Vaikų Nerimo Sutrikimai: Simptomai, Priežastys ir Pagalba

Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime, tai gali būti nerimo sutrikimas. Vaikų nerimo sutrikimai - tai grupė psichikos sveikatos būklių, kurioms būdingas pernelyg didelis nerimas, baimė ar baimė, trukdantys kasdienei veiklai ir vystymuisi.

Nerimo Sutrikimų Paplitimas ir Poveikis

Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia didelę dalį suaugusiųjų. Po koronaviruso pandemijos planetoje su nerimo simptomais kovoja beveik dvigubai daugiau vaikų ir paauglių. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus, turėti įtakos darbo našumui, mokyklos darbams ir asmeniniams santykiams.

Vaikų Nerimo Sutrikimų Simptomai

Vaikų nerimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jų amžiaus ir individualių aplinkybių. Dažniausi simptomai:

• Nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis).
• Prasta miego kokybė, sunkus prabudimas.
• Galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai).
• Per didelis nerimas ar baimė.
• Tam tikrų situacijų vengimas.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos ar pilvo skausmai.
• Apetito ar miego pokyčiai.
• Sunkumai susikaupti.
• Emociniai ir elgesio pokyčiai, tokie kaip dirglumas, neraštingumas ar per didelis prisirišimas.
• Atsisakymas domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis.
• Sumažėjusi motyvacija mokytis.
• Sunkumas susikaupti.
• Bendravimo su draugais vengimas.
• Agresyvus elgesys.
• Ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika.
• Prislėgtumo, vienišumo jausmai.
• Neigiamas atsiliepimas apie save ir savo gebėjimus.
• Emocinis užsisklendimas ir vengimas kalbėti apie savo jausmus.
• Stipri gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimė.
• Sudėtingas požiūris į aplinkinius.
• Tarpusavio bendravimo sunkumai.
• Nesėkmės ar suklydimo baimė.
• Stipriai išreikštas pavydas kitiems.

Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo.

Nerimo Sutrikimų Tipai

Yra įvairių tipų nerimo sutrikimų, kurie gali turėti įtakos vaikams, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

• Generalizuotas nerimo sutrikimas: apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.
• Panikos sutrikimas: pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis. Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai: labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas, skausmas krūtinėje, oro trūkumas, sunkumas įkvėpti, drebulys, prakaitavimas, karščio pylimas ar šaltkrėtis, galvos svaigimas, alpimo jausmas, tirpimas, dilgčiojimas, virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas), netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos. Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.
• Socialinė fobija (socialinis nerimo sutrikimas): tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui, viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
• Specifinės fobijos: tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo. Specifinių fobijų rūšys: gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.), natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.), kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė), situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.), kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų).
• Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
• Obsesinis - kompulsinis sutrikimas: pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijos - mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba.
• Hipochondrija: Tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.
• Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, labai skausmingai atsisveikina su tėvais, ilgai verkia.

Nerimo Sutrikimų Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

• Genetiniai veiksniai: jei šeimoje yra asmenų, sergančių nerimo sutrikimais, vaikas turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Ankstyvosios patirtys: traumuojantys įvykiai, pavyzdžiui, smurtas, nelaimingi atsitikimai ar artimo žmogaus mirtis, gali padidinti nerimo riziką.
• Temperamentas: vaikai, kurie yra drovūs, baikštūs ar jautrūs, gali būti labiau linkę į nerimo sutrikimus.
• Smegenų chemija: nerimo sutrikimai gali būti susiję su smegenų cheminės pusiausvyros sutrikimais.
• Aplinkos veiksniai: stresą keliančios gyvenimo situacijos, tokios kaip persikėlimas į naują vietą, mokyklos pakeitimas ar tėvų skyrybos, gali sukelti nerimą.
• Socialiniai tinklai: Neretai vaikų nerimavimą paveikia ir socialiniai tinklai.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Nerimą?

Tėvai ir globėjai atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir sprendžiant vaikų nerimą. Jie gali padėti vaikams suprasti ir valdyti savo nerimą teikdami emocinę paramą, kurdami saugią ir nuspėjamą aplinką bei mokydami įveikos strategijų.

