Įvadas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinė būklė, trunkanti visą gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra autizmas, kodėl jis priskiriamas ligos kodui TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija), kokie mitai gaubia šį sutrikimą, kaip jis diagnozuojamas vaikams ir suaugusiems, bei kokia pagalba prieinama Lietuvoje.
Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. ASS pasireiškia skirtingai kiekvienam žmogui, todėl jis vadinamas spektru. Spektre gali būti tiek genialūs matematikai, tiek asmenys, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Ligos Kodas TLK
TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija) autizmo spektro sutrikimui priskiria ligos kodą. Mūsų sistema yra sutvarkyta taip, kad norint gauti pagalbą, turi būti priskirtas kodas, nesvarbu, ar tai būtų depresija, autizmas ar kojos lūžis. Medicinine prasme, autizmo spektro sutrikimui priskiriamas kodas, todėl jis vadinamas liga. Tačiau autizmas nėra liga ta prasme, kad ja susergama ir pasveikstama. Žmogus gimsta autistiškas ir tokiu miršta.
Mitai apie Autizmą
Žmonės, kurie nėra susidūrę su autizmu, gali turėti klaidingą nuomonę apie šį sutrikimą. Štai keletas mitų, kuriuos vertėtų išsklaidyti:
Mitas: Visi autistiški žmonės yra panašūs į „Lietaus žmogaus“ herojų.
Taip pat skaitykite: Vaikiški megztukai: nerimo raštai
Realybė: Autizmas yra labai daugialypis, todėl kiekvienas autistiškas žmogus yra unikalus.
Mitas: Jei vaikas nekalba ir rikiuoja daiktus, tik tada jis yra autistiškas.
Realybė: Autizmas pasireiškia įvairiais būdais, ir ne visi autistiški vaikai elgiasi vienodai.
Pagrindiniai Autizmo Požymiai
Nors ne visi asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimą, yra vienodi, yra tam tikrų pagrindinių ženklų, kurie gali indikuoti šį sutrikimą:
- Sensoriniai skirtumai: Autistiški žmonės gali būti labai jautrūs garsams, kvapams, skoniams ir vaizdams. Jie aplinką priima kitaip nei neurotipiniai žmonės.
- Kalbos sunkumai: Bent 30 proc. autistiškų žmonių išvis nekalba arba turi didelių kalbos sutrikimų. Net ir tiems, kurie kalba, gali būti sunku išskirti vieną garso takelį triukšmingoje aplinkoje.
- Intelekto skirtumai: Autistiškas žmogus gali būti aukšto intelekto, vidutinio arba turėti intelekto sutrikimų.
- Socialinės sąveikos ir bendravimo sunkumai: Vaikams nepatinka žaisti kartu su kitu asmeniu, todėl beveik neįmanoma prisidėti prie jų žaidimo. Šie vaikai nepriima jokios pagalbos.
- Stereotipiniai judesiai: Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami.
- Elgesio ypatumai: Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis. Vėliau pradeda reaguoti į šalia esančius asmenis, stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus.
- Raidos stagnacija arba regresas: Raidos stagnacija, arba plato raidos būdas (angl. plateau), atsiradęs po pirmųjų gyvenimo metų. Vaiko raidos regresas, stebimas iki 30 procentų atvejų. Kaip ir raidos stagnacijos atveju, vaikai pradžioje vystosi tipiškai.
- Miego ir valgymo sutrikimai: Vaikams dažnai sutrinka miego ir valgymo ciklų raida, atsiranda sunkumai pereinant prie įprasto maisto.
- Atsako į sensorinį stimulą nukrypimai: ASS turinčių vaikų elgesys labai priklauso nuo sensorinių stimulų. Šie stimulai gali sukelti savęs žalojimą, agresiją ir kt. Nors sensoriniai hiperjautrumas ir hipojautrumas nėra unikalūs vien ASS turintiems asmenims, tačiau jie gerokai dažniau pastebimi pas autizmo diagnozę turinčius asmenis.
Autizmo Diagnozavimas
Autizmas gali būti diagnozuojamas bet kokiame amžiuje - tiek vaikams, tiek suaugusiems. Lietuvoje autizmo diagnozė suaugusiems įteisinta tik 2015 metais.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Vaikų Diagnozavimas
Dažniausiai pirmieji simptomai matomi antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais ir vėliau. Tačiau kartais pastebima, jog autizmas nuo pat gimimo sąlygoja kitokį kūdikio elgesį, bendravimą ir kalbos raidą.
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.
Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Suaugusiųjų Diagnozavimas
Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Daug tėvų savo autistiškumą suvokia dalyvaudami vaikų diagnozavimo procese. Pradeda vaiką vedžioti pas specialistus, mato, su kokiais iššūkiais jis susiduria. Kalbėdami su specialistais, dalyvaudami vertinimuose, kuriuose užduodami tam tikri tiksliniai klausimai, tėvai suvokia, kad panašiai buvo ir jiems, kad ir jie taip jautėsi, pradeda svarstyti, ar kiti (neurotipiniai žmonės) taip nesijaučia.
