Baimė yra emocinė bei kūniška reakcija į galimą arba įsivaizduojamą pavojų. Šis jausmas yra labai svarbus ir reikalingas žmogui. Baimės funkcija yra apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti išlikti. Tai yra labai senas ir, galima sakyti, primityvus jausmas, padėjęs mūsų protėviams apsisaugoti, net jei krūmuose slėpėsi ne plėšrūnas, o sušnarėjo vėjas - žmogus jau spėjo apsisaugoti. Tai svarbu ir dabar, tačiau kartais šios sistemos veikla sutrinka - tuomet baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai.

Vaikų baimių priežastys

Didelę įtaką vaikų baimėms daro tiek psichologiniai veiksniai, tiek aplinkos poveikis.

Psichologiniai veiksniai

Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Prieraišumas skirstomas į saugų ir nesaugų. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.

Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, pvz., gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.

Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui įveikti stresą

Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

Aplinkos poveikis

Didelę įtaką gali daryti ir vaiko aplinka, ypač tėvų elgesys.

Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Taip nutinka, nes vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas, ir taiko savo gyvenime. Kitaip sakant, jei tėvai bijo tai parodo - man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t.

Tikriausiai daugeliui pažįstamas pavyzdys, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė bėgti, gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.

Traumos bei skausmingos patirtys, tokios kaip liga, tėvų praradimas, gaisras, smurtas, ar kitas didelis įvykis, gali stipriai išgąsdinti vaiką. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamesnis, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė.

Taip pat skaitykite: Vaikų glicinas: vartojimas ir poveikis

Taip pat, nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.

Aplinkos informacija, tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Vaikų baimės pagal amžių

Vaikų baimės skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Štai keletas pavyzdžių:

• 1 m. Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės.
• 2 m. Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai.
• 3-4 m. Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų.
• 5 m. Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai.
• 6 m. Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų.
• 7-8 m. Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai.
• 9-12 m. Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis.
• Paauglystė. Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.

Kaip suprasti, kad vaikas bijo?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga.
• Apetito pokyčiais.
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų.
• Sunkumu kvėpuoti.
• Nuolatiniu nerimastingumu.
• Nagų kramtymu.
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Vaiko baimė miegoti

Viena iš priežasčių yra atsiskyrimo baimė bei nesaugus prieraišumas. Vaikui miegas gali reikšti išsiskyrimą, o tai kelia nerimo ir nesaugumo jausmus. Negalime pamiršti ir tai, kad vaikai mąsto simboliniu mąstymu, todėl vaikui gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijos, tad vaikai pradeda bijoti pabaisų, šešėlių, spintos monstrų ir kitų dalykų, kurie visi gyvena tamsoje, tad prieš miegą baimė sustiprėja. Taip pat, miego nerimas padidėja, kai vaikas patiria didelius įvykius šeimoje.

Taip pat skaitykite: Kaip įvertinti vaikų stresą

Baimės labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Visiems žinduoliams yra įprasta miegoti su savo tėvais iki tam tikro amžiaus, todėl kartais lūkestis, kad vaikas jausis saugiai vienas, neatitinka konkrečios vaiko raidos. Tai reiškia, kad vaikas nei pagal fizinį nei psichologinį amžių dar nėra pasiruošęs miegoti vienas. Taip neretai nutinka su itin jautriais vaikais. Šiuo metu jau ir tyrimais nustatyta, kad Itin jautrūs vaikai jau prenataliniame periode skiriasi nuo kitų vaikų savo nervų sistemos jautrumu dirgikliams. Natūralu, kad šie vaikai gali būti labiau prieraišūs ir norėti ilgiau miegoti su tėvais.

Taip pat, labai svarbu, kaip suaugę nusprendė, kad vaikui jau laikas miegoti vienam. Kartais pasitaiko, kad mama norėtų miegoti su vaiku, o tėtis ne, tuomet vaikas atsiduria šio konflikto epicentre, nerimas gali kilti kaip pasipriešinimas šiai naujai dinamikai. Svarbu, vaiką prie miego atskirai pratinti pamažu, švelniai, matant, kad vaikas tam jau pasiruošęs. Jei vaikas jautrus, svarbu nesudėti kelių didelių perėjimo etapų į vieną pvz:. mokyklos pradėjimas ir staigus vaiko perkėlimas į savo kambarį, “nes jau didelis”. Tai gali padidinti didesnį nei reikalingas nerimą, kadangi mokyklos pradėjimas jau iš savęs yra ypač didelis įvykis.

