Įvadas
Paauglystė - sudėtingas laikotarpis, kai formuojasi asmenybė ir socialiniai vaidmenys. Paaugliai, kurių elgesys neatitinka visuomenės normų, vadinami „sunkiais auklėjamaisiais“. Šiame straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl vaikai laužo elgesio taisykles, apžvelgiant įvairius socialinius, psichologinius ir šeimyninius veiksnius.
Deviantinis elgesys ir jo apraiškos
Elgesys, neatitinkantis visuomenėje priimtų normų, vadinamas deviacija. Tokiam elgesiui apibūdinti naudojamos įvairios sąvokos: asocialus, deviantinis, antiasocialus, delikventinis ir kt. Asocialus elgesys apima visus nukrypimus nuo socialinių normų, tačiau nebūtinai reiškia žalą visuomenei.
Deviacijos ribos nėra griežtos, nes elgesys vertinamas pagal skirtingas normas. Normalus elgesys gali būti apibrėžiamas statistiškai (būdingas daugumai) arba etiškai (atitinka priimtas normas). Deviantinis elgesys pažeidžia šiuos reikalavimus. Psichologiniu-medicininiu požiūriu, normalus elgesys užtikrina gerą psichinę ir fizinę savijautą, o deviantinis elgesys neigiamai veikia vidinę harmoniją.
Delikventinis ir kriminalinis elgesys
Delikvencija - jaunimo polinkis nusikalsti dėl ydingo auklėjimo, socialinio nesubrendimo, charakterio nukrypimų ir kt. Dažniausiai nusikalsta 15-16 metų paaugliai. Delikventiškas elgesys apibūdinamas kaip polinkis pažeisti elgesio normas, tačiau dažnai nepadaroma rimtų nusikaltimų. Kriminalinis elgesys - tai neteisėti veiksmai, už kuriuos gresia teisinė atsakomybė.
Agresija ir antisocialinis elgesys
Agresija - priešiškas elgesys, skirtas pakenkti kitam žmogui. Ji gali būti tiesioginė arba perkeltinė. Agresyvaus elgesio priežastys - bejėgiškumas, prieštaravimai, noras laimėti, asmeninis priešiškumas, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs auklėjimo būdai
Socialinės problemos ir vaikų elgesys
Socialinės problemos visada darė įtaką vaikų elgesiui. Vaikai, nesulaukę pagalbos iš tėvų ir visuomenės, ieško išeities taškų patys. Norėdami patenkinti fiziologinius poreikius, jie gali vagiauti ar įsitraukti į kitą asocialią veiklą. Jei vaikas jaučiasi nemylimas ir nereikalingas, jam sunku gerbti save ir kitus.
Žiniasklaidoje dažnai girdime apie mažamečių vaikų agresyvumą. Vaiko fizinį ir psichinį vystymąsi lemia lavinimas. Jei iki trejų metų vaiko pagrindinės psichofiziologinės funkcijos dar neveikia, vėliau bus sunku išlavinti jų pajėgumą.
Šeimos įtaka
Šeima turi didžiulę įtaką paauglio asmenybei ir charakteriui. Jos funkcijų pažeidimas apsunkina paauglio vystymąsi ir gali pastūmėti į nusikaltimą. Delikventinį elgesį sukelia prasti santykiai su tėvais, klasės draugais, mokytojais, fizinės bausmės ir praleistos pamokos. Nusikalsti linkę vaikai dažnai auga šeimose, turinčiose socialinių ir psichologinių problemų.
Nevisavertė socializacija
Nevisavertė socializacija turi didžiulę įtaką delikventiško elgesio apraiškoms. Socializacija yra daugiasluoksnis procesas, sudarytas iš daugelio komponentų (šeima, visuomenė, mokykla, kultūra, religija), kurių kiekvienas yra svarbus. Jaunimas jautriai reaguoja į sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius.
Pokyčiai visuomenėje ir kultūroje
Ilgo laikotarpio pokyčiai visuomenėje, tokie kaip darbo vertės kritimas, etnokultūros nykimas, religinių įsitikinimų silpnėjimas ir mokyklos įtakos mažėjimas, taip pat turi įtakos vaikų elgesiui. Susilpnėjus doroviniams pamatams, individas tampa vienišesnis ir labiau pažeidžiamas.
Taip pat skaitykite: Vaikų motyvacijos puoselėjimas
Valgymo sutrikimai kaip elgesio problemų išraiška
Valgymo sutrikimai gali būti susiję su elgesio problemomis. Šiame raidos etape jaunuoliai jautriai reaguoja į aplinkinių replikas dėl išvaizdos. Šeimoje vykstantys procesai gali apsaugoti arba padidinti riziką vaikui turėti valgymo sutrikimų. Svarbu neprarasti ryšio su vaiku, domėtis jo pasirinkimais, aptarti juos, nesmerkti ir nemenkinti, o priimti pagarbiai.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis