Žolės rūkymas, arba kanapių vartojimas, yra plačiai diskutuojama tema, ypač dėl to, kad kai kuriose šalyse jis legalizuotas. Kanapės yra vienas labiausiai paplitusių narkotikų pasaulyje ir Europoje. Lietuvoje kanapių vartojimas taip pat yra gana dažnas. Tačiau, nepaisant kai kurių vaistinių savybių, žolės rūkymas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai, įskaitant depresiją.
Šiame straipsnyje aptarsime depresiją, susijusią su žolės rūkymu: jos simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Kanapių vartojimo paplitimas ir prieinamumas
Lietuvos Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, kanapių vartojimas yra labiausiai paplitęs tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų šalyje. Tyrimai rodo, kad nemaža dalis gyventojų bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių. Žolės rūkymas Lietuvoje yra lengviausiai prieinamas narkotikas.
Kaip žolės rūkymas veikia?
Aktyvioji svaiginimo poveikį sukelianti medžiaga, esanti kanapėse, yra THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis). Parūkius, THC iš plaučių patenka į kraują ir greitai išnešiojamas po visą kūną, įskaitant smegenis. THC veikia tam tikras smegenų sritis, vadinamas kanabinoidiniais receptoriais, sukeldamas ląstelėse reakcijas, kurios rūkančiam sukelia pakylėjimo pojūtį. Daugiausiai kanabinoidinių receptorių yra tose smegenų srityse, kurios kontroliuoja malonumą, mąstymą, dėmesio sutelkimą ir judesių koordinaciją.
Žolės rūkymas gali sukelti atsipalaidavimą, savijautą, palyginamą su lengvu alkoholiniu apsvaigimu. Rūkantieji gali patirti nedidelę euforiją, pradėti daugiau kalbėti, judėti ir daugiau valgyti. Apsvaigimo būsenoje šiek tiek sutrinka judesiai, pablogėja realybės suvokimas ir atmintis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos simptomai
Daugumai žmonių depresija dažnai asocijuojasi su negatyviu mąstymu, neveiklumu ar savižudybėmis. Tačiau depresijos požymių gali turėti žmogus net ir turintis labai teigiamą požiūrį į pasaulį. Pirmieji depresijos požymiai yra nenoras bendrauti, sumažėjęs draugų ratas, pasikeitęs apetitas, energijos stoka, be priežasties pasireiškiantis nuovargis, vangumas, šaltkrėtis, kamuojančios mintys apie gyvenimo esmę, beprasmybės pojūtis ir t.t.
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus apima įvairias psichologines problemas, kurios kyla dėl kanabinoidų poveikio smegenims. Tai gali būti nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija, psichozė ir priklausomybė.
Lengvi simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, padidėjusį nerimą ir nedidelį atminties praradimą. Vidutiniai simptomai gali pasireikšti kaip depresija, socialinė izoliacija ir elgesio pokyčiai.
Depresijos nuo žolės priežastys
Paprastai yra dvi depresijos atsiradimo priežastys: išmoktas beviltiškumas, kai nuolatos susiduriama su socialiniu atmetimu, arba organinių medžiagų disbalansas, sąlygotas išorinių aplinkos veiksnių.
Psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su kanabinoidų vartojimu, priežastys yra sudėtingos ir apima biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Biologiniai veiksniai apima genetinę predispoziciją. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir traumos, gali sukelti didesnį kanabinoidų vartojimą kaip savireguliacijos būdą.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Kanapės ir psichikos sveikata
Žolės rūkymas gali būti ypač pavojingas paaugliams, nes gali sutrikti jų psichinis ir fizinis vystymasis. Asmenims, turintiems polinkį į psichikos susirgimus, žolės rūkymas gali stimuliuoti psichinių ligų pasireiškimą.
Vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti.
Depresija metant žolę
Patrauklias emocijas žolės rūkymas sukelia vartojimo pradžioje. Pavartojus kanapių, atsiranda priklausomybė. Rūkant žolės dažniau, vartotojas pradeda nebekontroliuoti savęs, jis nuolat siekia apsvaigimo būsenos. Numetus žolę, žmogus gali jaustis labai blogai, nes negaus dopamino.
Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga.
Diagnostika
Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su kanabinoidų vartojimu, diagnozuojami remiantis klinikiniais vertinimais, interviu su pacientu ir jo šeima, taip pat naudojant standartizuotus klausimynus. Gydytojai gali atlikti psichologinius testus, kad įvertintų paciento psichinę būklę ir nustatytų galimus sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Gydymas
Gydymas psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su kanabinoidų vartojimu, gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti antidepresantų ar anksiolitikų skyrimą, taip pat psichoterapiją, pvz., kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda pacientams suprasti ir keisti savo mąstymo modelius. Nemedicininiai sprendimai gali apimti grupines terapijas, paramos grupes ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinis aktyvumas ir sveika mityba.
Svarbu rasti kažką kito malonaus jums. Norint atstatyti pusiausvyrą, reikia harmonijos: mitybos, sporto, miego, arba 3×8 rėžimo = 8val darbas, tavo laikas ir miegas.
Prevencija
Pirmiausia reikia susikurti gerbūvį ir tik tada linksmintis. Neprarask pusiausvyros su gamta, nes mes gyvename gamtoje. Gamta davė taisykles visiems vienodas, gyvūnams, paukščiams ir mums.