Vaidotas Valiukevičius: Depresija, interviu ir kelias į sveikimą

Depresija - tai ne tik bloga nuotaika, bet ir rimta liga, kuri gali paveikti kiekvieną. Apie savo patirtis atvirai prabilę žinomi žmonės skatina visuomenę suprasti šią problemą ir ieškoti pagalbos. Grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius ir atlikėjas Sasha Song dalijasi savo istorijomis apie kovą su depresija ir priklausomybėmis, pabrėždami artimųjų palaikymo ir specialistų pagalbos svarbą.

Depresijos pradžia ir priklausomybės liūnas: Sasha Song istorija

Sasha Song, pasakodamas apie savo depresijos pradžią, grįžta į paauglystės metus, kai būdamas šešiolikos išvyko gyventi į Londoną. Svetimame mieste, be draugų ir pažįstamų, jis jautėsi labai blogai. Grįžus į Lietuvą, muzikinė veikla įsuko jį visu šimtu procentų: atrankos į Euroviziją, laimėtas bilietas atstovauti Lietuvai.

„Tuomet antrą kartą šalis pateko į finalą, taip pat laimėjau Euroviziją pagal pasaulinį interneto balsavimą. Po to sekė daug kelionių, interviu, fotosesijų. Nors gali atrodyti smagu, tai buvo nuolatinis sunkus darbas. Ir vienu metu pajutau, kaip praradau susidomėjimą muzika“, - prisimena Sasha. Netrukus prasidėjo panikos priepuoliai, dėl kurių ne kartą teko kviesti greitąją, kad suleistų raminamųjų. Toliau viskas tik blogėjo.

„Tapau priklausomas ne tik nuo raminamųjų vaistų, bet pradėjau save raminti alkoholiu: iš pradžių alumi, vynu, po to perėjau prie stipriųjų gėrimų. Tai truko kokius septynerius metus, kol manęs viešbutyje nerado buvęs mano vadybininkas… Gydytoja tąkart pasakė, kad jei dar kartą išgersiu, mirsiu. Buvo pakenkta dauguma organų: širdis, virškinimo sistema, inkstai, smegenys intoksikuotos. Pagal kepenų fermentų rodmenis, nuo jų cirozės buvo vienas žingsnis“, - atvirai pasakoja atlikėjas.

Tačiau Sasha sugebėjo kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. „Kas savaitę dozes mažinant po pusę miligramo per keletą mėnesių atpratau nuo raminamųjų vaistų. Gydytoja išrašė krūva įvairių vaistų. Pusantrų metų visiškai negėriau“, - džiaugiasi jis.

Taip pat skaitykite: Nuo pažinties internetu iki šeimos

Sasha pabrėžia, kad svarbiausia nebijoti gydytojų ir kreiptis pagalbos. „Yra priklausomybės ligų centrai, čia puiki atmosfera, profesionalūs specialistai. Ne ką mažiau pasisekė, kad turiu didelę šeimą, kuri mane labai palaikė - mama, broliai, pusbroliai, dėdės, tetos. Deja, žinau žmonių, kurie tokio palaikymo neturi. Artimieji juos tik smerkia, vadina girtuokliais, alkoholikais. Taip, spyris į užpakalį kaip paskatinimas susiimti nepamaišo“, - sako atlikėjas.

Nors buvo pasiekęs dugną, Sasha tvirtina išlipęs iš liūno. Pasikeitė ir draugų ratas. „Kai negeri, tampa neįdomu bendrauti su tais, kurie geria“, - teigia jis. Sasha sako dabar galintis drąsiai apie tai kalbėti, net jaučiantis pareigą tą daryti. „Norėjau nutraukti lyg užprogramuotą grandinę, mat jei mano prosenelis negėrė, senelis gėrė, tėvas - vėlgi negėrė, aš turėčiau gerti“, - sako atlikėjas.

Be to, vyras džiaugiasi sulaukęs labai daug laiškų: „Žmonės dalijosi tokiomis pačiomis problemomis. Buvo skaudu skaityti, kad tiek daug žmonių serga depresija, įsisuka į uždarą ratą ir nežino, kaip iš jo ištrūkti“.