Svarbu suprasti, kad tai kas vienam vaikui tinka, kitam visiškai netinka. Taigi, vieno būdo nėra - visada svarbiausia atsižvelgti į konkretų vaiką ir jo poreikius. Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, taip pat dažnai yra linkę į daugiau baimių ir neretai didesnį pasipriešinimą pokyčiams.

Simptomai ir požymiai:

• Išsakoma žodžiais baimė.
• Negalėjimas užmigti.
• Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas pvz:. “dar vieną pasaką”.
• Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą (kaip nerimo iškrova).
• Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
• Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą (nori, kad laikytų rankytę, kojyte, glostytu nugarą, miegotų šalia ir t.t).
• Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa.
• Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.

Kaip atpažinti miego sutrikimus?

Dažniausiai tai nėra sudėtinga, kadangi vaikai patys pasako ir parodo, kad prastai miegojo. Taip pat, išduoti apie prastą miegą gali ir dažnas pabudimas, nuolatinis blaškymasis, padidėjęs nuovargis, koncentracijos sunkumai, padidėjęs irzlumas. Kaip taisyklė, didelį nerimą išduoda ir dažnai besikartojantys naktiniai košmarai, kurie sutrikdo miego kokybę.

Kaip padėti vaikui įveikti baimę?

Praktiniai patarimai tėvams

• Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
• Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Tyrimai rodo, kad nerimas ir baimės gali paūmėti trūkstant vitamino D, Omega 3 bei sutrikus kitiems kraujo rodikliams. Svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus.
• Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.

Žaidimo terapija

Kai baimė įsisenėjusi arba stipriai trukdanti gyvenimui, reikalinga profesionali psichologo pagalba. Nedirektyvioji žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius. Tėvai įtraukiami ir dalyvauja kaip ypač svarbūs terapijos sąjungininkai. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.

Kognityvinė elgesio terapija

KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį. O ekspozicijos metodas labai tinkamas vaikams turintiems konkrečią baimę pvz. gyvačių, šunų ir t.t. Po truputi mažais žingsneliais pratinamasi įveikti šiuo metu įveikiamą iššūkį, kuris vis didėja, kol yra įveikiama visa baimė. Taip baimė suskaidyta į daug mažų dalelių tampa įveikiama.

Emocinis intelektas

Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Emocinio intelekto vaikai visų pirma mokosi iš tėvų, todėl labai svarbu dirbti su savimi, savo nerimu, jausmų pažinimu ir jų išraiška, kad galėtumėte supažindinti ir vaiką bei padėti reguliuoti jo emocijas. Didėjant emociniam intelektui vaikas vis geriau reguliuojasi pats, o tai skatina ir pasitikėjimo savimi augimą, bei didesnį atsparumą susiduriant su iššūkiais tolimesniame gyvenime.

Stresas ir nerimas

Galbūt tau artėja egzaminas - galvoje milijonas minčių, akys knygoje, bet jokia informacija neišlieka atmintyje? O gal jautiesi spaudžiamas būti geriausiu, viską suspėti, visada šypsotis, nors viduje verda įtampa? Šis jausmas - stresas - yra pažįstamas daugeliui jaunų žmonių. Trumpalaikis stresas gali net padėti susikaupti ar veikti greičiau, tačiau jam lydint kasdienybėje prastėja nuotaika, miegas ir apskritai savijauta. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių stresas gali tapti tuo slegiančiu palydovu jauno žmogaus kasdienybėje. Viena dažniausių - egzaminų metas. Prie to prisideda ir socialinių tinklų pasaulis - kai nuolat kuriama iliuzija, jog aplinkiniai gyvena tobulą gyvenimą, kol tu stovi vietoje. Taip pat dažnai jauną žmogų stresui pasiduoti verčia tėvų ar mokytojų lūkesčiai, nesutarimai su draugais, patyčios ir panašūs konfliktai akademinėse erdvėse, ar net smulkios nesėkmės - visa tai kaupiasi ir veikia. Ir nors aplinkiniams tam tikri dalykai gali atrodyti tik smulkmenos, kiekvienas iš mūsų tą patį įvykį galime išgyventi skirtingai. Tai, kas vienam atrodo nereikšminga, kitam gali tapti didžiuliu išbandymu. Stresas dažnai tyliai įslenka į mūsų gyvenimą - todėl svarbu jį pastebėti. Jis pasireiškia ne tik mintyse ar emocijose, bet ir kūne. Gali pradėti kamuoti nemiga, dažnai skaudėti galvą, atsirasti raumenų įtampa, greitesnis ar nepastovus širdies plakimas. Galbūt jautiesi nuolat pavargęs net ir po nakties poilsio? Emociškai stresas pasireiškia irzlumu, liūdesiu, užsisklendimu, nenoru bendrauti, nerimu. Svarbiausia - išmokti įsiklausyti į save. Atkreipk dėmesį į savo nuotaiką, energijos lygį, elgesio pokyčius.

