Depresija - tai psichikos sutrikimas, kurį būtina diagnozuoti ir gydyti. Tai labai paplitęs sutrikimas, kuris, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) spėjimu, iki 2020 m. pasaulyje taps antra pagrindine negalės priežastimi po išeminių širdies ligų. Straipsnyje aptarsime įvairias depresijos formas, jų simptomus ir gydymo būdus, remiantis naujausiais tyrimais ir patikima informacija.
Kas yra depresija?
Depresija - tai nuotaikos (afektinis) sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu ir padidėjusiu nuovargiu. Tai rimta ir dažna liga, kuri negydoma neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas siekia apie 6 proc. gyventojų.
Tiek depresiją, tiek kitus nuotaikos sutrikimus sąlygoja daugelis priežasčių: genetiniai veiksniai (paveldimumas), tam tikros organizmo fiziologinės ypatybės (pvz., neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekio, jų išsiskyrimo sutrikimai), gyvenamosios aplinkos veiksniai (skurdas, smurtas ir kt.), įvairios kitos ligos (lėtinės ar nepagydomos), apsinuodijimai kai kuriomis medžiagomis, psichologinės ir socialinės problemos (artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, skyrybos, nuolatinė įtampa, nesaugumas, ilgalaikis stresas ir kt.). Paprastai depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys.
Depresijos pagrindas - tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas nervinėse ląstelėse. Todėl patarimai "būk drąsesnis" ar "viskas bus gerai" dažnai būna neveiksmingi.
Bendrieji depresijos simptomai
Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:
Taip pat skaitykite: Įvairūs depresijos pasireiškimai
- Sumažėjusi dėmesio koncentracija
- Kaltės jausmas
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi
- Pesimistinės mintys apie ateitį
- Savižudiškos mintys ar veiksmai
- Miego ir apetito sutrikimai
Pagrindinės depresijos formos
Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir t.t.
Išskiriamos kelios pagrindinės depresijos formos:
1. Didžioji depresija
Didžioji depresija pasireiškia tokiais simptomais/požymiais:
- Prislėgta, liūdna nuotaika (kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika), kuri būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
- Svorio pokyčiai (sumažėjimas ar padidėjimas).
- Miego sutrikimai (mieguistumas arba nemiga).
- Kasdieninis nuovargis.
- Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
- Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
- Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.
2. Somatinio tipo depresija
Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis:
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
- Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
- Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
- Požymiai sunkesni rytais.
- Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
- Lytinio aktyvumo sutrikimas.
- Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (kardialinė depresijos forma).
- Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas (cefalginė depresija).
- Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas (abdominalinė depresijos forma).
3. Melancholinio tipo depresija
Melancholinio tipo depresijai būdingi šie simptomai/požymiai:
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
- Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
- Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
- Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.
4. Sezoninė depresija
Šio tipo depresija dažnai vadinama rudenine, nes paprastai prasideda rudenį ir praeina pavasarį. Jos simptomai: energijos stoka, nenoras bendrauti, mieguistumas, bejėgiškumas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, padidėjęs apetitas bei dėmesio koncentracijos stoka. Kartais depresija gali pasitaikyti ir šiltuoju metų laiku. Sergantiems šio tipo depresija pasireiškia mieguistumas, nereti persivalgymo priepuoliai, tad daugelis pacientų priauga svorio. Taip pat šią depresiją lydi jautrumas, nuolat kamuojantis nuovargis, niūri nuotaika, tačiau išgirdus tam tikras geras naujienas, ji pasitaiso. Kartais pacientai tampa hiperaktyvūs.
5. Pogimdyvinė depresija
Po gimdymo, kaip rodo statistika, vieną moterį iš dešimties užklumpa depresija, vadinama pogimdyvine. Verksmingumas būdingas dažnai pagimdžiusiai moteriai, tačiau jei tai ilgainiui nepraeina ar net juntamas šios būsenos progresas, tai gali būti vienas iš signalų, jog susidūrėte su pogimdyvine depresija.
6. Užmaskuota depresija
Iš pavadinimo galime daryti prielaidą, kad diagnozuoti šį depresijos tipą gana sudėtinga, mat ji maskuojasi kitomis ligomis, dažniausiai - somatinėmis. Depresijai būdinga slogi nuotaika bei fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, nervinis išsekimas, virškinimo sistemos sutrikimai, nugaros skausmai, širdies veiklos sutrikimai ir kt.
7. Lengva depresija (Distimija)
Nors šio tipo būklė paprastai būna lengvo laipsnio, bet tai - nuolat kamuojanti depresinė, slogi nuotaika. Nuo šios būklės neapsaugotas nė vienas, o paauglių depresija neretai būna gana sunkios formos.
