Auginant vaikus, svarbu rasti tinkamą balansą tarp meilės, ribų ir taisyklių. Siekis greito paklusnumo, tvarkos ir puikių rezultatų, naudojant gąsdinimus, smurtą ar neadekvačius lūkesčius, gali pakenkti saugiam tėvų ir vaikų ryšiui, kuris yra pagrindas vaiko santykiams su savimi ir kitais. Kita vertus, tėvai neturėtų tikėtis, kad šeimos gyvenimas bus be konfliktų. Konfliktai yra neišvengiami, nes vaikai natūraliai priešinasi riboms, o ribų laikymasis reikalauja daug tėvų energijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikai laužo elgesio taisykles, kokios to priežastys ir kaip tėvai gali efektyviai drausminti vaikus, vengdami dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Bausmės Vaikams: Ar Tai Dar Veiksminga Auklėjimo Priemonė?
Žodis "bausmė" dažnai asocijuojasi su autoritariniu auklėjimu, tačiau šiuolaikiniai tėvai, suvokdami, kad auklėjimas nėra dresavimas, o smurtinės bausmės yra netoleruotinos, turi rasti pusiausvyrą tarp griežtumo ir leidimo viskam. Vaikų prefrontalinė žievė, atsakinga už impulsų kontrolę, emocijas ir racionalų mąstymą, vystosi vaikystėje ir paauglystėje, visiškai susiformuodama tik apie 25 metus. Tai paaiškina, kodėl vaikai ne visada gali priimti geriausius sprendimus ir sunkiau kontroliuoja savo impulsus.
Kai vaiką užvaldo stiprios emocijos, streso hormonai trukdo pasinaudoti aukštesnėmis smegenų funkcijomis. Todėl vaikai, kurie negali sukontroliuoti savo emocijų ar elgesio, nėra "blogi vaikai" - jiems reikia suaugusiųjų pagalbos. Geriausia tėvų pagalba yra vaiko nuraminimas ir mokymas laikytis susitarimų.
Ribos, Taisyklės ir Pasekmės: Būtinybė Auklėjime
Vaiko auklėjime ribos, taisyklės ir pasekmės už netinkamą elgesį yra būtinos, jei jos nėra smurtinės ar žeminančios. Tai daroma ne tam, kad parodytume vaikams savo galią, o tam, kad vaikas taptų civilizuotu bendruomenės nariu. Tėvų uždavinys yra kantriai ir nuosekliai mokyti vaiką visuomenės gyvenimo taisyklių ir padėti jam jų laikytis.
Mažo vaiko vidinis pasaulis yra valdomas malonumo principo ir visagalybės jausmo, o savireguliacija dar nėra pakankamai išsivysčiusi. Auklėdami mes keičiame vaiko tikslą siekti malonumo į gebėjimą atidėti savo poreikius arba jų išsižadėti, jei jie nesuderinami su sąžinės ir visuomenės reikalavimais.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Vaikai Be Ribų: Saugumo Iliuzija ir Socialinės Negalios
Pastaraisiais metais, plintant įvairioms auklėjimo srovėms, kartais tėvai atsisako pasekmių ir taisyklių, tačiau vaikui ribų ir sistemos reikia. Tai suteikia vaikams saugumo ir stabilumo jausmą. Vaikas "be ribų" visada nerimauja, nes nesusiduria su jokiomis kliūtimis, saugančiomis jį nuo savęs ir išorinio pasaulio.
Kartais vaikai, kurie auginami be ribų ir taisyklių, susikuria jas patys, tik dažnai jos būna daug labiau baudžiančios. Tėvai dažnai klaidingai mano, kad vaikas gali būti laimingas "be ribų", tačiau vaikas, paliktas su savo impulsais, negali būti laimingas. Jis tampa neįgalus socialiniame gyvenime, mokykloje, nes nemoka laikytis taisyklių. Santykiuose toks vaikas tikisi, kad draugai jam viską leis, kaip ir tėvai. Ribos ir taisyklės bei iš anksto žinomos pasekmės yra tėvų meilės, o ne nemeilės įrodymas.
Kai vaikas pyksta dėl ribų, galime jam pasakyti, kad jei jo nemylėtume, mums nerūpėtų, kuo jis taps, leistume jam daryti bet ką. Kai reikalaujame vaiko paklusti suaugusiųjų taisyklėms, kurių visi laikomės, ne tik neribojame vaiko asmenybės, bet skatiname jos vystymąsi. Kai vaikas gyvena aiškiai nuspėjamame pasaulyje, jis jaučiasi saugus tyrinėti ir kurti. Pavyzdžiui, jei jam draudžiama mušti seserį, jis visada gali sukurti istoriją, kurioje pabaisos suvalgo neklaužadą sesutę.