Vaidotas Valiukevičius: Suvokimas, priėmimas ir kelias į specialistą

Grupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius, taip pat patyręs, ką reiškia vaduotis iš depresijos, įsitikinęs, kad aplinkiniai visų pirma gali padėti suvokdami ir priimdami tavo ligą. „Šiandien depresija tapo vos ne blogos nuotaikos sinonimu. Tai - toli gražu ne bloga nuotaika ir trumpalaikis dalykas. Vis kaupdamasis savęs nesuradimas, nemylėjimas, nuvertinimas po truputį susiveda į ligą, tad depresijai išsivystyti prireikia ir kelerių metų, net dešimtmečio“, - aiškina atlikėjas.

Vis dėlto, jo manymu, artimieji, būdami svarbia gyvenimo dalimi, nėra specialistai ir negali taip gerai įvertinti situacijos iš šalies. „Jie gali padėti atsistoti ant kojų, ieškotis informacijos, paskatinti kreiptis į specialistą“, - teigia Vaidotas.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Atlikėjas prisimena, kad iki tokios būklės priėjo per kelerius metus ir kažkur prieš gerus porą metų dar turėjo jėgų suvokti, kad norėtų iš to lipti. „Tačiau nežinojau, nuo ko pradėti, nemačiau kelio, kuriuo eiti. Pirmiausia gelbėjo literatūra, bandžiau patarimų rasti internete, padėjo joga, meditacija ar kitos praktikos“, - pasakoja jis. Padrąsinęs save, kad blogiau tikrai nebus, Vaidotas nusprendė kreiptis į specialistą. „Pasiryžti pačiam žingsniui nelengva“, - pripažįsta jis.

Baigdamas vyras pridūrė, jog bendra situacija visuomenėje keičiasi, tačiau vis dar neretai depresija nesuvokiama kaip liga: „Dažniau žmonės geriau suvokia galimą apčiuopti ar pamatyti ligą“.

Aplinkinių vaidmuo sveikstant: Palaikymas ir supratimas

Dažnu atveju priklausomybę turinčiam ar depresija sergančiam žmogui sveikstant aplinkinių pagalba yra lemiamas veiksnys. Šeimos nariams patiems rekomenduojama konsultuotis, kad gautų informacijos, suprastų, kaip gali padėti. Net jei pats priklausomas žmogus nėra motyvuotas keistis, tačiau artimieji bando susigaudyti, koks jų galėtų būti jų vaidmuo, kaip jie galėtų keistis santykyje su tuo asmeniu, tai, be abejonės, veda gerų rezultatų link.

Tačiau svarbu vengti smerkti, priekaištauti, bandyti prisikabinti prie ko nors nereikšmingo, nors žmogus jau atsitiesinėja, išlieti pyktį dėl ankstesnių paslydimų. Tokiu atveju net motyvuotas pacientas „atkrenta“.

Ypač svarbu kalbant apie priklausomybes suvokti, jog kaip šauksi, taip ir atsilieps. Kalbant apie depresiją ir kitus psichikos sutrikimus, žmogaus išgyvenimų, jausmų nesupratimas, nuvertinimas dar labiau kerta per sergančiojo savivartę. Jam reikia palaikymo, parodymo, kad suprantame ar bent įsivaizduojame, kaip jis jaučiasi. Tačiau ne mažiau svarbu skatinti kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimai rodo, kad kažkas vyksta ne taip, reikalingi pokyčiai paties žmogaus savęs suvokime arba santykiuose su kitais žmonėmis.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Kitas kraštutinumas: kai žmogus supranta savo problema ir „išsigelbėjimo“ ima ieškoti aktyviai įsitraukdamas į visuomenines ar kitas veiklas. Tas įsitraukimas turėtų būti saikingas. Yra pastebėta, kad, pavyzdžiui, metęs gerti žmogus pradeda labai daug dirbti, įsitraukia į savanorišką veiklą. Tačiau tai neveda gero link - žmogus pervargsta, išsenka, nukenčia santykiai šeimoje.