• Atvirai kalbėkite apie baimes: Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Nestiprinkite vaiko baimių: Neskatinkite vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.
• Skatinkite bendravimą: Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus ir rūpesčius. Leiskite jam žinoti, kad esate pasiruošęs išklausyti ir padėti.
• Mokykite atsipalaidavimo technikų: Išmokykite vaiką giliai kvėpuoti, medituoti ar atlikti kitus atsipalaidavimo pratimus.
• Skatinkite sveiką gyvenimo būdą: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai miego, sveikai maitintųsi ir reguliariai sportuotų.
• Būkite kantrūs: Nerimo įveikimas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti vaiką.
• Modeliuokite sveiką elgesį: Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, todėl svarbu, kad tėvai patys rodytų sveiką elgesį, susijusį su nerimu.

Pagalba Esant Panikos Priepuoliui

• Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

Kaip padėti artimajam, patiriančiam panikos priepuolį?

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.

Pagalba Esant Socialinei Fobijai

• Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
• Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
• Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.

Kaip padėti artimajam, sergančiam socialine fobija?

• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus.

Pagalba Esant Specifinei Fobijai

• Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę. Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
• Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
• Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.

Kreipimasis į Specialistus

Jei vaiko nerimas yra stiprus ir trukdo jo kasdienei veiklai, svarbu kreiptis į specialistus:

• Vaikų psichologą ar psichoterapeutą: jie gali padėti vaikui išmokti įveikti nerimą ir susidoroti su stresu.
• Psichiatrą: jis gali įvertinti vaiko būklę ir, jei reikia, paskirti vaistų.

Daugelis mokyklų turi socialinius pedagogus ar psichologus, kurie gali suteikti vaikams pirminę pagalbą. Kai kuriose mokyklose yra suburtos vaiko gerovės komandos (tai keturi nariai: mentorius, socialinis pedagogas, psichologė ir psichologės asistentė). Tokiu atveju specialistas stebi aplinką klasėje, vėliau pagal poreikį įsitraukia į bendrą veiklą su vaiku. Mokytojui siūloma stengtis kurti ryšį su mokiniu, rasti laiko pabendrauti trise su klasės auklėtoju.

Nerimo Sutrikimų Gydymas

Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

• Psichoterapija: Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.
• Vaistai: Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.

Papildomos Pagalbos Priemonės

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

Nerimas ir Mokykla

„Varnų salos“ direktorė MARGARITA PILKAUSKAITĖ mano, kad mokykla daug kam asocijuojasi būtent su nerimu ir stresu, su privalomu pareigų vykdymu. Visuomenėje vis dar paplitęs įsitikinimas, kad reikia mokytis labai gerai. Todėl mokyklos varžosi tarpusavyje, siekia aukštų reitingų, nori gabių mokinių. Tai kelia įtampą. Visa švietimo sistema vis dar orientuota į mokinių paruošimą egzaminams.

M. Pilkauskaitės nuomone, ypač sudėtingas yra paauglystės laikotarpis, kai jaunuoliai ieško savasties, sprendžia egzistencines problemas. Jiems net globaliausi dalykai atrodo niekingi, lyginant su tuo, ką sprendžia jie. Vaikai labiausiai išgyvena, kad jie nuvils tėvus, mokytojus, neišpildys jų lūkesčių. „Labai svarbu gebėti atskirti suaugusiųjų lūkesčius nuo vaikų norų. Reikia išdrįsti atiduoti atsakomybę į vaikų rankas. 17-18 metų paaugliai tai jau gebaׅ“, - tvirtai sako M.

Kvėpavimo Pratimai

Kvėpavimo pratimas: skaičiuojant iki keturių įkvepiama pro nosį, skaičiuojant iki septynių kvėpavimas sulaikomas, skaičiuojant iki aštuonių - iškvepiama. 3-3-3 nerimo suvaldymo taisyklė: šią techniką lengva prisiminti ir naudoti bet kada. Ji puikiai padeda nukreipti mintis nuo nepalankių situacijų, susikaupti ir nusiraminti.

Programėlės Pagalbai

Programėlė „Ramu“Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

tags: #vaiko #nerimo #sutrikimas