Depresija - tai psichinė būklė, su kuria susiduria milijonai žmonių. Depresiniai sutrikimai yra gydomi vaistais ir psichoterapija. Be to, gyvenimo būdo keitimas, įskaitant mitybos pokyčius ir tam tikrų papildų vartojimą, taip pat gali padėti žmonėms atsigauti ir užkirsti kelią atkryčiui. Vaistažolių ir maisto papildų vartojimas nėra taip griežtai kontroliuojamas, todėl jie prieinami ir nesikreipiant į gydytojus, ko žmonės kartais vengia. Vis dėlto reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, kurie natūralūs papildai labiau gali padėti gydyti depresiją ir kokį šalutinį poveikį jie gali sukelti. Prieš įtraukdami į savo mitybą papildus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Spengimas ausyse ir depresija: ryšys ir gydymo būdai
Spengimas ausyse - tai klausos pojūtis, panašus į svirplių čirškimą, cypimą ar triukšmą. Tai yra nervų veiklos aktyvumo rezultatas. Paprastai spengimas ausyse atsiranda sporadiškai, tačiau kai kuriems žmonėms šie garsai būna tokie stiprūs ir dažni, kad pradeda trukdyti kasdieniam miegui, poilsiui ar funkcionavimui. Tuomet būtina kreiptis į otolaringologą. Siekiant atsikratyti spengimo ausyse, verta pagalvoti apie savo gyvenimo būdą ir stengtis apriboti klausą stipriai veikiančius dirgiklius. Geras pasirinkimas taip pat būtų apriboti ausų valymą vatos tamponėliais. Norint pašalinti spengimo ausyse problemą, neretai reikia apsilankyti pas otolaringologą, kuris išvalytų ausį ir palengvintų situaciją. Norint atsikratyti spengimo ausyse, reikia išsiaiškinti, kas jį sukelia. Dažnai tai būna per didelis stresas.
Spengimo ausyse priežastys gali būti įvairios, įskaitant ausų sieros susilaikymą ausies kanale, didelio triukšmo poveikį, hipertenziją arba hipotenziją, klausos nervo ir net kaklo slankstelių ar labirinto pažeidimus, vidurinės ir vidinės ausies infekcijas, psichikos ligas, pavyzdžiui, nerimo sutrikimus arba depresinę būklę, neurologines ligas, pavyzdžiui, išsėtinę sklerozę, piktnaudžiavimą tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais ar skausmą malšinančiais vaistais, Meniere’o ligą ir klausos organo senėjimą. Pajutus spengimą ausyse, verta pasidomėti gyvenimo būdu. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai klausotės muzikos per ausines, prie kokio garsumo esate įpratę, kokioje aplinkoje dirbate ir ar tinkamai saugote savo klausą būdami triukšmingoje patalpoje?
Jeigu triukšmas ir spengimas ausyse atsiranda dienos pabaigoje, prieš užmiegant, galima įtarti, kad tai per didelio jūsų organizmo streso ir garsių išorinių veiksnių poveikis. Jeigu spengimas ar triukšmas ausyse kartojasi reguliariai kiekvieną vakarą ar naktį, galima įtarti, kad priežastis gali būti per daug įspūdžių ar hipertonija. Verta šiek tiek pristabdyti gyvenimo ritmą, apriboti ir sušvelninti dirgiklius, kurie pasiekia mūsų kūną ir ausis, ir pažiūrėti, ar esama kokio nors pagerėjimo. Jeigu nepagerėja, kreipkitės į otolaringologą, neurologą ar psichologą.
Širdies permušimai ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip du visiškai skirtingi sutrikimai - vienas fizinis, kitas emocinis - iš tiesų jie glaudžiai susiję. Depresija keičia nervų sistemos veiklą, o tai tiesiogiai veikia širdies ritmą, kvėpavimą ir kraujospūdį. Depresijos metu kūnas dažnai būna „įtampos režime“ - širdis plaka greičiau, tačiau ritmas tampa netolygus. Kai kurie pacientai jaučia permušimus, širdies virpėjimą, net spaudimą krūtinėje, nors širdies tyrimai būna visiškai normalūs.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kodėl depresija veikia širdies ritmą
Depresija - ne tik emocinis, bet ir fiziologinis sutrikimas. Ji keičia autonominės nervų sistemos veiklą, kuri atsakinga už širdies ritmą, kraujospūdį ir kvėpavimą. Depresijos metu ši sistema praranda pusiausvyrą - „ramybės“ nervų šaka (parasimpatinė) silpnėja, o „streso“ šaka (simpatinė) tampa per aktyvi. Dėl to širdis pradeda plakti greičiau ir netolygiau, net kai žmogus ilsisi. Kai kuriems pacientams šis jausmas pasireiškia kaip permušimai, širdies virpėjimas ar „širdies drebėjimas“. Tai gali sukelti nerimo bangas ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.