Būdai įveikti stresą

Yra daugybė paprastų, bet veiksmingų būdų, kurie gali padėti nugalėti stresą:

• Gilus kvėpavimas - lėtas įkvėpimas per nosį, sulaikymas, iškvėpimas per burną.
• Fizinis aktyvumas - netgi trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali sumažinti įtampą.
• Rutina - net paprastas dienos planas padeda susigrąžinti kontrolės jausmą ir ramybę.
• Kalbėtis. Su artimu žmogumi, draugu, ar tiesiog su kuo jautiesi saugiai. Jei atrodo, kad niekas nesupras - paskambink į „Jaunimo liniją“.

Kartais stresas būna toks stiprus, kad po jo jautiesi išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai - signalas, kad tau reikia atsigauti. Leisk sau tai padaryti. Neprivalai iš karto apsikrauti naujomis veiklomis ar grįžti į įprastą rutiną. Prisimink - tavo gera savijauta yra svarbesnė nei pažymiai, darbai, ar kitų lūkesčiai. Be to, kalbėtis padeda. Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas - pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug.

Nerimas ir imunitetas

Koronavirusas, karas, infliacija, nestabilumas darbe, artėjanti mokslo metų pradžia: visa tai sukelia sumaištį. Bet ar šios emocijos veikia tik psichologinę mūsų sveikatą? Anaiptol. Jos daro didelę įtaką tiek mūsų imuninei sistemai, tiek uždegiminiams, tiek kitiems procesams organizme. Vidinė įtampa, kurią jaučiame, ir jos poveikis mūsų organizmui domina medikus dar nuo Hipokrato laikų. Bet streso teorija išvydo dienos šviesą tik 1931 metais, kanadiečiui mokslininkui H. Reaguodamas į stresą sukeliančias aplinkybes, organizmas sutelkia visus savo resursus tam, kad prisitaikytų prie aplinkos pokyčių. Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pasireikšti alkio jausmas, arba priešingai - dingti apetitas, atsirasti nemiga, raumenų įtampa ir kitos organizmo reakcijos. Nors žmogaus psichinės ir fizinės sveikatos sąveika iki šiol yra tiriama, kai kurie dalykai jau yra įrodyti ir visiškai aiškūs. Be to, yra įrodymų, kad didelis stresas veikia organizmo hormonų pusiausvyrą, mažina baltųjų kraujo kūnelių (atsakingų už kovą su užkratais) gamybą. Jei stipriai padidėjo apetitas (arba atvirkščiai - nustojote valgyti) - tai gali būti ilgalaikio streso požymis. Jei žmogus jaučiasi saugus, vyksta stebuklingi pokyčiai jo organizme. Adrenaliną, kortizolį ir citokinus (kurie išsiskiria streso metu) keičia „gerieji“ hormonai, tokie kaip dopaminas, serotoninas. Baimė, įtampa, stresas, nerimas kelia ne mažesnę grėsmę nei virusai ir bakterijos. Deja, išvengti šių jausmų mes negalime.

Kaip valdyti nerimą ir stresą?