Šiuolaikinės Bausmės: Ekranai Kaip Auklėjimo Priemonė?
Tyrimai rodo, kad geriau vengti naudoti ekranus kaip bausmę, nes tai gali padidinti vaiko norą būti prisijungusiam. Papildomą laiką prie ekranų vaikas gali užsidirbti, bet jis neturėtų viršyti rekomenduojamo ekranų laiko. Bausmės taip pat niekada neturėtų būti susijusios su santykiais (pavyzdžiui, neleidimu eiti į gimtadienį, bendrauti su draugais), bendromis šventėmis.
Dažniausios Tėvų Klaidos Taikant Bausmes
Dažniausia tėvų klaida - veikti prieš bandant suprasti. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl prieš veikdami turime suprasti vaiko netinkamo elgesio priežastis. Tam, kad jas suprastume, turime pasinerti į vidinį vaiko pasaulį, paklausti savęs, ką šiuo metu išgyvena mano vaikas, kokie jo poreikiai nėra patenkinami. Taip pat būtų gerai pažinti savo vidinį pasaulį, paklausti savęs, kas vyksta mano gyvenime ir kaip tai veikia mano santykius su vaiku? Kiek nedalomo laiko skiriu vaikui? Kokie yra mano trigeriai? O jau tada galėsime efektyviai sau ir vaikui padėti.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Kad bausmė būtų veiksminga, ji turėtų būti susijusi su netinkamu elgesiu. Geriausia, jei tėvai ir vaikai iš anksto aptaria namų taisykles ir sutaria, kas bus už jų nesilaikymą. Svarbu, kad bausmė būtų skiriama ne tėvų pykčiui ir nusivylimui išlieti, bet padėti vaikui suprasti savo klaidas ir suvokti, kaip reikia elgtis.
Veiksmingos Bausmės ir Ribojimai: Ką Svarbu Atminti?
Tėvams, ieškantiems kelio į vaiko vidinį pasaulį, visada siūlau atsiminti save vaiko amžiaus ir prisiminti, su kokiais sunkumais būdami vaikais susidūrė, kokius santykius su savimi, tėvais ir draugais turėjo, kaip jautėsi. Jei vaikas pasielgė netinkamai ir yra galimybė atitaisyti žalą, pasekmė turėtų būti žalos, tiek finansinės, tiek psichologinės, atitaisymas. Geriausia, jei pasekmę vaikas gauna iš karto po netinkamo elgesio.
Bausmė turi būti neilga ir ne per sunki. Itin griežtos bausmės sukels neteisingumo jausmą ir norą keršyti tėvams. Bausmė neturėtų pažeminti vaiko. Jos nereikia skirti viešai, prie kitų žmonių. Taip pat bausmės negali tapti per dažnos, nes praras savo vertę. Jei yra susitarta iš anksto, pasekmės gali būti susijusios su aktyvia veikla (pjauti veją, siurbti ir pan.). Dirbdamas fiziškai vaikas išsiventiliuoja, išsilaisvina nuo kaltės jausmo.
Jei vaikas nereaguoja į susitarimus, bausmes, laužo namų taisykles, tėvams verta ieškoti gilesnių vaiko elgesio priežasčių, o ne didinti bausmes. Taip pat svarbu atminti, kad net ir "nestiprios" fizinės bausmės (pliaukštelėjimai, sugriebimai, pakratymai ir pan.) neigiamai veikia vaikų pažintinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Jos yra susijusios su vaikų nerimu, depresija, piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tėvams svarbu atminti, kad tėvų jėga slypi geruose vaikų ir tėvų santykiuose, aiškiose taisyklėse, pasekmių nuoseklume, o ne bausmių dydyje.
Meilė, Ribos ir Auklėjimas: Svarbiausi Elementai
Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, būtina jaustis mylimam, suprastam, pripažintam, gerbiamam, reikalingam. Tačiau vaikui tai ypatingai reikšminga - be meilės jis tiesiog negali užaugti. Tai, kaip vaikas ateityje save priims - jo savivertė - daugiausia priklauso nuo to, kiek bus patenkintas jo meilės poreikis.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Mažas vaikas dar nieko nežino apie save, jis mato save tokį, kokį jį mato artimieji. Kiekvienu bendravimo su vaiku būdu - žodžiais, intonacija, gestais, netgi tyla - mes pasakome jam kažką naujo apie jį patį. Iš pasikartojančių pagyrimų, meilės ir apkabinimų vaikui formuojasi pojūtis "aš geras". Todėl bendraujant su vaikais ir auklėjant, tėvams labai svarbu nuolatos reflektuoti - kokią žinutę savo žodžiais ir elgesiu aš siunčiu vaikui?
