Stresas - tai natūrali žmogaus reakcija į potencialiai pavojingas situacijas. Nors dažnai stresą suvokiame kaip neigiamą dalyką, iš tiesų pagrindinė jo funkcija yra mus apsaugoti. Tačiau, kai stresas tampa nuolatiniu palydovu, jis gali pradėti daryti daugiau žalos nei naudos mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, jo priežastis ir pasekmes, taip pat pateiksime įvairių streso įvertinimo skalių ir valdymo būdų, ypač atkreipiant dėmesį į vaikus auginančias šeimas.
Kas Yra Stresas?
Stresas - tai normali žmogaus organizmo reakcija į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius, vadinamus stresoriais. Stresoriai gali būti įvairūs: fiziniai (pvz., liga, trauma), psichologiniai (pvz., darbo krūvis, santykių problemos) ar socialiniai (pvz., finansiniai sunkumai, socialinė izoliacija). Reakcija į stresą yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmenybės tipą, patirtį, socialinę paramą ir kt.
Alain Golay teigia, kad nors stresas gali būti girdėta tema, tačiau mes vis dar nepakankamai įvertiname jo poveikį mūsų gyvenimui, sveikatai ir gebėjimui normaliai funkcionuoti. Mes suprantame, kad jis egzistuoja, netgi jaučiame jo poveikį, tačiau tyrimai rodo, kad, nepaisant didėjančio supratimo, mes vis dažniau patiriame stresą, ir esame išsekę nuo savo emocijų.
Streso Priežastys
Streso priežastys gali būti labai įvairios ir priklauso nuo individualių aplinkybių. Holmes’o streso skalė apibrėžia streso šaltinį. Streso lygis priklauso nuo kultūros ir asmeninės vertybių skalės. Artimo žmogaus netekimas neabejotinai bus pačiame sąrašo viršuje. Daugiausia streso sukelia gyvenimo sąlygų neužtikrintumas ir negalėjimas išspręsti kai kurių gyvenimiškų situacijų. Liga, neįgalumas - labai didelis įtampos šaltinis.
Darbo aplinkoje patiriame nemenką stresą, kai esame priversti žaibiškai priimti sprendimus, pateikti informaciją, konkuruoti su kolegomis, o kartais net atlaikyti psichologinį priekabiavimą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Egzistuoja streso skalė, kurią sukūrė psichiatrų duetas - Tomas Holmesas ir Richardas Rahe. Kiekvienai iš šių situacijų buvo suteiktas skirtingas streso faktoriaus „svoris“ - kuo labiau stresiškas įvykis, tuo didesnis jo svoris. Tyrime dalyvavę žmonės turėjo nurodyti, kurie iš šių 43 įvykių įvyko jų gyvenime.
Remiantis mokslininkų tyrimais, su darbu susijęs stresas gali paveikti bet ką, nepaisant tautybės. 44% respondentų iš Prancūzijos teigė, kad kelionė į darbo vietą yra didžiausias kasdieninio streso šaltinis. Savo ruožtu kas dešimtas britas kenčia nuo lėtinio streso, susijusio su darbinėmis pareigomis. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, širdies smūgiai tarp dirbančių žmonių dažniausiai būna pirmadieniais. Pavojus būti atleistam yra viena iš pagrindinių streso priežasčių ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Suomijoje, kur nedarbas išlieka palyginti žemas.
Streso priežasčių gali būti daugybė, jos ne visada kyla iš neigiamų situacijų. Galų gale mes patiriame stresą, kai keliaujame į namus, aplikuodami paskolos, siųsdami vaiką į mokyklą ir net atostogaudami.
Stresas Šeimose, Auginančiose Raidos Sutrikimų Turinčius Vaikus
Pastaruoju metu daugėja šeimų, auginančių raidos sutrikimą turinčius vaikus. Bendras raidos sutrikimų lygis didėja dėl dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo, autizmo ir protinio atsilikimo sutrikimų augimo (Zablonsky ir kt., 2019). Tokiose šeimose stresas gali būti ypač didelis dėl papildomų iššūkių, susijusių su vaiko priežiūra, ugdymu ir socialine integracija.
Tyrime dalyvavo 43 poros tėvų (n=86), auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, ir 29 poros tėvų (n=58), auginančių protinį atsilikimą turinčius vaikus. Tyrimo instrumentas - klausimų elektroninė anketa - sudaryta naudojantis instrumentais: tėvystės streso skalė (angl. The Parental Stress Scale), socialinio palaikymo klausimynas (angl. The Medical Outcomes Study Social Support Survey), šeimos gyvenimo kokybės klausimynas (angl. The Family Quality of Life Scale), Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė - 7 ( angl. Generalised anxiety disorder - 7, santr. GAD-7), socialinio pageidaujamumo skalė (angl. Marlowe-Crown Social Desirability Scale - Short form, santr. CMSDS-short form). Papildomai 10 klausimų buvo skirta įvertinti sociodemografinius ir vaiko negalios aspektus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad mamų, auginančių autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius vaikus ir mamų, auginančių protinį atsilikimą (PA) turinčius vaikus, tėvystės stresas statistiškai reikšmingai nesiskiria, lyginant su tėčiais (p>0,05). Tačiau mamos, auginančios ASS turintį vaiką (Z=-5,39; p<0,001), ir mamos, auginančios PA turintį vaiką patiria aukštesnį nerimo lygį (Z=-4,23; p<0,001), lyginant su tėčiais.
