Priklausomybės ligos, tokios kaip alkoholizmas, narkomanija ar lošimai, yra opi visuomenės problema, kuri paveikia ne tik priklausomybę turinčius asmenis, bet ir jų artimuosius, ypač vaikus. Vaikai, augantys šeimose su priklausomybėmis, patiria didelį stresą, įtampą, kaltės ir gėdos jausmus, kurie gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, emocinei raidai, socialiniams santykiams ir ateities perspektyvoms. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai iššūkiai ir pasekmės, su kuriais susiduria vaikai, augantys tokiose šeimose, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti problemą ir suteikti vaikams reikiamą pagalbą.
Priklausomybių paplitimas ir poveikis vaikams
Statistiniais duomenimis, Lietuvoje net 1 iš 4 vaikų gyvena šeimose, susijusiose su alkoholio ar narkotikų priklausomybėmis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pastebi, kad vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka padėti šeimoms, kuriose augantys vaikai patys vartoja psichoaktyvias medžiagas. Nerimą kelia ir tai, kad elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. 2019 m. ESPAD tyrimo duomenimis, net 65 proc. 15-16 m. moksleivių bent kartą gyvenime bandė vartoti elektronines cigaretes.
Šios tendencijos rodo, kad priklausomybės problema Lietuvoje yra giliai įsišaknijusi ir daro didelį poveikį vaikų gerovei. Priklausomybės ligos gali sukelti ne tik finansinių sunkumų šeimai, bet ir turėti įtakos artimųjų fizinei bei psichinei sveikatai. Tokių šeimų nariai dažniau linkę sirgti depresija, nerimo sutrikimais, taip pat didesnė rizika patirti fizinę ar seksualinę prievartą.
Kaip priklausomybė veikia šeimos dinamiką
Priklausomybė sergantis žmogus nekontroliuoja savo gyvenimo, atsiranda daug chaoso, o svarbiausia tampa medžiaga, nuo kurios jis yra priklausomas. Toks žmogus pradeda meluoti, manipuliuoti, vogti, apgaudinėti vien tam, kad galėtų toliau vartoti psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės paveiktose šeimose dažnai susiformuoja disfunkciniai vaidmenys, kurie padeda išlaikyti šeimos stabilumą, bet nebūtinai yra naudingi psichologinei sveikatai. Dažniausiai pasitaikantys vaidmenys:
- Herojus: Stengiasi gerinti šeimos įvaizdį, apjungti jos narius, ignoruoja priklausomybės problemą, daug dirba, yra perfekcionistas, jaučia kaltę, gėdą, įtampą.
- Atpirkimo ožys: Sulaukia kaltinimų dėl šeimos problemų, elgiasi neigiamai, patiria sunkumų darbe ar mokykloje, gali būti agresyvus, pasileidęs, pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
- Talismanas (šeimos klounas): Savo juokeliais siekia sumažinti įtampą, tačiau kartais gali juokauti netinkamai, įskaudinti, viduje yra trapus, siekia pripažinimo, jaučia pyktį, gėdą, baimę.
- Pamestas vaikas: Stengiasi būti atsargus, neatkreipti į save dėmesio, nesukelti problemų, vengia temų, susijusių su priklausomybės liga, dažnai užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja bendravimo.
- Globėjas: Stengiasi viską neigti, apsaugoti šeimos narius, išlaikyti šeimos vientisumą, nuolat stengiasi įtikti kitiems, užglaistyti kylančius konfliktus, neigia priklausomybę ar jos padarinių mastą, meluoja sau pačiam apie tai, kad priklausomybe sergantis artimasis pasveiks, jei juo bus rūpinamasi pakankamai.
Šie vaidmenys gali padėti vaikams išgyventi sudėtingoje situacijoje, tačiau jie taip pat gali trukdyti jiems sveikai vystytis ir kurti normalius santykius ateityje.
Taip pat skaitykite: Vaikų motyvacijos puoselėjimas
Emocinės ir psichologinės pasekmės vaikams
Vaikai, augantys šeimose su priklausomybėmis, patiria įvairias emocines ir psichologines pasekmes. Psichologė Simona Cimbalistaitė pabrėžia, kad tokiose šeimose vaikai patiria gėdos ir kaltės jausmus. Jie gali jausti nerimą ir baimę dėl konfliktų, nestabilumo namuose, taip pat dėl galimo paimimo iš šeimos. Nors dauguma vaikų supranta, kad tokia aplinka nėra saugi, vis tiek renkasi likti vartojančioje šeimoje, nes kyla baimė dėl atsiskyrimo, naujos aplinkos, tėvų reakcijos, netikrumas, kada vėl galės pasimatyti su biologine šeima.
Kitos dažnos emocinės pasekmės:
- Stiprus liūdesys, vienišumo jausmas
- Nepakankamas dėmesys iš tėvų
- Pykčio problemos, emocijų slėpimas
- Nuolatinis stresas ir emocinis nepriteklius
- Depresija, nerimo sutrikimai
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSD)
- Elgesio sutrikimai (maištavimas, agresija, uždarumas)
Šios emocinės problemos gali turėti ilgalaikį poveikį vaikų psichologinei būklei, trukdyti jiems mokytis, bendrauti su bendraamžiais ir kurti sveikus santykius ateityje.
Ilgalaikės pasekmės vaikų raidai
Augimas priklausomybių turinčioje šeimoje gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų kognityvinei, emocinei ir socialinei raidai.
