jis teigė, kad minios elgsena gali būti iracionali ir pavojinga, todėl ją reikia valdyti.

Alternatyvios minios teorijos

Viena konvergencijos teorijos krypčių teigia, kad minios elgsena yra ne pačios minios produktas, bet tą elgseną lemia tam tikri individai, todėl minią sudaro panašiai mąstantys, bet ne atsitiktinai susibūrę žmonės.

Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir priežastys

Jungtinių Amerikos Valstijų sociologų R. H. Turnerio ir L. Killiano nuomone, nors socialinė elgsena niekada nėra visiškai nuspėjama, minios elgsena nėra iracionali. Jei panašūs interesai suburia žmones kartu, minioje susikuria tam tikri nauji elgsenos modeliai, kurie tampa būdingi visiems minios nariams.

Bandos jausmas ir autosinchronizacija

Žmogus yra kolektyvinė būtybė. Patekęs į tam tikras sąlygas ir situacijas, jis nesąmoningai stengiasi prisitaikyti prie jį supančių žmonių. Egzistuoja toks psichologinis efektas, kaip bandos jausmas, kuris valdymo psichologijoje vadinamas autosinchronizacija.Tai reiškinys, kai žmonės, būdami grupėje, ima elgtis panašiai, net nesąmoningai.

Pagal statistiką tik 10-15% žmonių pajėgūs turėti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo daugumos nuomonės. Nuomonę ginti gali tik psichologiškai ir emociškai stiprūs bei atsparūs žmonės, juk jaustis balta varna ir klausytis pašaipų bei jausti kreivus žvilgsnius sugeba tikrai ne kiekvienas.

Bandos jausmą galima panaudoti, kad sukeltum paniką ar kad taikią demonstraciją paverstum masinėmis riaušėmis. Bandos jausmu naudojamasi, kai valdžiai reikia sukurti masinio skundimo atmosferą, aiškinantis vidinius priešus.

Minia ir asmenybė

Minia gali neigiamai veikti asmenybės vystymąsi. Pavyzdžiui, vaiko saviraiškos poreikio nepatenkinimas naikina jo prigimtinius sugebėjimus ir ilgainiui gali juos negrįžtamai prarasti. Todėl valstybė ir visuomenė yra suinteresuota, kad tėvai, auklėdami vaikus, skatintų vaiko saviraišką ir taip vystytų jo prigimtinius sugebėjimus.

Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į lyčių psichologiją

Asmenybė gyvena pagal savikūros, nuolatinio tobulėjimo, savistabos ir savikritikos principus. Ji išmoksta racionaliai rinktis gyvenimo aplinkybes ir situacijas, skirti gėrį nuo blogio, saugoti mąstymo laisvę. Ji nepripažįsta žmogų žalojančios dvasinės vergovės - vergavimo lyčių stereotipams, sustabarėjusioms patriarchalinėms tradicijoms, normoms bei prietarams.

Kritinis mąstymas ir atsparumas minios įtakai

Bet koks sociumas vystosi ir tobulėja būtent dėka tos mažumos, kuri moka atsispirti minios poveikiui ir mąsto nestandartiškai. Todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą atsispirti minios įtakai. Prastas išprusimas, skatina žmones aklai pasitikėti žiniasklaida ir pseudomoksliniais šaltiniais. Labai retas kuris yra pakankamai skeptiškas, racionaliai mąstantis ir juo labiau turintis stiprų gamtamokslinį išsilavinimą.

tags: #moksliniai #straipsniai #apie #minios #psichologija