Be to, depresijos metu dažnai pasikeičia hormonų balansas - padidėja kortizolio (streso hormono) kiekis kraujyje. Kortizolis veikia širdies audinį, kraujagyslių tonusą ir net širdies elektrinį aktyvumą. Štai kodėl depresija ir širdies permušimai dažnai sudaro užburtą ratą: emocinė įtampa sukelia fizinį diskomfortą, o šis - dar labiau gilina psichologinį nerimą. Norint nutraukti šį ciklą, būtina gydyti abi puses - tiek emocinę, tiek fizinę.
Kaip atskirti psichogeninius permušimus nuo širdies sutrikimų
Nors širdies permušimai sergant depresija atrodo panašūs į fizinius širdies ritmo sutrikimus, jų priežastis dažniausiai slypi nervų sistemoje. Tai vadinamieji psichogeniniai permušimai, kai širdies ritmą išbalansuoja emocinė įtampa, o ne širdies pažeidimas. Psichogeninius permušimus dažniausiai lydi nerimo jausmas, nuolatinis įsiklausymas į širdies plakimą ir padidėjęs jautrumas kūno signalams. Jie sustiprėja ramybės metu, vakare ar bandant užmigti, kai dėmesys sutelkiamas į kūno pojūčius.
Tuo tarpu tikrieji širdies ritmo sutrikimai dažnai pasireiškia po fizinio krūvio, karščiavimo, dehidratacijos ar esant elektrolitų trūkumui. Jie gali išlikti ir ramybės metu, o kartais sukelti silpnumą ar dusulį. Jei abejojate, visada verta atlikti elektrokardiogramą (EKG) ar Holterio tyrimą. Tyrimų rezultatai dažnai rodo, kad širdis fiziškai sveika - tai patvirtina, kad simptomus lemia psichologiniai veiksniai. Tokiu atveju gydymo tikslas - nuraminti nervų sistemą, o ne slopinti širdį. Tai reiškia, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas depresijos ir streso valdymui, o ne vaistams nuo širdies.
Emocinė pusiausvyra ir širdies sveikata kartu
Depresijos metu atsirandantys širdies permušimai dažniausiai išnyksta tada, kai atsistato emocinė pusiausvyra. Tai reiškia, kad efektyvus gydymas turi apimti tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą. Svarbiausia - gydyti depresiją, o ne vien širdies simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda pakeisti mąstymo modelius, mažinti įtampą ir atkurti nervų sistemos stabilumą. Tokiu būdu širdis natūraliai pradeda plakti tolygiau.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti antidepresantus, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius. Šiuolaikiniai vaistai yra saugūs širdžiai, tačiau svarbu jų nevartoti savarankiškai - dozę ir tipą nustato tik specialistas. Taip pat rekomenduojama įtraukti fizinį aktyvumą, kuris veikia kaip natūralus antidepresantas: greitas ėjimas, plaukimas, joga ar net lengvas bėgimas sumažina kortizolio kiekį ir stiprina širdį.
Mityba taip pat turi reikšmės. Rinkitės produktus, turinčius magnio, omega-3 riebalų rūgščių ir B grupės vitaminų - jie gerina nervų ir širdies veiklą. Papildomai padeda miego higiena, meditacija ir ribotas kofeino bei alkoholio vartojimas. Svarbiausia - nuoseklumas ir supratimas, kad kūnas bei emocijos veikia kaip viena sistema.
Antidepresantai ir širdies permušimai
Kai kurie žmonės, pradėję vartoti antidepresantus, pastebi širdies plakimo pokyčius - tarsi permušimus, stipresnius dūžius ar trumpą ritmo sutrikimą. Tai dažnai kelia nerimą, tačiau daugeliu atvejų šie pojūčiai yra laikini ir nepavojingi. Antidepresantai veikia centrinę nervų sistemą, o per ją - ir autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja širdies ritmą. Todėl pradinėse gydymo stadijose širdis gali reaguoti jautriau: plakti greičiau ar nelygiai. Dažniausiai po kelių savaičių organizmas prisitaiko, o ritmas stabilizuojasi.
