Vaikų Emocijų Ir Elgesio Sutrikimai: Agresijos Priežastys Ir Sprendimo Būdai

Vaikų elgesio ir emocinės problemos kelia nerimą tėvams, pedagogams ir specialistams. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės šių problemų priežastys, rizikos veiksniai ir galimi sprendimo būdai.

Kas Yra Emocijų Ir Elgesio Sutrikimas?

Emocijų ir elgesio sutrikimas - tai žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai dažnai pasireiškia vaikams, kadangi jų nervų sistema dar nėra subrendusi. Suaugęs žmogus geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažįsta, kad, pavyzdžiui, smarkiau plakanti širdis reiškia nerimą, baimę ar stresą.

Vaikų emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų. Emocinė disreguliacija - tai prastai kontroliuojamos emocinės reakcijos, neatitinkančios socialinėje aplinkoje priimtino elgesio. Šis terminas apibūdina sunkumus reguliuojant ir organizuojant emocijas bei reaguojant į jas pagal situacijos kontekstą. Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kito to paties amžiaus vaiko elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Ji atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.

Agresija Kaip Emocinio Sutrikimo Išraiška

Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tačiau, kai agresija tampa nuolatine ir nevaldoma, tai gali būti emocinio sutrikimo požymis.

Agresijos priežastys

Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis:

Taip pat skaitykite: Vaikų motyvacijos puoselėjimas

• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Aplinka, kuri vaikui atrodo grėsminga, todėl tėvai gali pastebėti, kad nepažįstamoje aplinkoje vaikas netikėtai gali suduoti kitam bendraamžiui, nors niekada iki tol namuose taip nedarydavo. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą.
• Draudimai ir nurodymai: Visi kiti nurodymai, kurie tuo metu kertasi su vaiko norais ir interesais. Žinoma, kad tėvai negali leisti vaikui visko, ko jis panorės, ir turėtų būti tam tikros ribos. Tačiau gerai, jei vaikui būtų paaiškinama, kodėl negalima, o apie bausmes būtų perspėjama prieš atsirandant neigiamam elgesiui, t.y. kad vaikas mokytųsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
• Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę: Vaikas gimsta visiškai priklausomu nuo tėvų ir laikui bėgant stengiasi tapti savarankišku ir nepriklausomu. Dažnai šis procesas yra gana skausmingas abiems pusėms, ypač psichologiškai jautriaisiais periodais: kai vaikui sueina 3 metukai, pirmaisiais pradinės mokyklos lankymo metais ir paauglystės metu. Vaikai tamp piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja.

Kaip Elgtis Tėvams, Kai Jie Mato Ar Tiesiogiai Patiria Vaiko Agresiją?

• Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą: Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, kad įsitikinti, ar viską susidėjo? Galbūt jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą? Arba nuspręsti, kaip norėtų praleisti laisvą laiką?
• Geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi: Draudimai ir barimai retai kada padeda. Dar prastesnes pasekmes turi situacijos, kai vaikas nuoširdžiai prisipažįsta ir už tai tėvų būna nubaustas: išbartas ar pan. Ateityje jis šios „klaidos“ nekartoja ir pasistengia tėvams pasakyti tai, ką jie nori išgirsti, tačiau nebūtinai tai būna tiesa. O tada tėvai stebisi, kodėl jų vaikas meluoja. Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos…
• Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti: Tuomet vaikas būna atsakingas už tvarką savo „kampelyje“ ir tuo pačiu turi laisvę susidėlioti daiktus pagal save.
• Negalima raustis vaiko daiktuose, skaityti jo laiškus ar dienoraštį, klausyti telefoninių pokalbių ar kaip nors kitaip pernelyg „smalsauti“: Turi išlikti besąlygiška meilė. Neturėtų būti manipuliuojama pasakymais: „Jei nedarysi kaip sakau, nemylėsiu tavęs…“ Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę!
• Stenkitės ir patys būti pozityvesniais: Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai.
• Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus: Paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti. Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.
• Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį: Palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
• Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu: Nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis! Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje.
• Būna, kad vaikai muša kitus vaikus: Dažnai tėvai tokioje situacijoje ima barti vaiką, jį drausminti ir patys rodo agresiją vaiko atžvilgiu. Tačiau praktika rodo, kad yra daug efektyvesnis būdas, taikytinas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jei vaikas suduotų kitam vaikui, nepulkite jo barti, o prieikite prie nuskriausto vaiko ir pagailėkite jo. Tokiu būdu Jūsų vaikas supras, kad būdamas „agresoriumi“ jis iš Jūsų dėmesio negaus.
• Venkit tų situacijų, kurios didina agresiją: Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs.
• Jeigu paskambino auklėtoja ir pasiskundė Jūsų vaiko elgesiu ar atėjo kiemo vaikai pasakyti, ką negero padarė Jūsų vaikas, padėkokite už informaciją ir pasakykite, kad su juo pasikalbėsite apie tai: Jokiu būdu iškart neužsipulkite vaiko, nepadarykite jo „kaltu“, prieš tai neišgirdę jo nuomonės. Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.