8. Senatvinė depresija
Paprastai šio tipo depresija užklumpa vyresnius kaip 65 metų pacientus.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
9. Endogeninė depresija
Susirgti šiuo depresijos tipu galima net nepatyrus jokios psichologinės traumos ar streso, nes endogeninę depresiją sukelia genetiniai ir biologiniai faktoriai. Endogeninės depresijos simptomai yra ganėtinai panašūs į kitų depresijos tipų požymius: nuolatinis liūdesys, ypatingas pasyvumas, motyvacijos stoka, socialinė izoliacija, apetito praradimas ar chroniškas persivalgymas, sergantįjį dažnai kankina nemiga, jam sunku susikoncentruoti, mąstyti ir priimti sprendimus, dažnai aplanko mintys apie savižudybę.
Depresijos sunkumo laipsniai
Pasireiškimo laipsnis yra dar vienas depresijos klasifikavimo požymis. Šiame kontekste skiriami trys depresijos tipai: lengva, vidutinė ir sunki. Kiekvienam iš jų yra būdinga prislėgta nuotaika, liūdesys, sumažėjęs aktyvumas. Dažnas pacientas jaučia nuovargį bei energijos stoką, jam sunku susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį. Priklausomai nuo depresijos sunkumo laipsnio pacientas jaučia nepasitenkinimą savimi, nepasitikėjimą. Itin dažną kamuoja bevertiškumas.
Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų.
Depresijos diagnostika
Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites. Svarbu atsiminti, kad tik specialistas gali patvirtinti, ar asmuo serga depresija.
Depresijos gydymas
Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.
Pagrindiniai gydymo metodai:
- Antidepresantai: Gydymas ilgas, apie 2-3 mėnesius, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Yra pakankamai daug rūšių antidepresantų, kuriuos parenka ir skiria gydytojas.
- Psichoterapija: Dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi. Taip pat dažnai taikoma psichoterapija, kurios metu pacientas susitinka su terapeutu.
- Kiti metodai: Magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt. Ypač sunkiais endogeninės depresijos atvejais yra taikoma elektrokonvulsinė (šoko) terapija, dar kitaip vadinama EKT, kai paciento smegenys veikiamos elektros impulsais.
- Socialinė pagalba: Paciento, jo artimųjų mokymas.
Savaime suprantama, jog prie išgijimo ir ligos prevencijos prisideda ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Socialiniai veiksniai ir depresija
Tyrimai rodo, kad socialiniai veiksniai turi didelę įtaką depresijos pasireiškimui. Pavyzdžiui, žemesnis išsilavinimas ir gyvenimas kaime yra susiję su didesne depresijos rizika. Taip pat, nerimo sutrikimai diagnozuoti 1,8 karto dažniau negu depresijos sutrikimai. Statistiškai reikšmingai ≥5 LNL turintys asmenys dažniau serga nerimo ir depresijos sutrikimais.
Depresija ir kitos ligos
Tyrimai nustatė, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti ir diagnozė, ir ligos gydymas. Yra nustatyta, kad moterys, kurioms nevaisingumas diagnozuotas du ir daugiau metų, serga depresija, kurios lygis yra toks pat, kaip moterų, sergančių onkologinėmis ligomis ar AIDS.
Taip pat, tarp lėtinį skausmą kenčiančių pacientų didelė dalis serga depresija.
Tipų teorija ir depresija
Tipų teorija depresiją supranta kaip vaizduotės sutrikimą. Depresija ir šizofrenija yra vaizduotės sutrikimai, kurie asmenybę adaptuoja prie netinkamų sąlygų, į kurias įeina tiek fizinis, tiek psichologinis diskomfortas, pavyzdžiui, netinkami tarpusavio tipų santykiai, kolektyvas, gyvenamoji aplinka, veikla, gyvenimo būdas.
Polinkis į depresiją yra paveldimas, todėl tipai, kurie turi paveldėtą polinkį į šizofreniją, depresija neserga. Iš septynių genotipų į depresiją polinkį turi tik penki genotipai: Nortono, Bronsono, Ramzio, Platono ir Darvino (moteriškoji pusė).
Kada įtarti depresiją?
Apie galimą depresiją įspėjančių simptomų yra nemažai. Reikėtų atkreipti dėmesį į:
- Itin slogią nuotaiką, liūdesį, neviltį.
- Sumažėjusį domėjimąsi įprastine veikla.
- Nuolatinį nuovargį ir energijos stoką.
- Miego ir apetito sutrikimus.
- Sunkumus susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį.
- Kaltės, bevertiškumo jausmus.
- Mintis apie savižudybę.
tags: #depresijos #pasireiskimo #formos