Pokyčių link: Nuo minčių iki aplinkos kūrimo

Pirmosios mintys apie tai, kad ne viskas gyvenime patinka, gal reikėtų ką nors iš esmės keisti, aplankė prieš kokius aštuonerius metus. Viskas vyko pamažu: pradėjau save stebėti, galvoti, kada jaučiuosi gerai, o kada - prasčiau. Tokie buvo pirmieji žingsniai.

Dažnai žmogui didelę įtaką daro aplinka. Dar vienas svarbus dalykas, kurį supratau, yra tai, kad aplinka - tai mes patys! Mes juk nesame kažkas kito. Esame lygiai toks pats visatos sraigtelis. Dažnai su sarkastiška šypsena sakome, kad „ką tu čia vienas pakeisi pasaulį?“. Bet juk iš tiesų tai įmanoma! Tad siūlau pagalvoti, kokią aplinką kuriame kiekvienas.

Kai uždaviau sau klausimus: o ką aš duodu gero aplinkai; kokią įtaką kitiems daro mano paties veikla, elgesys; kaip veikiu ateitį? Be abejo, teko susidurti su neigiamomis aplinkinių nuostatomis. Reikia klausytis ne kas ką sako, o kaip jautiesi tu pats.

Nieko lemtingo neįvyko. Dažniausiai, matyt, pokyčių metas ateina tada, kai liga užpuola ar grabo lenta ima šmėžuoti. Deja, tuo metu dažnai jau būna per vėlu. Mėgstu stebėti žmones. Žiūriu į kai kuriuos pažįstamus, kuriems vos per trisdešimt, o jau užkopę į kalniuką ar lipdami laiptais sunkiai pūškuoja! Kodėl iki to nusiritama? Juk šiais laikais žmonės tikrai turi visas galimybes ilgai išlikti judrūs. Ir tai nėra nei brangu, nei sunku.

Vienareikšmiškai - nuo minčių. Esame mūsų pačių minčių atspindys. Būtent mintys yra pats stipriausias impulsas nusprendus keistis! Juk kodėl sakoma, kad visos ligos - streso ir mūsų minčių pasekmė? Pavyzdžiui, jei mes galvojame, kad viskas blogai, aplinka dėl visko kalta ir iš jos nieko pozityvaus nesitikėk, dar prisiklausome neigiamų žinių per televizorių, mintame gniuždančia informacija, - kenkiame patys sau. Aš pradėjau bendrauti tik su tais žmonėmis, su kuriais man gera, ir atribojau nuo tų, kurie vargina, sekina. Nesiimu misijos pakeisti visą pasaulį, tačiau pradedu nuo savęs - kuriu šviesesnį rytojų. O šviesulys išjudina ir aplinkinius.

Man buvo smalsu bandyti naujoves, stebėti save, kaip jaučiuosi, kokia aplinkinių reakcija. Na, gal vienintelis dalykas, kas buvo nelengva - artimųjų reakcija į mano mitybos pokyčius. Stengiausi juos suprasti - juk artimieji neturi tokios informacijos, kokią po kruopelytę tikslingai ieškodamas sukaupiau pats. Taigi, laikausi dalijimosi informacija principo - nuoširdžiai, kantriai aiškinu, kad jei nevalgau tam tikrų maisto produktų, juos keičiu kitais, kuriuose yra tų pačių reikalingų vitaminų, maistinių medžiagų. Sakau, kad galime nusipirkti vienų ar kitų produktų ir vakarienę pagaminti kartu.

Muzika kaip terapija ir įkvėpimas

Kai pradėjau pats keistis, nutolau ir nuo pop pasaulio, kuriame buvau prieš dešimt metų. Tai įvyko natūraliai. Dabar kurti muziką mane įkvepia gamta. Mėgstamiausias poilsis - koncertavimas! Patinka saulėtas, vasariškas oras. Tuomet ir žmonės yra linksmesni.