Pagrindinės Emocinių Sutrikimų Atsiradimo Priežastys

Elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl šių priežasčių:

• Biologiniai sutrikimai ir ligos. Žmogus, turintis tam tikras ligas, greičiausiai gali turėti ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, jis gali turėti nerimo sutrikimus.
• Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
• Patologiniai santykiai šeimoje. Jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo prie mamos arba tėčio, jeigu vaikas nesijaučia pakankamai mylimas arba jam nėra skiriama dėmesio, jeigu jis mato netinkamus santykius šeimoje. Galbūt jis mato smurtą tarp mamos ir tėčio, gali būti, kad smurtas yra nukreiptas ir į patį vaiką. Gal jis jaučiasi nereikalingas, nes šeimoje yra keli vaikai.

Taip pat emocinių ir elgesio sutrikimų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip nepriežiūra, netinkamas elgesys ar chroniškos negalios, gali reikšmingai sutrikdyti vaiko emocinę raidą. Aplinkos veiksniai, įskaitant tėvų psichologinį distresą, motinos prisirišimo problemas, šeimos stresą ir skurdą, trukdo vaikams formuoti sveikus emocinės reguliacijos įgūdžius. Neurobiologinės priežastys, tokios kaip genetinis polinkis, neuromediatorių disbalansas ir prefrontalinės žievės sutrikimai, taip pat prisideda prie emocinio reguliavimo sutrikimų rizikos.

Vaikų Emocinės Disreguliacijos Pagrindas

Vaikų emocinės disreguliacijos pagrindas slypi sudėtingoje neurobiologinėje sąveikoje. Prefrontalinė žievė (PFC) yra pagrindinė smegenų sritis, atsakinga už emocijų reguliavimą. Jos vystymasis gerina gebėjimą filtruoti nereikalingą informaciją ir stiprina kognityvinę kontrolę. Jutiminė disreguliacija, susijusi su ADHD, kyla iš dopamino sistemos ir centrinės nervų sistemos slopinimo sutrikimų.

Kaip Tėvai Gali Padėti?

Tėvų santykiai su savo atžalomis turi didžiulę reikšmę pastarųjų gebėjimui valdyti savo emocijas. Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis. Ir kai tėvai geba susitvarkyti su savo emocine būsena, identifikuoja, kokia dabar yra emocija, ją atpažįsta, tada ją validuoja, sako, kad taip yra normalu, kai užduoda klausimą, ką aš jausdamas susierzinimą dabartinėmis sąlygomis galiu padaryti, ir vaikas šalia rimsta. Tam, kad vaikai gebėtų valdyti savo emocijas ir elgesį, yra labai svarbu, ir kaip mes, tėvai, į tą situaciją reaguojam. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais. Mes, kaip tėvai, turim atliepti vaiko poreikį, pabandyti pabūti tais detektyvais ir ieškoti, kas slepiasi už to elgesio. Jeigu mes nuolat sakysim, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Neretai tais momentais, kada vaikas nekontroliuoja savo emocijų ir elgiasi netinkamai, tėvai gali jausti jiems pyktį, norą juos atstumti. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos, o tais konkrečiais momentais atrodo, kad jie yra mažiausiai to verti, nes jie yra iššūkingi, jie yra labai labai sunkūs, jie mūsų neprisileidžia. Svarbu ryšys, tikėjimas tokiais vaikais ir supratimas, kad iššūkingi vaikai yra mūsų mokytojai. O aš visą laiką taip galvoju - kad iššūkis yra man, ne vaikui. Aš turiu surasti būdą, aš turiu surasti priemonę, aš turiu surasti žodį ir aš turiu surasti daugiau jausmo, nes šiems vaikams jo visą laiką reikia daugiau. Jeigu tai įvyksta ir vieną kartą, ir antrą kartą, ir trečią, visi veiksmai, kuriuos įprastai atlikus vaikas turėtų taip nebesielgti, vis kartojasi ir mes matome, kad prie šitų veiksmų prisideda papildomi veiksmai (vaikas nenori valgyti pusryčių, nenori keltis iš lovos), mes turime kreiptis į specialistus. Čia jau bus kalba, kad reikia dirbti ne tiktai su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.