Svarbu žinoti, kad ne visi antidepresantai veikia vienodai. SSRI grupės vaistai (pvz., sertralinas, escitalopramas, fluoksetinas) paprastai laikomi saugiais širdžiai. Tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas) kai kuriems pacientams gali šiek tiek paveikti širdies ritmą, todėl jų vartojimas dažniausiai prižiūrimas gydytojo. MAOI tipo vaistai šiais laikais skiriami retai, nes jie gali turėti stipresnį poveikį kraujospūdžiui ir širdies susitraukimams.
Jeigu permušimai atsiranda pradėjus vartoti naujus vaistus, svarbu nepanikuoti ir nenutraukti gydymo savarankiškai. Dažnai pakanka kelių dienų stebėjimo, kol organizmas prisitaiko. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgiau nei dvi savaites, būtina pasitarti su gydytoju - gali būti reikalingas vaisto dozės ar tipo pakeitimas. Norint palaikyti širdies sveikatą gydymo metu, rekomenduojama užtikrinti pakankamą poilsį ir miegą, riboti kofeiną ir alkoholį, kasdien skirti laiko lengvai fizinei veiklai, vartoti pakankamai magnio ir vandens.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Natūralūs būdai mažinti depresijos poveikį širdžiai
Depresijos metu širdis dažnai plaka greičiau ar nelygiai dėl įtampos, tačiau tai galima sušvelninti natūraliais būdais. Judėjimas - lengvas ėjimas, joga ar plaukimas - padeda išskirti serotoniną ir sumažinti stresą. Gilus kvėpavimas (pvz., 4-7-8 metodas) ramina nervų sistemą ir grąžina širdies ritmą į normą. Kokybiškas miegas (7-8 val.) mažina kortizolio lygį, o mityba, turtinga magniu, kaliu ir omega-3 (riešutai, žuvis, žalios daržovės) palaiko širdies veiklą. Verta riboti kofeiną ir alkoholį bei rinktis raminančias žolelių arbatas. Reguliarus poilsis ir natūralūs įpročiai palaipsniui atkuria emocinę bei širdies pusiausvyrą.
Natūralūs papildai, galintys padėti gydyti depresiją
Daugeliui jei ir neragautas, tai bent jau girdėtas ryškiaspalvis prieskonis šafranas turi daug antioksidacinių junginių, todėl tai natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti depresijos požymius. Tyrimai rodo, kad šafranas gali padidinti nuotaiką gerinančio neurotransmiterio serotonino kiekį smegenyse. Be to, buvo nustatyta, kad šafrano papildai buvo tokie pat veiksmingi mažinant depresijos simptomus, kaip ir antidepresantai.
Omega-3 riebalų rūgštys yra būtini riebalai, o tai reiškia, kad jų turime gauti su kasdieniu maistu. Analizė parodė, kad omega-3 riebalų rūgščių papildai gerokai pagerino nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų depresijos požymius. Tyrimo metu ypač veiksmingi buvo papildai, kuriuose buvo didesnis eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) santykis. Apskritai, omega-3 maisto papildai yra gerai toleruojami žmogaus organizmui ir turi įvairiapusės naudos, puikiai papildo mitybą, kurioje stinga riebios žuvies.
Vitaminas D yra svarbi maistinė medžiaga, kuri atlieka daugybę svarbių vaidmenų mūsų organizme. Deja, daugelis žmonių negauna pakankamai vitamino D, įskaitant ir žmones, sergančius depresija. Vitaminas D gali padėti kovoti su depresija keliais būdais: mažinant uždegimą, reguliuojant nuotaiką ir apsaugant nuo neurokognityvinės funkcijos sutrikimo.
B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant neurologinę funkciją ir nuotaiką. B grupės vitaminai, įskaitant folio rūgštį, B12 ir B6, reikalingi neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, gama amino sviesto rūgštis (GABA) ir dopaminas, gamybai ir reguliavimui. Pavyzdžiui, folio rūgšties papildai gali sumažinti gydymui atsparios depresijos simptomus vaikams ir suaugusiems, turintiems genetinę mutaciją, kuri turi įtakos folio metabolizmui. Taip pat įrodyta, kad vitaminas B12 sumažina depresijos simptomus žmonėms, sergantiems klinikine forma, kai jie vartojami kartu su vaistais nuo depresijos.