- Kognityvinė raida: Sutrinka atminties ir dėmesio funkcijos, sunkiau prisiminti informaciją, planuoti ateitį, susikaupti ir apdoroti informaciją, todėl galimi mokymosi sunkumai. Gali būti silpnesni gebėjimai planuoti, organizuoti veiklas, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsus. Sutrinka kritinis mąstymas - gali būti sunkiau analizuoti situacijas, atskirti tiesą nuo manipuliacijų, priimti logiškus sprendimus.
- Emocinė raida: Kyla emocijų reguliavimo sunkumų, sunku suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti nerimo ar depresijos sutrikimų. Padidėja priklausomybės rizika - vaikai patys gali rinktis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
- Socialinė raida: Kuriami destruktyvūs santykiai, pasirenkamas partneris, turintis priklausomybę psichoaktyviosioms medžiagoms. Stebima susilpnėjusi socialinė adaptacija bei tarpasmeninis prisitaikymas, noras kontroliuoti ir valdyti supančią aplinką.
Vaikai, užaugę tokiose šeimose, turi didesnę riziką susirgti priklausomybės ligomis ar susirasti partnerį ar partnerę, priklausomą nuo psichoaktyvių medžiagų. Anot „Asmens sveikatos klinikos“ specialisto, vaikai, užaugę tokiose šeimose, padarinius gali jausti visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Kaip atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos
Atpažinti, kad vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos: papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių. Keičiasi ir vaiko emocinė būsena - jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba.
Kiti nerimą keliantys požymiai:
- Dažnas ieškojimas progų trumpam išeiti iš namų
- Negrįžimas namo sutartu laiku
- Dingę pinigai ar kiti daiktai iš namų
- Atitinkamos informacijos ieškojimas ar dalinimasis socialiniuose tinkluose
Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius, labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą.
Pagalbos galimybės vaikams ir šeimoms
Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai. Pasak psichologės S. Cimbalistaitės, pirmiausia reikia užtikrinti, kad vaikas laikytųsi kasdienės rutinos (valgymo, higienos, mokyklos lankymo), tai suteikia stabilumo jausmą.
Kitos rekomendacijos:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą
- Kalbėtis su vaiku atvirai, paaiškinti, kad priklausomybė yra liga ir tai nėra vaiko kaltė.
- Skatinti vaiką reikšti emocijas, atsakyti į jam kylančius klausimus nieko neslepiant, atsižvelgiant į jo amžių bei galimybę suprasti informaciją.
- Rodyti vaikui meilę, palaikyti fizinį kontaktą, leisti laiką kartu, geriausia kitoje aplinkoje, kurioje nekyla suvaržymo jausmas.
- Kreiptis pagalbos į psichologą - ne tik vaikui, tačiau ir nevartojančiam tėvui ar motinai.
- Pasitelkti kitus artimuosius, kurie gali suteikti saugią ir stabilią aplinką, pasiūlyti vaikui daugiau laiko praleisti pas save, prisidėti prie kasdienės rutinos išlaikymo.
- Būti žmogumi, kuriuo vaikas gali pasitikėti ir su kuriuo gali atvirai kalbėtis.
- Pasiūlyti išklausyti be kritikos, leisti vaikui reikšti savo jausmus.
- Padėti su namų darbais, jei reikia - aprūpinti būtiniausiais daiktais.
Taip pat yra įvairių psichologinės pagalbos metodų, skirtų padėti vaikams, susiduriantiems su tėvų priklausomybėmis:
- Kognityvinė elgesio terapija (padeda atpažinti neigiamas mintis, keisti destruktyvius elgesio modelius).
- Jautrinimo malšinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) (padeda palengvinti emocinius išgyvenimus, susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui).
- Emocinės paramos grupės (suteikia galimybę sutikti asmenų, turinčių panašią patirtį gyvenant priklausomose šeimose).
- Mindfulness ir streso valdymo technikos (dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, progresyvus raumenų atpalaidavimas).
- Knygų skaitymas priklausomybių tema (padeda vaikui tyrinėti ligos mechanizmą, pasekmes, pagalbos būdus).
Svarbu suprasti, kad pagalbos reikia visiems šeimos nariams - ir priklausomybę turinčiam asmeniui, ir jo artimiesiems. Vienas iš svarbių pagalbos būdų yra savipagalbos grupės. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka individuali arba grupinė psichoterapija. Pavyzdžiui, Vilniuje įsikūrusioje „Asmens sveikatos klinikoje“ pradedamos nemokamos grupės žmonėms, kurių artimieji serga priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų.
Svarbiausi aspektai, siekiant padėti vaikams
- Ankstyva intervencija: Kuo anksčiau bus atpažinta problema ir suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas išvengs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
- Holistinis požiūris: Pagalba turi būti teikiama ne tik vaikui, bet ir visai šeimai, siekiant pagerinti šeimos dinamiką ir sukurti saugią bei stabilią aplinką.
- Specialistų pagalba: Svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus (psichologus, psichoterapeutus, priklausomybės ligų specialistus), kurie gali suteikti profesionalią pagalbą ir patarimus.
- Atviras bendravimas: Svarbu skatinti atvirą bendravimą šeimoje, kad vaikai galėtų reikšti savo jausmus ir problemas.
- Empatija ir palaikymas: Vaikams reikia jausti, kad jie yra mylimi ir palaikomi, nepaisant šeimos problemų.