Taip pat nustatyta, kad mamų, auginančių ASS turinčius vaikus (t=-4,47; p>0,001) ir mamų, auginančių PA turinčius vaikus (t=-2,37; p=0,025), bendras socialinis palaikymas aukštesnis, lyginant su tėčiais. Mamų, auginančių ASS turinčius vaikus ir mamų, auginančių PA turinčius vaikus, šeimos gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai nesiskiria, lyginant su tėčiais (p>0,05).
Tyrimas atskleidė, kad tiek mamų (r=-0,83; p<0,001), tiek tėčių (r=-0,78; p<0,001), auginančių ASS turinčius vaikus, šeimos gyvenimo kokybe susijusi stipriu neigiamu ryšiu su tėvystės stresu. Mamų (r=-0,71; p<0,001) ir tėčių (r=-0,73, p<0,001), auginančių PA turinčius vaikus, šeimos gyvenimo kokybė koreliuoja stipriu neigiamu ryšiu su tėvystės stresu.
Streso Fazės
Stresas nėra vienalytė būsena. Jis gali būti skirstomas į kelias fazes, priklausomai nuo trukmės ir organizmo reakcijos į stresorius. Alain Golay išskiria tris streso fazes:
Aliarmo fazė: Tai pirminė organizmo reakcija į stresą. Patiriamas šokas, budrumas padidėja. Streso hormonai (adrenalinas, katecholaminai) suaktyvina visą organizmą, parengia jus instinktyviai išlikti. Jūsų raumenys įsitempia, širdis pradeda smarkiau plakti, išmuša prakaitas, pajautrėja visos juslės.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Priešinimosi fazė: Atėjus šiai fazei prisitaikymas užtrunka ilgiau, jūsų kūnas įsitempęs, kad pajėgtų atlaikyti patiriamą šoką. Be adrenalino, jūsų kūnas dar išskiria ir kitų streso hormonų - kortikosteroidų ir kortizono. Kortikosteroidai veikia kaip stiprus priešuždegiminis vaistas, apsaugantis jus nuo skausmo ir daugybės ligų. Esant priešinimosi fazei nemažai žmonių daug valgo, kad atlaikytų stresą. Jis trukdo jums miegoti, todėl nuovargį kompensuojate maistu.
Išsekimo fazė: Kad ir kokį stiprų stresą patyrėte, išsekimą pajusite tik po kelių savaičių, o gal net po ne vieno mėnesio. Šioje fazėje organizmas nebepagamina pakankamai kortikosteroidų, dėl to pajuntate skausmą. Dažniausiai pradeda skaudėti galvą, atsiranda migrena. Sudirgęs žarnynas sukelia storosios žarnos spazmus (dirgliosios žarnos sindromas), skrandžio susitraukimus.
Streso Poveikis
Per didelis stresas gali ilgam pakenkti jūsų sveikatai. Dėl streso maistas tampa paguoda. Kai kuriuos maistas ir alkoholis veikia kaip raminamieji! Kol neperprasite „streso ir maisto paguodos“ mechanizmo, svorio metimas bus laikinas ir tikrai turės grįžtamąjį pobūdį. Dauguma antsvorio kamuojamų žmonių yra itin jautrūs, jie sunkiai ištveria patiriamą stresą.
Nuolat patiriant stresą gali išsivystyti skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos uždegimas, be to, gali atsirasti divertikulų, dėl kurių viduriai užkietėja arba žmogus pradeda viduriuoti. Visi šie skausmai yra pavojaus signalas, įspėjantis apie organizmo išsekimą.
Dėl streso atsiradęs išsekimas dažnai sukelia arterinę hipertenziją, širdies infarktą, kraujavimą į smegenis, paralyžių. Kai kurie, norėdami išlikti žvalūs ir kupini energijos, kavos geria keliskart per dieną. Kiti griebiasi net amfetamino, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie svaiginasi kokainu siekdami išlikti ypač darbingi ir veiklūs. Visos šios priemonės mažina stresą ir atitolina išsekimo fazę. Yra ir tokių, kurie tik alkoholiu sumažina stresą ir atsikrato nerimo. Bėda ta, kad nuolat vartojamas alkoholis sukelia depresiją, verčiančią įsipilti dar, ir taip be paliovos sukasi užburtas ratas.