Diagnozės Svarba
Tam, kad gautum nors kažkokią valstybės finansuojamą pagalbą, tau reikalinga diagnozė - taip jau sutvarkyta mūsų sistema. Be to, kuo anksčiau gaunama diagnozė, tuo anksčiau vaikui galima padėti.
Visgi autistiškam žmogui diagnozė yra svarbi - ji suteikia palengvėjimo jausmą. Pagaliau asmuo supranta, kad nėra „brokuotas“, kad jo iššūkiai ir sunkumai turi pavadinimą, kad jis nėra vienas. Jis suvokia, kad gali būti šalia neurotipinių žmonių, tiesiog jam reikia tam tikrų pritaikymų. Atsiranda atleidimo sau ir palengvėjimo jausmas.
Dažnu atveju autistiški žmonės sako, kad jais be diagnozės niekas netiki. Juk autizmas išoriškai nepastebimas. Visuomenėje mes labai sunkiai priimame psichines negalias, bet labai noriai priimame fizines. Taigi, diagnozės gavimą galime vadinti tam tikra validacija - įrodymu, kad žmogus neišsigalvoja, o jam taip pasakė specialistai.
Moterų Diagnozavimo Iššūkiai
Mergaites tiesiog sunkiau diagnozuoti, nes nuo pat vaikystės iš jų tikimasi visai kitokių dalykų nei iš berniukų. Iš merginų visuomenėje reikalaujama paklusti, pritapti, būti mandagioms - šiems socialiniams gebėjimams skiriama labai daug dėmesio.
Mergaitės, kurios savo amžiumi jau artėja link paauglystės, labai greit supranta, kad joms sociume reikia kažkokių išgyvenimo mechanizmų, todėl jos pradeda kopijuoti. Jos kopijuos draugę ar klasiokę, prisišlies prie kažkokios grupės. Taigi, moterys ir užauga besimaskuodamos, bandydamos tapti tuo, kuo nėra.
Ir tai, deja, daugelį dabar jau suaugusių moterų priveda prie identiteto krizės. O krizės priveda prie nervinių išsekimų, prie depresijos ar net savižudybės. Taigi, autizmo spektro sutrikimą turinčių mergaičių ir moterų tikrai yra, ir joms lygiai taip pat reikia pagalbos.
Pagalba Vaikams, Turintiems Autizmo Spektro Sutrikimą
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
Jei nusprendžiama taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą, reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės.
Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.
Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai.
ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę.
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Pagalba Suaugusiems, Turintiems Autizmo Spektro Sutrikimą
Šiuo metu Lietuvoje autizmo diagnozė suaugusiajam jokios pagalbos neatneša. Jei kalbame apie pašalpas, yra atsižvelgiama į nedarbingumo lygį. Tačiau vien su autizmu, neturint fizinės negalios ar stipraus intelekto sutrikimo, nedarbingumą gauti yra neįmanoma. Visi sudaryti klausimynai yra orientuoti į fizines negalias.
Tačiau situacija keisis jau labai greitai - žmonių teisių specialistai dirba, vyksta tektoniniai lūžiai. Kitai užaugusiai kartai su dabartiniais iššūkiais susidurti galbūt ir neteks.
Organizacija „Draugiški Autizmui“
Organizacija „Draugiški autizmui“ konsultuoja įvairias įstaigas, kai darbdavys nori būti draugiškas autizmui - analizuojame ir patariame, ką reikėtų keisti ir daryti kitaip. Jei darbdavys nori į darbą priimti autistišką žmogų, tačiau nežino, kaip supažindinti visą kolektyvą su autizmu ar neuroįvairove, pravedame mokymus.
Taip pat dabar dirbame ir su Nacionaline dailės galerija, kurie į mus kreipėsi, norėdami būti draugiški autistiškiems klientams ir klausė, ką reikėtų pakeisti savo darbo tvarkoje ir erdvėse. Taigi, konsultuojame juos, kuriame įrankius - ar tai būtų socialinės istorijos, ar mokomieji vaizdo įrašai, ar rekomendacijų sąrašas.
Mūsų tikslas yra vienas - aplinkas ir bendruomenes paversti draugiškomis autizmui. Pirmasis žingsnis - padėti suprasti, kas yra autizmas. Kitas žingsnis - testavimas ir konsultacijų teikimas susidūrus su, pavyzdžiui, autistišku klientu. Atsižvelgdami į veiklos sritį, suteikiame informacijos, ką reikėtų keisti. Galutinis žingsnis, mano manymu, yra siektina pavyzdinė atmosfera Lietuvos įmonėse - kuomet autistiškas darbuotojas įmonėje jaučiasi taip saugiai, jog gali drąsiai pasakyti, kad yra autistiškas, ir supažindinti kolegas su iššūkiais.