• Moksliškai įrodyta, kad ekspresyvus rašymas mažina blogų mikroorganizmų kiekį ir uždegimus.
• Mūsų kūnas atsistato naktį, organizmui ilsintis. Būtent todėl itin svarbus yra kokybiškas naktinis miegas. Anot specialistų, miegoti reiktų bent 7 valandas per parą. Tai yra taip vadinamas „išgyvenimo minimumas“. Dar vienas svarbus veiksnys - tinkamas darbo ir poilsio režimas. Intensyvių darbų vakare reikėtų vengti.
• Pyktis - itin destruktyvus jausmas. Ir nesvarbu, ar pykstate ant kitų, ar ant savęs. Užvaldžius šiam jausmui, kūnas išskiria streso hormonus, auga nerimo lygis.
• Kai įkvepiame, aktyviname simpatinę nervų sistemą, atsakingą už gynybą. Kai iškvepiame, parasimpatinę, atsakingą už atsipalaidavimą. Todėl labai svarbu yra mokytis įkvėpti ir iškvėpti tolygiai.
• Leiskite sau atsipalaiduoti, ilsėtis. Kasdien skirkite laiko mažiems džiaugsmams - pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos, pamedituoti.

Vaikų stresas: mitai ir tikrovė

• Ar stresas nėra tik suaugusiems būdinga problema?

Stresas, nerimas ir įtampa nėra tik suaugusių žmonių problema. Nors tėvai dažnai linkę galvoti, kad jų vaikai problemų neturi ir nėra ko jiems stresuoti. Įsitempę, nerimaujantys tėvai savo emocijas perduoda vaikams. Dar kiekvienas vaiko raidos etapas kelia tam tikrus iššūkius, kuriuos turi įveikti vaikas. Be to, šiuolaikiniai tėvai iš savo vaikų reikalauja labai daug, kas ir padidina vaikų nerimo lygį.

• Kokio amžiaus ir kokiose situacijose vaikai dažniausiai patiria stresą?

Vaikai stresui yra mažiau atsparūs nei suaugę žmonės. Jų turima gyvenimiška patirtis ir problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami susidoroti su dideliu ar užsitęsusiu stresu. Stresas yra bet koks gyvenimiškas įvykis, kuris žmogaus suprantas kaip grėsmingas, o vaikui grėsmingas gali atrodyti bet koks gyvenimo pasikeitimas, pvz.: išsikraustymas į naują butą, nakvynė pas senelius be mamos, baldų namuose perstumdymas. Vieni vaikai yra labiau atsparūs stresui, o kiti mažiau.

• Kokie požymiai rodo, kad vaikas patiria stresą?

Pasikeitęs vaiko elgesys, pvz.: aktyvus vaikas tampa vangus, linksmas vaikas pradeda dažnai verkšlenti; gali pasireikšti pykčio priepuoliai, nenoras daryti įprastus dalykus, baimė atsiskirti nuo mamos ar tėčio. Dažnai vaikų patiriamą stresą išduoda fiziniai simptomai: be priežasties užkylanti temperatūra, pilvo ar galvos skausmai, sutrikęs virškinimas, miegojimas ir valgymas. Daugiau streso patiriantys vaikai dažniau serga.

• Tikriausiai pirmas didelis stresas vaikams yra atsiskyrimas nuo mamos, kai tenka keliauti į darželį? Kokio amžiaus vaikams geriausia jį pradėti lankyti ir kaip padėti savo mažyliui?

Psichologai rekomenduoja vaiką į darželį išleisti ne anksčiau trejų metų, nes iš tiesų vaikui išėjimas į darželį yra nemenkas iššūkis, o padėti tėvai vaikui priprasti darželyje gali keliais būdais: patys būdami tvirti dėl savo apsisprendimo vaiką leisti į ugdymo įstaigą; nerodyti vaikui savo nerimo; papasakoti kaip viskas vyks vaikui ir kada ateisite jo pasiimti; jei yra galimybė su vaiku, dar prieš pradedant lankyti darželį, pasivaikščioti po darželio teritoriją; nepalikti vaiko grupėje neatsisveikinus su juo; pirmas dienas vaiką palikti tik kelioms valandoms ar pusei dienos; per ilgai neužsibūti su vaiku grupėje, nes vaikui atsisveikinimo procesas yra skausmingas; visada sutartu laiku ateikite pasiimti vaiko.

• Ar pradėję lankyti mokyklą vaikai taip pat patiria stresą? Kaip padėti mokyklinukui? O gal tokio amžiaus vaikai jau pakankamai brandūs patys tvarkytis su stresu?