Viena svarbiausių tėvų užduočių - nepamiršti rodyti savo vaikams meilės "ženklus": kalbėkite palaikančius žodžius, nepamirškite apkabinti, prisiliesti, žiūrėkite į akis. Auklėjimas - tai ne dresūra, ir tėvai egzistuoja ne tam, kad išmokytų savo vaikus sąlyginių refleksų. Visų pirma, turime sukurti santykį su savo vaiku. Prieš pradėdami vaiką auklėti, kritikuoti ar bausti dėl elgesio, kuris mums nepatinka, turime išmokti besąlygiškai jį priimti.
Meilė - tai ne prekė ir ne pinigai. Dėl psichologinės gerovės vaikui svarbu tvirtai jausti, kad mūsų meilė nėra įkainota ir nepriklauso nuo kažkokių sąlygų. Tačiau meilė nereiškia - leidžiu savo vaikui viską. Juk augindami vaikus, mes padedame jiems subręsti žmonėmis ir mokome juos, kad neturėtume vien paklusti instinktams ir tik tenkinti savo poreikius. Mes negalime apsieiti be ribų nustatymo, kurios būtinos vaiko gerovei.
Natūralu, kad vaikai savo elgesiu siekia suprasti, tikrinti, gal net priešintis - jiems būtina išsiaiškinti, ko mes, kaip tėvai, iš jų tikimės bei reikalaujame. Išmokti nustatyti ribas yra labai svarbu, nes tai rodo rimtus mūsų ketinimus ir požiūrį.
Ribų Nustatymas: Efektyvūs Būdai
Daug efektyviau būtų pasakyti: "Jei dar kartą nušoksi, turėsi susirasti ką kita veikti." Dėmesys akcentuojamas ne ties santykiais ir jausmais, o ties pasekmėmis. Vaikui pranešama, ko iš jo tikimasi, ir kas bus, jei jis to nesilaikys. Negėdiname, nekaltiname, nerėkiame. Kalbame aiškiai, tvirtai ir pagarbiai. Būtent taip ir turėtų būti brėžiamos ribos ir auklėjama - pagarbiai, bet tvirtai.
Labai svarbu vaikui pateikti ribotą galimų sprendimų pasirinkimą. Taip vaikui suteikiama galimybė pasirinkti bet kurią išeitį iš konkrečių pateiktų variantų. Auklėjant vaikus labai svarbu išmokti atsisakyti nuostatos, santykio su vaiku, kuris išreiškiamas tokiu principu - "daryk taip, kaip aš pasakau". Auklėti - tai rodyti pavyzdį. Beprasmiška nustatinėti taisykles, kurių patys nesilaikome.
Tėvams neretai atrodo, kad draudimus jie pirmiausia nustato dėl savęs (dėl savo pačių ramybės) arba dėl kitų (tarkim, siekiant padėti vaikams adaptuotis visuomenėje). Todėl tėvai neretai jaučia kaltę, bijo versti vaiką kažką daryti, atimti iš jo laisvę, apriboti asmenybę. Tačiau vaiko, nežinančio jokių ribų, negalima vadinti nei laisvu, nes jis tampa savo emocijų ir impulsų įkaitu, nei laimingu, nes jis gyvena nuolatiniame nerime.
Taisyklės yra tai, ką žmonės susitaria vieni su kitais, ir būtent tai daro įmanomą žmonių bendravimą bei sugyvenimą tarpusavyje. Mums, tėvams, labai svarbu įsivertinti, ar patys vaikystėje neturėjome problemų su ribomis ir autoritetais. Jei mūsų tėvai vaikystėje neribojo, dabar bus sunku įskiepyti vaikams tinkamus orientyrus, nes patys jų neturėjome. Kita vertus, jei suaugusieji mus vaikystėje "laikė po griežtu kumščiu", mes, patys tapę tėvais, bijosime "perlaužti lazdą" ir pastūmėti savo vaikus jaustis taip, kaip jautėmės patys.
