Daugeliui psichologija asocijuojasi su pagalba sunkumų ar psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, sielos gelmių tyrinėjimu ar individualiu konsultavimu. Tačiau psichologijos mokslo žinios gali būti taikomos daug plačiau. Viena iš tokių taikomosios psichologijos sričių yra transporto ir eismo psichologija. Ši sritis tampa vis aktualesnė, atsižvelgiant į nuolat augantį automobilių skaičių ir su tuo susijusias problemas. Straipsnyje aptarsime, kas yra vairuotojo psichologinis ištyrimas, kokie veiksniai daro įtaką vairavimo saugumui ir kaip psichologai gali padėti užtikrinti saugesnį eismą.
Transporto ir eismo psichologija: kas tai?
Transporto ir eismo psichologija tyrinėja vairavimo elgesį ir psichologines eismo nelaimių priežastis. Jos tikslas - ieškoti priemonių, kurios padėtų išvengti nelaimių ir padidintų eismo saugumą, kurti metodus, kurie padeda atpažinti padidėjusios rizikos vairuotojus ir juos konsultuoti. Transporto psichologai teikia rekomendacijas gydytojams, transporto priemonių kūrėjams, kelių inžinieriams, politikams.
Atrodytų, kas gi gali būti bendra tarp automobilio ir psichologijos? Tačiau atsakymas į šį klausimą labai paprastas - žmogus. Vairavimas daugeliui šiuolaikinių žmonių yra neatsiejama kasdienybės dalis. Tyrimai rodo, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp šalies ekonominės gerovės ir vienam žmogui tenkančių nuvažiuotų kilometrų. Gyvename geriau, važiuojame vis daugiau. Tačiau kartu daugėja ir su vairavimu susijusių problemų. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais avarijos bus populiariausių mirties priežasčių penketuke. Tikimybė žūti avarijose bus didesnė nei mirti nuo vėžio ar Alzheimerio ligos. Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 90 proc. avarijų keliuose kyla dėl žmogaus elgesio, taigi, daugiausia dėl psichologinių veiksnių.
Kodėl reikalingas vairuotojo psichologinis įvertinimas?
Psichologinis įvertinimas gali būti rekomenduotas, kai kyla klausimas, ar vairuotojo sveikatos būklė, ligos ar vartojami vaistai nesukelia papildomos rizikos vairavimo saugumui. Australijoje psichologinis įvertinimas gali būti profilaktiškai skiriamas vyresnio amžiaus vairuotojams. Didžiausią riziką pakliūti į eismo įvykus turi jauni ir garbaus amžiaus vairuotojai, tačiau labai skiriasi priežastys, dėl kurių šios vairuotojų grupės vairuodamos klysta. Jaunesniame amžiuje pagrindinė avarijų priežastis yra per didelis greitis, vairavimas apsvaigus, rizikingi sprendimai. Vyresniame amžiuje pagrindine avarijų priežastimi tampa persirikiavimo klaidos, nepastebėti kelio ženklai, nepakankamai greita reakcija.
Nors Lietuvoje gana daug kalbama apie eismo saugumo didinimą, prevenciją, vairuotojų rengimo permainas, tačiau apie psichologinius vairavimo sėkmę lemiančius veiksnius beveik visiškai neužsimenama. O įvertinti vairavimui svarbias psichologines vairuotojo charakteristikas, aptarti vairuotojo stipriąsias ir silpnąsias vietas ir ką būtų galima daryti, kad vairavimo saugumas padidėtų, yra nesunku.
Taip pat skaitykite: Vairuotojo Elgesio Taisyklės Užsienyje
Kas įvertinama psichologinio ištyrimo metu?
Psichologinio ištyrimo metu įvertinami įvairūs kognityviniai ir psichomotoriniai įgūdžiai, kurie yra svarbūs saugiam vairavimui:
- Regėjimas: Visi vairuotojai žino, kad rega yra nepaprastai svarbi norint sėkmingai vairuoti, tačiau svarbu ne tik regos aštrumas, bet ir regėjimo laukas. Tiek regos aštrumas, tiek regėjimo laukas natūraliai keičiasi dėl amžiaus, regos laukas gali ypač susiaurėti ir dėl įvairių ligų. Susiaurėjęs periferinis regėjimo laukas gali trukdyti pastebėti kelio ženklus, pėsčiuosius ar kitus automobilius. Vyresniems žmonėms reikia ilgesnio laiko prisitaikyti prie apšvietimo pokyčių, todėl juos daug labiau akina priešpriešiais važiuojančių automobilių šviesos.