V. Valiukevičius sako atvirai ir nebijant - šis laikotarpis man nėra lengvas „Daugelis simptomų rodo, kad tai depresija (nuvalkiotas terminas, kuris dažnai maišomas su tiesiog lengvu liūdesiu). Ne, aš nesu geresnis nė už vieną iš jūsų. Nežinau nė vieno, geresnio žmogaus už kitus. Kiekvienas yra unikalus savaip. Tiesiog vieni labiau priimtini nei kiti“, - atvirame laiške 2016-ųjų pabaigoje rašė V. Valiukevičius, žinomas kaip Milanno arba grupės „The Roop“ solistas.

Feisbuke apie savo būseną prabilęs vyras teigė, jog nebenori matyti to apsimestinio pasaulio, kuris kuriamas socialiniuose tinkluose. Jis kvietė visus „nulipti nuo pjedestalų“ ir bendrauti. „Kalbėdamasis su draugais supratau, kad ne vienas aš taip jaučiuosi. Kad daugelis įkliuvę į pasigyrimo, lyginimosi ar lenktyniavimo pinkles. Žinot ką, laikas išsilaisvinti. Laikas bent po truputėlį daryti pokyčius. Ir pradėti nuo savęs. Aš pradedu“, - rašė V. Valiukevičius.

Kitų žinomų žmonių patirtys: Jolita Vaitkutė ir Monika Šalčiūtė

Pirmą kartą atvirai apie savo ligą menininkė Jolita Vaitkutė taip pat prabilo socialiniame tinkle. „Kiaurai matau žmones, susisukusius į depresijos „lavašą“ ir tuos, kurie vadinami sėkmingais, bet po visu tuo jaučiasi labai nelaimingais. Dažnai už mane atsako į klausimą „tau tai tikrai sekasi puikiai!“, tada net nebesigilinu ir numurkdau galvą. Paskutinius +5 metus sergu bipoliniu sutrikimu (arba kaip prie sovietų sakydavo maniakine depresija)“, - rašė Jolita ir prisipažino, kad gydosi savo ligą.

Menininkės teigimu, aplink daugybė sergančiųjų, tačiau kalbėti apie tai garsiai vis dar gėda: „Dėl to, kad nurašys ir laikys nesveiku, čia mano pirmas prisipažinimas. Bet niekas iš šių žmonių nenori gailesčio, čia svarbiausia artimųjų dėmesys ir pagalba išsprendžiant problemas, nukreipiant gydytis“.

Apie ligą prieš kelerius metus atvirame interviu su DELFI prisipažino socialinių tinklų žvaigždė, šokėja bei verslininkė Monika Šalčiūtė. „Tai depresija, kuri tiesiog yra, net ir dabar sunku tvardyti emocijas, yra toks nerimas, kurio negaliu normaliai paaiškinti, nes nežinau jo priežasties. Tai tiesiog tokia liga, kuriai nereikia kažkokių blogų dalykų, kad jaustumeisi blogai“, - teigė pašnekovė. Ji atvira - liga ją kankina nuo paauglystės. „Jei nuoširdžiai, depresija sergu maždaug nuo penkiolikos metų. Tuomet galvojau, kad štai sulauksiu pilnametystės, pradėsiu dirbti ir viskas bus gerai, tačiau nebuvo, - kalbėjo Monika. - Iš tiesų, man net pačiai baisu. Mano nuotaikos keičiasi ne dienomis, o tiesiog sekundėmis“.

Baimė kreiptis pagalbos ir palaikymo svarba: Jurgitos Jurkutės patirtis

„Mažame miestelyje depresija yra tinginių liga, - savo patirtimi dalijosi Jurgita ir įvardijo, jog dažnai depresijos užpultam žmogui artimieji tiesiog rekomenduoja daugiau judėti, sportuoti ar nuveikti ką nors malonaus. - Bet neleisit pameluoti, jei tas tinginys tikrai yra depresija, net pajudėjus, pasportavus ar paskaičius knygą, tai nedingsta. Bet kaip tai atpažinti?“