Svarbiausia, kad ne tiek stengtumėmės "pataisyti" vienas kitą ar savo vaikus, reguliuoti elgesį ar riboti, o išmokti gyventi šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Elgesio ir bendravimo taisyklės ne tik padeda vaikams suprasti skirtumą tarp to, kas leidžiama ir draudžiama, bet įgalina spręsti ne tik lengvas, bet ir sudėtingas užduotis, kurių kasdien kyla šeimos gyvenime. Beje, taisykles galima (ir reikia!) keisti.
Scenarijai ir Sprendimai: Kaip Elgtis Sudėtingose Situacijose
Apsilankymas Prekybos Centre
Auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką apsilankymas prekybos centre dažnai tampa dideliu išbandymu. Mažasis bėgioja, nori paliesti ir paimti viską, ką mato lentynose. Tėveliai atsisako pirkti tai, kas nebuvo planuota, dėl ko vaikas ima verkti.
Vaiko nervų sistema, atsidūrus aplinkoje, kurioje itin daug dirgiklių (spalvos, garsai, šviesos ir kt.) yra perkraunama, jis nebežino, kaip atsikratyti įtampos. Į tokį vaiko elgesį nepatariama atsakyti tokiu pačiu pykčio priepuoliu. Vaikas dar nevaldo savo emocijų ir nesuvokia, kas su juo vyksta.
Isterijos apimtą vaiką patariama apkabinti. Tvirtas apkabinimas leis jūsų vaikui pasijusti saugiam ir mylimam, nes būtent meilaus fizinio kontakto metu išsiskiria oksitocinas - vienas iš laimės hormonų. Taip pat patariama duoti savo vaikui užduotį, kuri atitiktų jo gebėjimus. Pavyzdžiui, esant parduotuvės vaisių skyriuje, galima paprašyti mažojo į pirkinių krepšį įdėti kelis raudonus obuolius.
"Ne Ne Ne" arba "STOP" Galia
Žodis "Ne" jūsų vienerių, dvejų ar trejų metų vaikui nedaug tereiškia. Ypač, jei "Ne" sakomas besišypsant ir švelniu tonu, nes tai leidžia suprasti, jog nieko blogo nevyksta. Kitas kraštutinumas, kurio geriau vengti, tai "Ne" sušukimas stipriu, griežtu tonu. Tokiu atveju vaikas patiria baimę, jaučiasi blogas, tačiau vis tiek nesuvokia, kodėl jūs piktai žvelgiate.
Dažnai kartojant žodį "Ne", ilgainiui vaikas ima jo nebegirdėti. Tad kaip sustabdyti vaiką nuo netinkamo elgesio? Siūloma išmokti tėveliams sakyti "STOP". Sakant "STOP", akys išsiplečia, tonas yra liepiamasis, o ne kaltinamasis.
Sustabdžius vaiką, vaiko galima paprašyti trumpai keliais žodžiais paaiškinti, kodėl nevalia taip elgtis. Taip pat galima parodyti alternatyvą, kaip vaikas gali elgtis. Pavyzdžiui, ne tampyti katiną už uodegos, o švelniai jį paglostyti.
Vaiko Priešgyniavimas ir Tėvų Įsakinėjimai
Dvejų metų vaikai ima priešintis tėvų nurodymams, nes pradeda suprasti, jog jie yra asmenybės ir gali priimti sprendimus. Pavyzdžiui, ruošiantis į mokyklą tėveliai mato, jog lauke lyja, šalta, ir prašo vaiko apsiauti tinkamą tokiam orui avalynę. Pasitaiko atvejų, kuomet vaikas ne iš karto sutinka rengtis vieną ar kitą drabužį, tad tėvai neretai pakelia toną.
Vaikas bijo, jog nepaliekant jam pasirinkimo laisvės, yra naikinamas jo savasis "Aš". Mažajam paklusus įsakymui apsiauti lietaus avalynę, vaiko smegenų kaktinė sritis nedirbs. Pageidaujant, kad vaikas nustotų "ožiuotis", svarbu leisti jo smegenims dirbti, priimti sprendimus. Tokioje situacijoje vaiką galima mokyti asociacijų - kai lyja, dedamės guminius batus, kai sausa, sportinius batelius. Galima paprašyti vaiko atidaryti duris, patikrinti orą ir užduoti keletą klausimų: Šalta? Lyja? Sausa? Ne? Taigi, ką dedamės, kai šlapia? Teisingo pasirinkimo atveju svarbu pagirti vaiką, atkreipti dėmesį į tai, koks jis protingas ir kaip puikiai geba spręsti pats!