- Atmintis: Vairavimui taip pat labai svarbi atmintis, vaizdinis suvokimas, erdviniai gebėjimai, selektyvus dėmesys ir dėmesio perkėlimas. Vairuojant reikalinga tiek aktyvi darbinė atmintis (kur važiuoju, kokius ženklus mačiau), tiek ilgalaikė atmintis (ką ženklas reiškia).
- Dėmesys: Vairuojant reikia tuo pačiu metu atlikti kelias funkcijas: stebėti vykstantį eismą, kelio ženklus, valdyti automobilį, išlaikyti dėmesio lauke maršrutą, o dažnai tai vyksta muzikos ar pokalbių su keleiviais fone. Taigi, vairuotojui savo dėmesį reikia paskirstyti.
- Vaizdinis suvokimas: Vaizdinis suvokimas reikalingas tam, kad sėkmingai integruotume visą vairavimo metu gaunamą vaizdinę informaciją, įvertintume atstumą iki kitų automobilių ar kliūčių.
- Motoriniai įgūdžiai: Vairavimas taip pat yra ir motorinė veikla, kuri reikalauja raumenų jėgos ir ištvermės, galūnių, kaklo ir liemens lankstumo. Antsvoris, raumenų ir sąnarių ligos gali lemti prastoką judesių kokybę. Nepakankamos judėjimo galimybės savo ruožtu gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką, nes vairuotojo gebėjimas greitai sureaguoti į tokias situacijas gali būti sumažėjęs.
Pačiam žmogui tiksliai įvertinti savo kognityvines funkcijas ar judėjimo galimybes yra sunku. Asmuo gali jausti, kad dėmesio koncentracija pablogėjusi ar reakcijos greitis yra sulėtėjęs, tačiau atsakyti, ar tas pablogėjimas yra reikšmingas ir pavojingas, pačiam yra labai sudėtinga. Tiek tyrimai užsienyje, tiek Lietuvoje rodo, kad remiantis psichologinių testų rezultatais galima prognozuoti vairavimo sunkumus. Tyrimai taip pat rodo, kad vairuotojui tokią informaciją svarbu žinoti, nes tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų kelyje.
Kaip psichologinis įvertinimas gali padėti?
Psichologinis įvertinimas gali būti naudingas ne tik nustatant galimus vairavimo sunkumus, bet ir padedant vairuotojams juos įveikti. Pavyzdžiui, Izraelyje vienoje pervežimų kompanijoje buvo vykdomas eksperimentas: visi kompanijoje dirbantys vairuotojai buvo įvertinti psichologiniais testais, jiems papasakota apie rezultatus ir vairavimo riziką, o vėliau pasiūlyti mokymai, kaip būtų galima padidinti savo vairavimo saugumą. Eksperimento rezultatai parodė, kad per metus įvairių eismo nelaimių skaičius tirtoje kompanijoje smarkiai sumažėjo.
Kartais psichologo konsultacijos gali prireikti, kai vairuotojas ar būsimasis vairuotojas labai bijo vairuoti. Vairavimo baimė dažnai atsiranda po patirtų avarijų arba kai eismo įvykiuose nukenčia artimi žmonės. Visgi avarijos nėra vienintelė priežastis, dėl kurios dalis vairuotojų bijo vairuoti. Tyrimai rodo, kad vidutinė ar stipri vairavimo baimė yra būdinga maždaug 7-8 % vairuotojų, kurie niekada nepatyrė avarijų. Vairavimo baimė yra susijusi su vairuotojo vairavimo įgūdžiais ir jų vertinimu. Vairavimo įgūdžiai apima įvairius vairavimo elgesio aspektus, tokius kaip geri automobilio valdymo įgūdžiai, judesių koordinacija, dėmesys, reakcijos laikas, emocijų valdymas.
Kartais vairuotojui objektyviai trūksta žinių ir patirties, todėl, norint įveikti baimę, reikia jų įgyti. Naudingiausias čia bus geras ir supratingas vairavimo instruktorius. Tačiau nemaža dalis vairuoti bijančių žmonių bijo vairuoti ne dėl įgūdžių stokos, o dėl to, kad mąsto negatyviai ir savo gebėjimus nuvertina. Vairuoti trukdo galvoje besisukančios neramios mintys: „nors niekada nebuvau patekęs į avarinę situaciją, aš joje tikrai nesugebėsiu gana greitai reaguoti“; „aš toks išsiblaškęs, kad keliu grėsmę kitiems; mano vairavimas turbūt nervina kitus vairuotojus“ ir pan. Tokie vairuotojai dažniausiai sėkmingai išlaiko vairavimo egzaminus, vairuodami nedaro daugiau klaidų nei kiti, tačiau vengia ar visiškai atsisako vairavimo dėl baimės ir nepasitikėjimo savimi. Šiai vairavimo baimei įveikti vien vairavimo instruktoriaus gali ir nepakakti. Reikia, kad žmogus ne tik turėtų vairavimo įgūdžių, bet ir patikėtų, kad jų turi.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vairuotojo pažymėjimą
Ar esate saugus vairuotojas?