Cinkas yra mineralas, labai svarbus smegenų sveikatai ir neuromediatorių takų reguliavimui. Jis taip pat pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Cinko trūkumas yra glaudžiai susijęs su išaugusia depresijos rizika ir depresijos simptomų sunkumu. Tyrimų analizė parodė, kad depresija sergančių žmonių cinko kiekis kraujyje buvo maždaug 0,12 µg/ml mažesnis nei tų, kurie neserga.
Jonažolė yra populiari vaistažolė, kuri siejama su teigiamu poveikiu mažinant depresijos simptomus. Atlikta tyrimų analizė parodė, kad gydymas jonažolės papildais sumažino simptomus žmonėms, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresijos forma.
Magnis yra svarbus mineralas, kuris gali būti naudingas sergantiems depresija. Magnio trūkumas būdingas depresija sergantiems žmonėms, o tyrimai rodo, kad jo papildai gali padėti sumažinti depresijos simptomus.
Kreatinas - tai organinė rūgštis, kuri, be kitų funkcijų, atlieka svarbų vaidmenį palaikant smegenų energiją. Manoma, kad pakitęs smegenų energijos lygis yra susijęs su depresijos vystymusi.
Psichologinio atsparumo stiprinimas
Psichologinį atsparumą galime lyginti su imunine sistema -niekas negimsta jau turėdamas tobulai išvystytą atsparumą. Kaip imunitetas stiprėja susiduriant su virusais ir bakterijomis, taip ir psichologinį atsparumą kaupiame nevengdami sudėtingų gyvenimiškų situacijų, bet mokydamiesi jose būti, į jas sveikiau reaguoti. Atsparumą „kaupti“ galima įvairiausiais būdais, kurie sustiprina mus ir tuo pačiu mūsų atsaką į stresą, kurie padeda mums nusiraminti ir leidžia pasijusti stipriau, pajusti savo gyvenimo kontrolę. Vienas esminių dalykų - tai bendravimas su kitais, buvimas tarp tų, kurie mus supranta, užjaučia, nori išklausyti ir su mumis būti. Gali padėti ir iš pažiūros visai paprastos pastangos pasirūpinti savo kūnu, kaip miego ir valgio ritmo, dienotvarkės palaikymas. Taip pat net ir visai nedidelių tikslų išsikėlimas, suteikiantis jausmą, kad kažką pasiekėme, ir kartu mokymasis pasidžiaugti tuo, ką pavyko pasiekti. Atsparumą gali stiprinti ir ryžtas dirbti su psichologu ar įsijungti į savanorišką veiklą, atsigręžti į dvasinį gyvenimą.
Menopauzė ir depresija: natūralūs būdai palengvinti simptomus
Nors kartais menopauzė gali tapti tikras išbandymas moterims, visgi tai ne liga, o natūralus gamtos procesas, kai tam tikrame amžiuje moters organizmas nustoja gaminti hormonus estrogenus ir progesteroną. Menopauzė nevyksta staiga. Hormonų gamyba mažėja palaipsniui. Pradžioje sutrinka menstruacijų ciklas, tarp jų atsiranda keistokos pauzės, prasideda perimenopauzė. Menopauzė - tai paskutinės menstruacijos, įvykusios prieš 12 mėnesių.
Estrogenų trūkumą padės kompensuoti produktai, turintys fitoestrogenų. Reguliariai juos vartojant, hormonų kiekis yra šiek tiek valdomas, todėl menopauzės metu jų kritimas nebus toks dramatiškas. Daugiausiai fitoestrogenų turi sojų produktai, linų sėmenys, avižos, miežiai, lęšiai, sezamų sėklos, obuoliai, morkos. Gydytojas taip pat pataria vartoti žuvų taukus. Omega-3 riebiosios rūgštys mažina nemalonius menopauzės simptomus. Žalioji arbata taip pat mažina menopauzės simptomus be jokio šalutinio poveikio.
Liepų žiedų ir šalavijų mišinio arbata gali padėti nuo naktinių prakaitavimų. Šią arbatą patartina imti gerti kuo anksčiau, kitu atveju, naktiniai prakaitavimai gali virsti labai rimta problema, kai prakaituojama taip gausiai, kad pabundama dažnai, arba išvis nepavyksta užmigti.