Vis dėlto, net ir tie žmonės, kurie suvokia, jog jiems reikalinga pagalba, ne visada drįsta jos ieškoti. Tai patvirtina ir Jurgitos pavyzdys. „Aš žinojau, kas yra psichologas, bet bijojau, nes esu atpažįstama. Buvo tas jausmas: o ką kaimynas pagalvos?“ - tikino J. Jurkutė-Širvaitė. Tačiau ji sulaukė pagalbos. Jos draugė ir vyras sutarė ir psichologą atvežė tiesiog į namus. Tik ten, kaip ji pati pasakoja, saugioje savo aplinkoje, išdrįso prabilti. „Mes pradėjom kalbėtis man saugioje aplinkoje, žinojau, kad niekas manęs negirdi, žinojau, kad kito kabineto už sienos nėra, - kalbėjo Jurgita. - Kai pirmą kartą pabandžiau, sulaužiau tylą, sulaužiau tai, ką ilgai kaupiau. Po to pabandžiau eiti ieškoti, išbandžiau ne vieną psichologą. Ir man tai labai padėjo.“

Atvirumas ir viltis: Mariaus Repšio istorija

Marius Repšys apie depresiją prabilo pernai metų pabaigoje. Jis neslėpė, kad garsiai kalbėti apie savo silpnybes nėra lengva, juo labiau, kad visuomenėje depresija sergantys žmonės neretai tampa atstumtaisiais. „Nesitikėjau tokio palaikymo. Ypač bijojau, kad gausiu pylos nuo medikų, tačiau net ir iš jų sulaukiau padėkų. Dabar jaučiuosi dar stipresnis ir tikiuosi, kad mano išgyvenimai padės ne vienam to paties likimo žmogui“, - kalbėjo M.Repšys.

Kaip atskirti depresiją nuo liūdesio: Psichologės Alginos Šamonskienės įžvalgos

Medicinos psichologės Alginos Šamonskienės teigimu, liūdesys - viena iš natūralių žmogaus emocijų, tuo metu depresija - anaiptol nėra natūrali būsena. „Liūdesys yra tik vienas iš depresijos simptomų. Greta būdingi miego sutrikimai, apetito kritimas, atsiranda nuovargis, kyla beviltiškumo mintys. Būdinga, kad prisimenama ir galvojama apie gyvenime buvusius liūdnus dalykus, neretai visas gyvenimas ir ateitis ima atrodyti juoda, be vilties“, - teigė psichologė.

A. Šamonskienė pasakojo, jog pirmiausia, norint padėti sergančiajam depresija, reikia pripažinti, kad tai rimta liga: „Tai padaryti bus lengviau, jei rimtai pasidomėsite šia liga. Informacijos apie depresiją galima rasti internete, knygose. Susipažinę su liga, lengviau suprasite sergančiojo vidinę būseną, galėsite jį palaikyti, nes sergantysis depresija dažnai jaučiasi vienišas ir nesuprastas“.

Psichologė įvardijo ir veiklas, kuriomis užsiimdami galite padėti sergančiam depresija: išsikalbėkite, eikite pasivaikščioti, juokaukite, kartu žiūrėkite linksmus vaizdelius, filmus, apsikabinkite, kartu pažiūrėkite nuotraukas, kuriose įamžintos linksmos akimirkos, prisiminkite džiugias akimirkas, būkite žmonių apsuptyje. „Patarimų gali būti daug, svarbu dėmesys ir supratimas, ko taip trūksta depresija sergančiam žmogui“, - teigia A. Šamonskienė.

Specialistės nuomone, depresija sergantys žmonės užsisklendžia, juos slegia išankstinė neigiama visuomenės nuomonė. „Psichikos ligomis sergančius žmones dažnai lydi stigma ir diskriminacija. Daugeliui žmonių, sergančių psichikos ligomis, tenka kovoti su dvigubu iššūkiu. Viena vertus, jie kovoja su ligos simptomais ir negalia, kuri kyla dėl ligos, kita vertus, jiems meta iššūkį stereotipai ir išankstinis nusistatymas, kilę dėl klaidingų pažiūrų apie psichikos ligas, - teigė pašnekovė. - Taip pat psichikos ligomis sergantys asmenys dažnai jaučiasi izoliuojami ir tampa diskriminacijos, priimant į darbą ar tęsiant darbinę veiklą aukomis.“