Dauguma vairuotojų susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais vairuodami. Jei pažymėjote bent vieną iš sunkumų, tai gali būti ženklas, kad Jūsų atveju vairavimo rizika yra padidėjusi. Pasvarstykite, kas šiuos sunkumus sukelia, ar galite tai kontroliuoti.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad Jums reikalinga pagalba, galite kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Lietuvoje veikia įvairios įstaigos, teikiančios psichologinę pagalbą:
- Psichiatrijos klinikos: Teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui.
- Depresijų gydymo skyriai: Teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas.
- Ūmių psichozių skyriai: Orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims.
- Somatopsichiatriniai skyriai: Kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai.
Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus.
Jeigu artimieji įtaria psichikos sutrikimą, o asmuo nesutinka išsitirti, artimieji gali kreiptis į pirminio psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. Atvežus pacientą į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po gydytojo psichiatro apžiūros, pacientas gali būti stacionarizuojamas priverstinai jeigu nustatyta sunki psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei.
Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai ir tvarka nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuriame be kitų ligų nurodyti psichikos ir elgesio sutrikimai, kai transporto priemones vairuoti draudžiama arba taikomi apribojimai. Sergantiems priklausomybės ligomis asmenims sprendimas dėl vairavimo priimamas individualiai, vadovaujantis gydytojų komisijos išvada.
Taip pat skaitykite: Sprendimai Rokiškio psichikos sveikatos centre
Gydytis Psichiatrijos klinikos stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, gali pacientai, kuriems diagnozuojami šie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimai: ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (užgėrimo nutraukimui) ir abstinencijos būklės. Gydymas stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, yra mokamas.
Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje yra keli specializuoti skyriai: Ūmios gerontopsichiatrijos, Ūmių psichozių, Depresijų. Aleksoto ir Marių sektorių psichosocialinės reabilitacijos skyrius (Mariose) unikalus tuo, kad ne tik organizuoja visą psichosocialinę pagalbą Marių sektoriaus gydomiesiems skyriams, bet ir teikia stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugas.
Priklausomybės ligų gydymas Psichiatrijos klinikoje teikiama pagalba esant psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (narkotines, toksines). Stacionarinė pagalba teikiama esant išreikštai abstinencijai, kai asmuo pavojingas sau ir aplinkiniams, psichozių atvejais.
Depresija - tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Depresija gali susirgti kiekvienas - neturi reikšmės nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis, nei lytis ar amžius. Depresijos simptomai yra liūdesys arba „tuštuma“, bei domėjimosi įprastine veikla praradimas. Jei jauti bent tris iš išvardintų simptomų - nedelsk ir kreipkis pagalbos. Ankstyva diagnostika ir paskirtas gydymas padės išvengti ligos eigos pablogėjimo ir pasikartojimo. Jei artimasis kenčia nuo depresijos - padėk jam, paskatink jį gydytis. Kreiptis gali visi LR pilnamečiai piliečiai, patekę į depresinę situaciją. Depresijų centre dirba ir pagalbą žmogui suteikia kvalifikuoti specialistai - tai psichiatrai, psichoterapeutai, med.
Krizės intervencijos centras teikia pagalbą ištikus krizei. Tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, situacijos, kurios sutrikdo žmogaus psichikos būklę, jo įprastą elgesį bei socialinę adaptaciją. Taip, nemokama pagalba teikiama visą parą! Gydymas centre trunka iki 10-ties dienų. Kreiptis gali visi pilnamečiai Kauno miesto ir regiono gyventojai, patekę į krizinę situaciją. Žmogui padedantys gydytojai pasitelkia medikamentinį gydymą, psichologo, psichiatro konsultacijas, be to, taikoma individuali ir grupinė psichoterapija, muzikos, šviesos, spalvų, sporto, filmų, meno terapijos. Pacientai mokomi atpažinti bei suvaldyti savo emocijas.
Psichosocialinė reabilitacija reikalinga daugeliui psichikos ligų atvejais, kai pacientai praranda galimybę dirbti, mokytis, bendrauti, tvarkytis buityje. Kad po ligos pacientas galėtų grįžti į optimaliai kokybišką gyvenimą, be medikamentinio gydymo, reikalinga reabilitacija. Psichosocialinė reabilitacija - tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius, darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka, artimaisiais. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos Aleksoto ir Marių sektoriaus stacionaro skyriuose besigydantiems pacientams, ar lankantiems Dienos stacionarą.