Tėvai ir pedagogai gali naudoti priemones kaip įrankį mokyti vaikų atpažinti, valdyti ir išreikšti emocijas. Supratimas apie vaiko emocijų raišką ir emocijų reguliavimą padeda spręsti konfliktus bei didina jų gebėjimą prisitaikyti prie socialinių situacijų. Siekiant skatinti sveiką socialinę ir emocinę raidą, svarbu mokyti vaikus atpažinti, įvardyti ir valdyti stiprias emocijas. Globėjai turėtų skatinti emocijų supratimą nuo kūdikystės - kalbėti apie jausmus, aptarti emocijas knygose ir filmukuose. Vaikams su reguliacijos sunkumais naudinga bendra reguliacija ir saugi emocijų raiška. Autoritetingas auklėjimas, kuris derina šilumą su aiškiomis ribomis, skatina sveiką emocijų valdymą.

Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis

Emocinių Ir Elgesio Sutrikimų Simptomai

Emocinės reguliacijos sutrikimai gali pasireikšti nepaklusnumu, socialiniu uždarumu ar agresyviu elgesiu. Nepaklusnumas ir nesilaikymas yra reikšmingi būsimo opozicinio iššaukiančio sutrikimo (ODD) ar elgesio sutrikimo (CD) rodikliai. Šie sunkumai gali neigiamai paveikti santykius šeimoje ir mokymosi rezultatus. Socialinis uždarumas, susijęs su emocinės reguliacijos sutrikimais, gali reikšmingai paveikti vaiko raidą ir gerovę. Ankstyva nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip netinkamas elgesys ar emocinė nepriežiūra, gali sutrikdyti emocijų reguliaciją, sukelti internalizacijos problemas, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją.

Agresija ir impulsyvumas, dažnai susiję su emocinės reguliacijos sutrikimais, daro didelę įtaką vaikų elgesiui. Emocinė disreguliacija sieja stresą su agresija - vaikai, kurie pernelyg stipriai reaguoja į emocinius dirgiklius, dažnai negali valdyti nusivylimo, o tai lemia kraštutinius emocinius protrūkius. Impulsyvumas ir prasti savireguliacijos įgūdžiai dar labiau apsunkina situaciją, prisidedant prie dirglumo ir agresyvaus elgesio. Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai apima platų spektrą problemų, kurios gali pasireikšti vaikystėje ir paauglystėje. Šie sutrikimai gali apimti nerimo sutrikimus, depresiją, elgesio sutrikimus, hiperaktyvumą ir kt. Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimą, depresijos požymius, elgesio problemas, tokias kaip agresija ar nepaklusnumas. Vaikai gali patirti sunkumų bendraujant su bendraamžiais, jausti socialinę izoliaciją arba turėti žemą savivertę.

Emocinių Ir Elgesio Sutrikimų Paplitimas

Emocinės disreguliacijos sutrikimai pasireiškia 3-20 % vaikų, o dažniausiai - nuo 6,6 % iki 11,26 %, priklausomai nuo amžiaus. Emocinės disreguliacijos sutrikimai pasireiškia įvairiose amžiaus grupėse: 11,26 % vaikų nuo 5 iki 8 metų, 9,40 % vaikų nuo 8 iki 12 metų ir 6,60 % vyresnių nei 12 metų.

Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADS)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Suaugusiesiems simptomai yra mažiau ryškūs, kadangi asmuo išmoksta prisitaikyti. Hiperaktyvumas / impulsyvumas: perdėtas susijaudinimas, negalėjimas išsėdėti ramiai, kai iš asmens to tikimasi, tam tikrose situacijose ar atliekant monotonišką veiklą. ADS turi pasireikšti bent dviejose iš svarbių sričių: socialinėje, šeimyninėje ar santykiuose, akademinėje ar profesinėje. Asmens elgesys yra impulsyvus ir nenustygstantis vietoje.