Tai, jog apie savo ligą vis dažniau garsiai prabyla ir garsūs asmenys - psichologės teigimu, yra galingas vaistas. „Žymūs žmonės formuoja visuomenės nuomonę ir tai ne paslaptis. Tiek suaugę, tiek vaikai seka, kas vyksta Lietuvoje ir užsienyje, internetinėje erdvėje, ypač feisbuko galybėse. Žvaigždės diktuoja madas, jų pasisakymai viešumoje dažnai tampa ir paprastų žmonių nuomone, todėl tai yra galingas vaistas keičiant požiūrį ir į depresiją, formuojant kitokį požiūrį, stiprinant ir priimant tai kad depresija gali sirgti visi, netgi žvaigždės. Jų pasveikimo istorija, patarimai įkvėpia žmones nepasiduoti, ir keičia požiūrį. Manau, tai didelis pliusas, kad apie tai pradedama kalbėti. Kaip ir apie daugelį kitų dalykų: seksualinę orientaciją, smurtą ir panašiai“, - kalbėjo psichologė.

Vaidotas Valiukevičius: Nuo Milanno iki „The Roop“

Vaidotas Valiukevičius - The Roop grupės vokalistas ir lyderis. Atlikėjas ankščiau koncertavo vienas, kaip solistas bei buvo žinomas sceniniu vardu Milanno, tačiau jau keletą metų yra minėto kolektyvo narys. Plačioji publika apie grupę The Roop išgirdo 2019 metais, kai kolektyvas sudalyvavo nacionalinėje Eurovizijos atrankoje su daina „Yes i do”. 2020 metais kolektyvas pratęsė šią tradiciją bei tapo atrankos nugalėtoju su kūriniu „On fire” .

Vaidotas Valiukevičius gimė 1981 gegužės 27 dieną Kauno mieste. Pirmoji atlikėjo daina „Nieko nereikia daugiau“ nuskambėjo 2005 metais bei tapo gan populiaria lietuviškose radijo stotyse. Karjeros pradžioje atlikėjas buvo Omega grupės narys, o vėliau įkūrė savo grupę pavadinimu „Kosmo”. Dar vėliau dainininkas nusprendė tęsti solinę karjerą ir pasivadino save Milano pseudonimu.

2017 metais dainininkas prakalbo apie gan jautrią temą - „kovą” su depresija. Tokiu būdu Vaidotas Valiukevičius siekia raginti visuomenę plačiau kalbėti apie šią ligą, nes su ja susiduria daug žmonių. Ši žinutė atsispindi ir keliuose jo kūrinių. Taip pat reikėtų paminėti, jog Vaidotas Valiukevičius domisi sąmoningumo temomis, daro jogą, yra veganas bei nevartoja alkoholio.

Neįtikėtinu pasirodymu visą Lietuvą sužavėjusi grupė prisipažįsta, kad į „Euroviziją“ iškeliauja ne „The Roop“, o Lietuva. Anot atlikėjų, pirmiausia turėtų skambėti Lietuvos vardas, o tik tada grupės.

V.Valiukevičius sako, kad patarimų yra daug, bet jie tik išbarsto grupės narių mintis, nes visi yra kardinaliai skirtingi. Atlikėjų teigimu, jie negali jų visų išpildyti. „Supratome, kad visiems neįtiksim ir niekados taip nebus. Todėl turime grįžti prie savęs, kaip mes kuriam tą dainą ir kaip mes ją atnešam“, - tikina atlikėjai.

Grupės nariai prisipažįsta, kad pirmųjų atrankų metu jaudulio išvengti nepavyko, tačiau per finalą viskas buvo kitaip: „Kai keliavome pasirodyti per pusfinalį, tai kažkiek tas jaudulys jautėsi. O Žalgirio arenoje įsijungė taip, kad mes einame daryti šou. Čia yra mūsų dabar - arba bus, arba nebus. Reikia susikaupti, atsipalaiduoti, mes viską žinom, viską mokam, einam su jėga ir padarom maksimumą.“

Beje, pagrindinis grupės narys Vaidotas išduoda, kad daina turi du sluoksnius ir antrąjį sluoksnį žiūrovai išvys tik Roterdame.

tags: #vaidotas #valiukevicius #depresija