Ką Vaikas Praneša Netinkamu Elgesiu?
Vaikas ir paauglys dažniausiai elgiasi taip, kaip tuo metu jaučiasi. Stiprūs jausmai kyla dėl įvairiausių priežasčių, tačiau - dažniausiai dėl nepatenkintų arba nepakankamai patenkintų vaiko poreikių, kurie skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Todėl svarbu nereaguoti tik į vaiko ar paauglio elgesį, o žiūrėti giliau ir reaguoti į jo jausmus ir poreikius.
Kai vaiką ar paauglį užplūsta labai stiprūs, intensyvūs jausmai, kurių jis dar nemoka saugiai suvaldyti, matome elgesį, kuris mus, suaugusius, gali neraminti, erzinti ar gąsdinti.
Vaikui augant, keičiasi jo poreikiai ir jeigu jie nėra patenkinami, niekur nedingsta - vaikas siekia jam svarbių poreikių patenkinimo bet kokiais būdais. Vaikams augant ir žengiant į kitą etapą, labai svarbu peržiūrėti savo elgesį su jais: praplėtis ribas, keisti taisykles, suteikti vis daugiau savarankiškumo.
Vaikai ir paaugliai gali problemiškai elgtis, kai jaučiasi nesaugūs santykyje su tėvais. Jaučiasi nepamatyti, nesulaukia nuoširdaus domėjimosi, kai bendraujama atidėjus visus rūpesčius bei darbus į šalį ir žiūrint vaikui į akis. Probleminį elgesį taip pat gali sukelti nepatenkinti baziniai poreikiai: alkis, troškulys, nuovargis, nuobodulys, prasta savijauta dėl ligos.
Vis dėlto visuomet, nepriklausomai nuo to, kokia yra probleminio elgesio priežastis, rekomenduojama pirmiausia vaikui ar paaugliui pasakyti, kad normalu taip jaustis ir padėti nusiraminti. O nusiraminus labai svarbu grįžti prie tos situacijos, pasikalbėti, susitaikyti, atstatyti saugumą santykyje ir jeigu reikia, aptarti, koks vaiko elgesys buvo nepriimtinas ir kokio elgesio tikėtumėmės kitą kartą.
Vaikų Agresyvus Elgesys Darželyje: Priežastys ir Sprendimai
Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį.
Galimos priežastys:
- Emocijų valdymas: Vaikams emocijas daug sunkiau suvaldyti. Vaikams derėtų priminti, kad pyktis yra tokia pati reikalinga emocija kaip ir džiaugsmas, ir mes turime atrasti tinkamą būdą, kaip parodyti šį jausmą. Atvejais, kai vaikas jaučia stiprius jausmus, tokius kaip pyktis arba nusivylimas, naudinga įkurti kampelį, kur vaikas galėtų išreikšti tai, ką jaučia.
- Socialinių įgūdžių trūkumas: Gali būti, kad vaikas supranta, jog nėra tinkama mušti kitą, stumdyti ar laužyti jo daiktus, tačiau nežino kito geresnio būdo, kaip išspręsti nesutarimus ir suvaldyti savo jausmus. Tad namuose naudinga aptarti su vaiku, ką jis galėtų daryti tokiose situacijose, kai kitas paima jo mėgstamą žaislą arba jį pastumia.
- Dėmesio siekimas: Vaikas ne visuomet supranta, jog nereikia trenkti silpnesniam, jog šis kaip sirena prišauktų taip norimą suaugusiojo dėmesį. Suaugusiems taip pat "pakiša koją" noras tokiais atvejais nubrėžti griežtas ribas ir neleisti vaikui dominuoti. Toks auklėjimas tik paskatina vaiką neklausyti ir kovoti su autoritetu. Iš tiesų derėtų atrasti vaiko stiprybes ir leisti jam pajausti, kad jis gali ką nors atlikti geriau negu kiti.
- Nesaugumas: Kartais vaiko elgesys namuose būna labiau sukontroliuojamas nei darželyje, nes vaikas nesijaučia pakankamai saugus namuose išreikšti stiprius savo jausmus, todėl juos "nusineša" į darželį ir ten parodo, kaip iš tiesų jaučiasi.
- Stresas ir pokyčiai: Nemažiau svarbu pasvarstyti, ar pastaruoju metu neįvyko stiprių pasikeitimų vaiko gyvenime. Tokiais atvejais svarbu kalbėti su vaiku apie liūdesį ir patirtą netektį: ko labiausiai vaikas ilgisi, ką atsimena apie tėtį, mamą.