PMS ir depresija: natūralūs būdai palengvinti simptomus
Didelei daliai moterų pasireiškia su PMS susiję simptomai, tokie kaip krūtų jautrumas, mėšlungis, nuovargis, depresija, dirglumas, skysčių kaupimasis ir pan. Laimei, yra nemažai natūralių priemonių, kurios gali padėti palengvinti šiuos simptomus. Jei ieškote būdų, kaip natūraliai palengvinti skausmus ir negalavimus mėnesinių metu, pradėkite nuo lengvos mankštos, pavyzdžiui, jogos ir tempimo pratimų, taip pat venkite cukraus kiekio kraujyje didinimo.
Aviečių lapų arbata gaminama iš aviečių augalų lapų. Ji šimtus metų buvo naudojama kaip tradicinis vaistas virškinamojo trakto sutrikimams, širdies sutrikimams, karščiavimui, diabetui ir vitaminų trūkumui gydyti. Moterys ją taip pat vartoja PMS simptomams gerinti, skausmingoms ir gausioms mėnesinėms palengvinti.
Linų sėmenys yra maistinė jėgainė, kurioje gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių ir kitų maistinių medžiagų. Viename valgomajame šaukšte linų sėmenų yra omega 3 riebalų rūgščių ir omega 6 riebalų rūgščių. Nepakeičiamosios riebalų rūgštys reikalingos žmogaus organizmui normaliai vystytis ir funkcionuoti, o kadangi mes jų negaminame, turime jų gauti su maistu.
Maca yra šakniavaisis, labai panašus į ropę. Peru Anduose ji šimtmečius buvo naudojama žmonių ir gyvūnų energijai ir vaisingumui didinti. Šakniavaisio milteliai gaminami yra labai maistingi. Įrodyta, kad iš Peru kilęs šakniavaisis subalansuoja hormonus, o tai gali padėti palengvinti PMS simptomus.
Valgykite melatonino turinčio maisto! Dėl tamsos jūsų organizmas natūraliai gamina melatoniną, kuris padeda palaikyti sveiką miego ir budrumo ciklą. Tyrimais nustatyta, kad mažas melatonino kiekis gali sustiprinti PMS simptomus, ypač nemigą. Kovoti su irzlumu ir neramumu gali būti lengviau, jei padidinsite sudėtinių angliavandenių ir Omega 3 rūgščių kiekį savo mityboje. Sudėtiniai angliavandeniai, pavyzdžiui, avižos, rudieji ryžiai, saldžiosios bulvės ir avinžirniai, yra stebuklingi nuotaikos gerintojai.
Esant pilvo pūtimui neretai paskutinis dalykas, kurį norisi daryti, tai valgyti. Pirmasis žingsnis - vengti dujas sukeliančių maisto produktų, tokių kaip žirniai, pupelės, pieno produktai ir gazuoti gėrimai. Norėdami greitai palengvinti pilvo pūtimą, išvirkite imbierą puode vandens ir pasigaminkite karštą gėrimą (imbieras veikia kaip priešuždegiminė ir spazmus malšinanti medžiaga arba išvirkite raminančios pipirmėčių arbatos. Atkreipkite dėmesį į tai, ką valgote: šparagai ir jogurtas yra gausūs naudingų bakterijų, kurios padeda virškinimui. Ananasai taip pat puikiai tinka mažinant pilvo pūtimą, nes juose yra virškinimą skatinančio fermento bromelaino.
Sumažinti hormonų sukeltų spuogelių kiekį gali padėti vitaminas A. Jis stimuliuoja sveikų ląstelių gamybą, apsaugo veido odą nuo infekcijų, ji išlieka stangri ir švari. Vitaminas A taip pat lėtina ir riebalų gamybą, todėl poros neužsikemša negyvomis odos ląstelėmis ir bakterijomis. Patiriant PMS, neretai atsiranda pagunda valgyti saldų maistą. To išvengti galite sočių pusryčių pagalba, kuriuose būtų gausu baltymų ir sveikųjų riebalų. Tai padės jums ilgiau jausti sotumą ir panaikins įkyrų potraukį saldumynams. Pagalvokite apie kiaušinius, riešutus, avižas, avokadą, žuvį ir tofu.
Menstruacinę migreną galite nugalėti į savo mitybą įtraukdami keletą su galvos skausmu kovojančių maisto produktų, tokių, kuriuose gausu magnio. Dėl magnio trūkumo gali padidėti jautrumas galvos skausmams, ypač per mėnesines. Be to, magnis taip pat gali padėti sumažinti raumenų spazmus. Pupelės, bananai, riešutai, juodasis šokoladas ir žalieji lapai - visi šie produktai yra puikūs magnio šaltiniai.
tags: #kaip #palengvinti #depresija