Neturėtume nuvertinti tokių simptomų kaip nemiga, apetito stoka, alkio skausmai, nuolatinis dirglumas, letargija, kintančio karščio ir šalčio pojūtis, pablogėjusi nuotaika, nerimas ar panikos priepuoliai. Nelaukite, kol stresas iš tikrųjų sužalos jūsų kūną. Ne veltui specialistai mus nuolat perspėja, kad anksčiau ar vėliau mokėsime už ilgalaikį stresą. O poveikis gali pasirodyti ir po poros metų, tad jei nuolat susiduriate su stresu, nedelskite.
Streso Skalės
Streso lygį sunku įvertinti, nes jis gali būti užslėptas arba jo paprasčiausiai nepaisoma. Akivaizdu, žodis „stresas“ nuvalkiotas ir vartojamas reikia nereikia. Tačiau, mano nuomone, gyvenime patiriame daug streso dėl nuolat didėjančių visuomenės protinių, fizinių ir emocinių poreikių.
Norint įvertinti streso lygį, naudojamos įvairios streso skalės. Kai kurios iš jų yra skirtos bendram streso lygiui įvertinti, o kitos - konkrečioms streso sritims, tokioms kaip tėvystės stresas ar darbo stresas.
Subjektyviai Suvokto Streso Skalė (PSS)
Subjektyviai suvokto streso skalę (ang. Perceived Stress Scale (PSS) sukūrė ir paskelbė Sheldon Cohen 1983 metais. Ši skalė labiausiai naudojamas psichologinis instrumentas, matuojantis streso suvokimą. Skalė matuoja laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą.
Suvokiamo streso skalė (PSS-10) - tai savęs vertinimo klausimynas, kuriuo įvertinama, kiek netikėtas, nevaldomas ir sunkus yra jūsų gyvenimas. Paprasčiausiai atsakykite į dešimt klausimų, kad nustatytumėte streso lygį savo gyvenime.
Tėvystės Streso Skalė
Tėvystės streso skalė (angl. The Parental Stress Scale) yra naudojama įvertinti stresą, kurį patiria tėvai, auginantys vaikus. Ši skalė gali būti ypač naudinga šeimose, auginančiose raidos sutrikimų turinčius vaikus, nes padeda nustatyti, kokią paramą tėvai gauna ir kokie yra jų poreikiai.
Kitos Skalės
Be jau minėtų skalių, taip pat naudojamos:
- Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė - 7 (angl. Generalised anxiety disorder - 7, santr. GAD-7)
- Socialinio palaikymo klausimynas (angl. The Medical Outcomes Study Social Support Survey)
- Šeimos gyvenimo kokybės klausimynas (angl. The Family Quality of Life Scale)
- Socialinio pageidaujamumo skalė (angl. Marlowe-Crown Social Desirability Scale - Short form, santr. CMSDS-short form)
Streso Valdymo Būdai
Jei stipriai vargina stresas, galite susirgti. Ko gero, tikrai esate apie tai girdėję, matę tai nutinkant kitiems arba netgi yra tekę tai patirti savo kailiu. Po keleto dienų įtempto darbo dažnai pradeda skaudėti nugarą, galvą arba pajuntate tarsi gripo požymių. Reikalai dar labiau pablogėja, jei stresiniai periodai užsitęsia, sunkesnė liga gali sukelti net infarktą. Žinoma, pasitaiko, kad įtampai atslūgus iškart susergama. Patirdamas stresą organizmas gamina hormonų, kurie jį patį apsaugo ir mums suteikia daugiau jėgų. Tikriausiai esate iš tų, kurie juda į priekį tik spaudžiami kitų ir nesuserga tol, kol patiria stresą. Deja, stresas jūsų amžinai neapsaugos. Jo hormonų atsargos išseks, jūsų jėgos - taip pat. Posakis „ko per daug - to per daug“ ypač tinka stresui apibūdinti.
Streso gydymo metodika, kurią plačiai taikome, tikrai labai prisidėjo prie puikių rezultatų. Daugiau nei 65 proc. pacientų nekintamą svorį išmoksta išlaikyti po penkerių metų.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą, todėl ir streso valdymo būdai turėtų būti individualūs. Štai keletas universalių rekomendacijų:
Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda sumažinti streso hormonų kiekį organizme ir pagerina nuotaiką.
Sveika mityba: Subalansuota mityba, vengiant perdirbtų produktų, cukraus ir kofeino, gali padėti stabilizuoti energijos lygį ir sumažinti nerimą.
Miego režimas: Pakankamas miegas (7-8 valandos per parą) yra būtinas gerai savijautai ir streso valdymui.
Atsipalaidavimo technikos: Praktikuokite meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas, kurios padeda nuraminti protą ir kūną.
Socialinė parama: Bendraukite su artimaisiais, draugais ar dalyvaukite paramos grupėse. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir sumažinti vienišumo jausmą.
Laiko planavimas: Efektyvus laiko planavimas ir prioritetų nustatymas gali padėti sumažinti darbo krūvį ir jausmą, kad nespėjate su visais darbais.
Profesionali pagalba: Jei jaučiate, kad stresas yra per didelis ir negalite su juo susidoroti patys, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.