Gydymo Būdai

Vaikų emocinės reguliacijos sutrikimų gydymas reikalauja visapusiško požiūrio, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir sunkumų priežastis. Šeimos parama - tėvystės kursai, nuosekli kasdienė rutina ir struktūruota aplinka - taip pat prisideda prie vaiko gerovės. Ankstyva intervencija padeda spręsti problemas dar vaikystėje ir užkerta kelią rimtesniems emociniams bei elgesio sunkumams.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, poros ar šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Gyvensenos įpročių keitimas - šiuo sutrikimu sergančiam žmogui būtinas rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas. Psichoedukacija - šis etapas orientuotas į geresnį simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimą ir išteklių panaudojimo galimybes, yra aptariami kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai. Palaikomoji psichoterapija - šis etapas orientuotas į adaptacijos išteklių nukreipimą, siekiant valdyti ADS. Medicininiai sprendimai gali apimti antidepresantus ar kitus psichotropinius vaistus, kurie padeda reguliuoti emocijas ir elgesį. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda vaikams suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Taip pat svarbu įtraukti šeimos terapiją ir socialinę paramą, kad būtų užtikrintas holistinis požiūris į gydymą. Vaistai, pavyzdžiui, stimuliatoriai ADHD simptomams gydyti, antidepresantai ar nuotaikos stabilizatoriai, gali būti veiksmingi. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant medikamentus su elgesio terapija.

Svarbūs Ženklai, Rodantys Didelę Psichologinę Įtampą Vaikui

Psichologas išvardija išorinius požymius, kurie tėvams, kaimynams, pedagogams ar kitiems šalia vaiko esantiems žmonėms gali rodyti apie jo patiriamą itin didelę psichologinę įtampą:

• Vaikas nuolat atrodo nelaimingas.
• Vaiko, ypač jaunesnio amžiaus, patiriami dažni pilvo, skrandžio skausmai.
• Apie seksualinę prievartą, ypač patiriamą mažų vaikų, gali signalizuoti neadekvačiai seksualus elgesys.
• Negebėjimas susikaupti, susikoncentruoti pamokai. Jei vaikas šeimoje patiria įtampą, girdi konfliktus, jo galva užimta visai kitais dalykais, o ne mokslais.
• Būtina atkreipti dėmesį į vaiką, jei jis pradeda žalotis ar bent užsimena apie tai.
• Jeigu vaiko elgesyje bent kas nors kelia nerimą, reikia tuo susirūpinti, nors ir vengti daryti skubias išvadas.

Smurtas Prieš Vaikus

Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinimas, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.

Smurto Poveikis Vaiko Raidai

Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką:

• Vaiko amžius.
• Vaiko genetinis pažeidžiamumas.
• Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių.
• Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas.
• Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.
• Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
• Specialistų intervencijos pobūdis.

Apsaugos Veiksniai

Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė:

• Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys.
• Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Smurto Pasekmės Vaiko Raidai

Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės.

• Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
• Ilgalaikės pasekmės - tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.

Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Fiziniai sužalojimai yra tiesioginė fizinės prievartos ir/ar nepriežiūros pasekmė - kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan. Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai, dažnai jų fizinė sveikata grėsmingai sutrikdoma dėl purtymo. Tokio smurto pasekmės gali būti mokymosi sunkumai, protinis atsilikimas ar cerebrinis paralyžius.

Emocinės Ir Psichologinės Pasekmės

• Savivertė: Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais.
• Tarpasmeniniai santykiai: Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą.
• Jausmų izoliacija: Nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs“ skausmui. „Susižeidę jie „nejaučia“ skausmo ir dažnai nesupranta, kad kitiems žmonėms gali skaudėti.
• Disociacija: „Pabėgimas“ iš traumuojančios situacijos, psichologinis atsiskyrimas nuo įvykio.
• Išstūmimas: Vaikai „pamiršta“ ištisus gyvenimo periodus ir įvykius.

Elgesio Ir Kognityvinės Pasekmės

Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijomas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas. Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni.

Psichikos Sveikatos Problemos

• Potrauminis streso sutrikimas: Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik.
• Depresija ir nerimo sutrikimai: Yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu.
• Savižudybės: Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudiška elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
• Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla: Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis.

tags: #vaikai #turintys #emociju #ir #elgesio #sutrikimu