Pradėti lankyti mokyklą vaikui taip pat yra stresas, gal kiek mažesnis nei išeiti į daželį bet visgi stresas. Juk ir suaugusiam žmogui sunku būna išeiti į naują darbą, nes naujas kolektyvas, vadovas, nauji reikalavimai. Vaikai yra skirtingi ir vieni į mokyklą iškeliauja visikai brandūs mokytis ir susidoroti su mokyklinėmis problemomis, o kitiems reikia daugiau tėvų pagalbos. Padėti galite papasakodami apie tai kas vyks mokykloje, pasidalindami savo prisiminimais apie pirmąsias mokslo dienas. Svarbiausia negąsdinti vaiko, kad baigėsi jo katino dienos ir nespausti iškart siekti kuo aukštesnių rezultatų.

• Jei tėvams tenka skirtis, kaip tai daryti kuo neskausmingiau vaikams? Gal iki tam tikro amžiaus verčiau pagyventi vien dėl vaikų, kol jie taps brandesni ir lengviau išgyvens šį išbandymą?

Gyvenimas kartu tik dėl vaikų yra blogas sprendimas. Dažniausiai jis maskuoja pačių tėvų baimes gyventi atskirai, o vaikui yra žalingas. Vaikai nėra kvaili, jie puikiai jaučia namuose tvyrančią atmosferą ir santykius tarp tėvų. Geriau laimingi bet atskirai gyvenantys tėvai, nei kartu, bet nuolatinėje įtampoje. Priėmus sprendimą skirtis, atsižvelgiant į vaiko amžių, reikia jam paaiškinti apie jo laukiančius pokyčius. Svarbu pasakyti, kad abu tėvai ir toliau jį myli, kad jis galės bendrauti su abiem tėvais. Vaikas negali tapti tėvų įkaitu skyrybų dramoje, negalima vaikui girdint blogai kalbėti apie sutuoktinį, nuteikinėti vaiką prie buvusį sutuoktinį ar mėginti papirkti vaiką pramogomis ar žaislais.

• Ar reikia vaikus mokyti atsparumo stresui ar streso valdymo gudrybių, kurios rekomenduojamos stresą patiriantiems suaugusiems? Gal yra specialių patarimų vaikams?

Skirtingai nei suaugusiems žmonėms neužtenka vaikus tik išmokyti technikų, padedančių įveikti stresą. Dar reikia mokyti ir problemų sprendimo įgūdžių, o jei vaikas yra nepajėgus susitvarkyti su sunkumais (dėl amžiaus ar kt.) reikia keisti vaiko gyvenimą taip, kad jis nebepatirtų ilgalaikio streso (pvz.: nutraukti darželio lankymą). Jei vaikai nepatiria ilgalaikio streso ar didelių krizių, jie moka patys greitai atsipalaiduoti, panirti į savo vaikišką fantazijų ir žaidimų pasaulį, bet jei vaikas išgyvena užsitęsusį ilgalaikį stresą verta jį pamokinti atsipalaidavimo metodų arba į vaiko dienotvarkę įtraukti atpalaiduojančios veiklos: piešimą, maudymąsi ar žaidimą vandeniu ir kt. Taip pat vaikus raminamai veikia aiški ir pastovi dienotvarkė, ritualų turėjimas bei ramūs tėvai šalia. Yra is specialių relaksacijų, padedančių sumažinti vaikų nerimą, pvz.: galima paprašyti vaiko i pradžių pažygiuoti po kambarį kaip kareiviui arba robotui, o tada sudribti ant kėdės kaip skudurinei Onutei arba iš pradžių ant grindų susisukti į kamuoliuką, kaip daro išgąsdintas ežiukas, o tada įsitiesti ir pasirąžyti visu kūnu kaip tai daro katės. Šuos pratimus bent pradžioje reikėtų daryti kartu su vaiku.

• Kada dėl vaikų streso reikėtų kreiptis į specialistą?

Ilgalaikis stresas yra kenksmingas vaikui, todėl jeigu vaikas išgyvena pokyčius savo gyvenime reikia atidžiau jį stebėti. Jei be fizinių priežasčių sutrinka vaiko miegas, valgymas, nuotaika, atsiranda nepaaiškinami pilvo ar galvos skausmai, reikėtų kreiptis į specialistą.

Nerimo sutrikimai

Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.

Programėlė „Ramu“

Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

#

tags: #vaikams #nuo #streso #ir #nerimo