Kaip Nustatyti Taisykles ir Ribas Vaikams?
Vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas, todėl tėvai privalo vaikams nubrėžti tinkamas ribas ir nustatyti taisykles.
Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus. Tačiau jei iki penkerių metų mes vaikui nebrėšime jokių ribų ir auginsime be taisyklių, tada paaugęs jis greičiausiai negebės tų taisyklių laikytis.
Pirmiausia reikia atsiminti, kad ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.
Jei vaikas nesilaiko taisyklių, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis: ar vaikas supranta taisykles ar jis yra pajėgus tų taisyklių laikytis, kas paskatina jį tų taisyklių nesilaikyti ir kokią naudą vaikas gauna iš to, kad sulaužo vieną ar kitą taisyklę.
Tam, kad vaiką išmokytume laikytis nubrėžtų ribų yra svarbūs 3 dalykai: mes patys turime laikytis sutartų taisyklių ir ribų, už tinkamą elgesį vaikai turi būti apdovanojami, o už netinkamą - sudrausminami, užsitarnauti apdovanojimai negali būti atimti dėl netinkamo elgesio.
Dažniausios tėvų klaidos:
- Tėvas ir mama naudoja skirtingas taisykles.
- Seneliai išreguliuoja ribas.
- Tėvai nustato pernelyg griežtas ribas.
- Taisyklių ir ribų namuose visai nėra.
Kaip Elgtis Su Vaiku, Kuris Netinkamai Elgiasi Darželyje?
Svarbiausi žingsniai:
- Perorientuokite savo intencijas: Nuo noro sutramdyti vaiką prie bandymo jam padėti.
- Kalbėkitės su tėvais: Pakvieskite tėvus bendradarbiauti.
- Pagarba vaikui ir aiškios ribos: Laikykitės šios taisyklės.
Kaip įgyvendinti pagarbą vaikui ir aiškias ribas?
- Vaiko negalima žeminti.
- Grupėje turi būti aiškios taisyklės.
- Taisyklės turi galioti visiems grupės nariams.
- Vaikai turi aiškiai žinoti, kas jų laukia, jei jis pasirinks sulaužyti taisyklę.
- Pasekmė nesilaikant susitarimo turi būti logiška.
- Vieta, kur vaikas išeina, turi būti saugi.
- Pasekmė po netinkamo elgesio turi būti visada ir ta pati.
- Susitarimus ir pasekmes svarbu pristatyti tėvams.
- Pasekmė galioja visiems, net ir "geriečiams".
- Kai taikysite pasekmes, svarbiausia turite kalbėti ir elgtis ramiai.
- Su vaiku negalima derėtis.
- Kai vaikas grįžta ir atsiprašo, svarbu pastebėti ir pastiprinti jį žodžiu.
- Kai taisyklę ir jos pasekmes vaikai žino, tuomet verta naudoti kuo mažiau žodžių.
- Svarbu kiekvieną vaiką bent kartą per dieną ar bent kas antrą dieną pastebėti.
Sulaužyti Daiktai: Ką Tai Reiškia?
Įprastai taip elgdamasis vaikas neturi tikslo tave paerzinti. Gimęs mažylis patenka į jau pagamintų daiktų pasaulį, kuris mums, suaugusiems, yra įprastas, tačiau labai paslaptingas ir patrauklus vaikui. Vaikas turi vienintelę galimybę suprasti iš ko vienas ar kitas daiktas pagamintas bei kas dar įdomaus slepiasi viduje - tai išardyti jį į gabaliukus.
Visų pirma - pasitelk kantrybę, nes jos tau tikrai prireiks. Stebėk, kad draudimų nebūtų per daug, nes jie tiesiog neteks savo galios. Jei vaikas nuolatos girdės draudimus, jam tai sukels tokias neigiamas emocijas, kad anksčiau ar vėliau jis vistiek ims maištauti.
Vaikai dažnai jaučia suaugusiųjų valdžią, todėl panašios manipuliacijos su savo žaislais suteikia jiems šiokią tokią galimybę kompensuoti jų priklausomybę nuo mūsų. Mažam vaikui griovimas - neatsiejama dalis nuo kažko naujo kūrimo.
Kartais sulaužyti daiktai gali byloti apie tai, kad vaikas jaučiasi vienišas ir jam reikia mūsų meilės. Vaikai atkreipia mūsų dėmesį tuo būdu, kuris pasirodo veiksmingiausias.