Atminties sutrikimas (demencija) - kasdieninį gyvenimą apsunkinantis bei prie socialinės aplinkos trukdantis prisitaikyti sutrikimas. Demencija nėra liga, bet grupė simptomų, kurie būdingi sergant tam tikroms ligomis (kraujagysliniai susirgimai, hipertoninė liga, insultas, skydliaukės ir kt. Kreiptis gali visi Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai.
Neretai pasitaiko atvejų, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys, serga ir kitomis somatinėmis ligomis: skydliaukės, kvėpavimo sistemos, širdies kraujagyslių sistemos, inkstų ir kt. Pagalbą pacientui teikia gydytojai psichiatrai, vidaus ligų gydytojai, gydytojai neurologai.
Psichiatrijos klinikoje veikiančiame Dienos stacionare pacientams sudaromos galimybės įveikti dvasines problemas išliekant pažįstamoje, artimoje namams aplinkoje. Dienos stacionare gydomi tik socialiai drausti pacientai.
Gydytis Psichiatrijos klinikos stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, gali pacientai, kuriems diagnozuojami šie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimai: ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (užgėrimo nutraukimui) ir abstinencijos būklės. Nedarbingumo pažymėjimas gydymosi metu neišduodamas, kadangi asmens tapatybės duomenų negalima pateikti Sodrai. Už sveikatos priežiūros paslaugas, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, pacientai susimoka patys.
Norėdami gauti pažymą galite registruotis telefonu arba el. paštu. Atvykdami turėkite asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Medicininės pažymos (forma Nr. 028-1/a) išdavimo kaina - 3,20 Eur. Įmoka sumokama atsiimant pažymą.
Telefono naudojimas vairuojant
Nors vairavimas ir naudojimasis telefonu nesuderinama veikla, beveik visi vairuotojai prisipažįsta, kad bent retkarčiais atsiliepia į skambučius, skambina patys, peržiūri ar atsako žinutes. Daugiau nei pusė vairuotojų išmaniuosius naudoja dažnai. Laikydami rankoje telefoną vairuotojai negali staiga atlikti manevro, rašydami ar naršydami ilgam atitraukia žvilgsnį nuo kelio, o kalbėdami tampa išsiblaškę. Todėl telefono naudojimas vairuojant laikomas rizikingu elgesiu, kuris didina eismo įvykio tikimybę.
Žiniasklaidoje galime matyti reklaminių klipų, kuriais skatinama atsisakyti telefono vairuojant. Dažnai šios reklamos rodo galimas neigiamas, ar net tragiškas tokio elgesio pasekmes. Vaizdo klipo idėja - išgąsdinti vairuotoją, sukelti grėsmės pojūtį tikintis, kad jis susimąstys ir pakeis savo elgesį. Reklamose rečiau rodoma, kaip reikėtų elgtis. Mokslininkai visame pasaulyje nesutaria, ar gąsdinimo strategija yra veiksminga. Kai kurie netgi aptiko įrodymų, kad gąsdinami žmonės, atvirkščiai, ima daugiau rizikuoti ir elgtis neracionaliai.
Socialinės reklamos bent trumpam paveikia žiūrinčiųjų jausmus, tačiau vargu ar keičia elgesį. Eksperimento rezultatai atskleidė, kad tiriamieji, žiūrėję bet kurią iš socialinių reklamų, nurodė labiau jaučiantys neigiamas emocijas, tarp jų baimę ir nerimą, o žmonės, kurie žiūrėjo komercinę reklamą patyrė daugiau džiaugsmo, pasitenkinimo ir kitų teigiamų emocijų. Tačiau šios trys grupės išsakė beveik vienodus ketinimus dėl telefono naudojimo vairuojant artimiausioje ateityje. Galime daryti išvadą, kad socialinės reklamos bent trumpam paveikia žiūrinčiųjų jausmus, tačiau vargu ar keičia elgesį.
Vis dėlto, mokslininkės kviečia neskubėti daryti griežtos išvados. Eksperimento metu dalyviai galėjo reklamą stebėti tik vieną kartą. Įprastai klipai transliuojami kurį laiką ir žmonės juos peržiūri daug kartų. Šį efektą reikėtų tirti tolimesniais eksperimentais. Be to, reikia nepamiršti, kad socialinės reklamos nėra vienintelė priemonė, kuri turėtų būti naudojama siekiant sustabdyti vairuotojų naudojimąsi telefonu. Nuobaudos, mokymas, kitų netinkamų veiksmų netoleravimas prisideda prie saugesnio elgesio kelyje.
tags: #vairuotojo #psichologinis #istyrimas