L. von Triero filmas „Melancholija“: nuo Kanų skandalo iki pripažinimo

Šiųmečio Kanų kino festivalio programa, išskyrus vieną incidentą, sulaukė vien pagyrų. Tačiau net skandalingasis Larso von Triero filmas „Melancholija“, kuris buvo išvarytas iš Kanų dėl antisemitinių pareiškimų ir simpatijų Hitleriui spaudos konferencijoje, neliko neįvertintas. Kirsten Dunst, suvaidinusi depresijos apimtą heroję, pelnė prizą už geriausią aktorės vaidmenį. Vis dėlto, von Trierui buvo aiškiai parodyta, kad net festivalio numylėtiniai, kad ir kokie talentingi jie būtų, negali peržengti tam tikrų ribų.

Filmo siužetas ir temos

„Melancholija“ - tai fantastinė drama, kurioje pasakojama apie pasaulio pabaigą ir artėjančios katastrofos įtaką žmonių elgesiui. Filmas suskirstytas į dvi dalis, pilnas dvejopų prasmių, užslėptų metaforų, pašiepiančio humoro, vizualių šedevrų ir aktorių vaidybos.

Filmo centre - jaunoji nuotaka Džastina (Kirsten Dunst), kuri jaučiasi nelaiminga savo prašmatniame vestuvių pokylyje. Staigi jos nuotaikų kaita ir gilėjanti depresija kelia nerimą jos vyrui ir rūpestingai seseriai Kler (Charlotte Gainsbourg), kuri organizavo puotą. Po kelių dienų horizonte pasirodo nauja planeta Melancholija, pavojingai artėjanti prie Žemės. Džastina žino, kad susidūrimo nepavyks išvengti ir niekas neišgyvens.

Filme nagrinėjamos temos apima depresiją, nerimą, baimę, santykius ir žmogaus prigimtį susidūrus su neišvengiama mirtimi.

Aktorių vaidyba ir režisūra

Kirsten Dunst sukūrė įspūdingą, drąsų ir emociškai sudėtingą vaidmenį, už kurį pelnytai gavo geriausios aktorės titulą. Charlotte Gainsbourg taip pat puikiai įkūnijo rūpestingos sesers vaidmenį. Larsas von Trieras pirmą kartą panaudojo gausybę specialiųjų vaizdo ir garso efektų, kurie sustiprina filmo atmosferą ir įspūdį. Filme taip pat skamba daug muzikos, kuri pabrėžia emocijas ir sukuria įtampą.

Taip pat skaitykite: Melancholijos gydymo būdai

Filmas kaip meno kūrinys

„Melancholija“ yra ne tik filmas, bet ir meno kūrinys, kuris kviečia žiūrovus pamąstyti apie egzistencinius klausimus ir žmogaus vietą visatoje. Filmas išsiskiria savo vizualiniu stiliumi, simbolizmu ir giliu psichologiniu įžvalgumu.

Apie MEDIA programą ir Europos kiną

Šiemet Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pasklidus gandams apie miglotą MEDIA programos ateitį po 2013 m., visoje Europos kino industrijoje kilo nerimas. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso patvirtino, jog finansavimas audiovizualinei industrijai išliks, bet tai, kaip MEDIA programa turėtų atrodyti po 2013-ųjų, šiuo metu intensyviai diskutuojama. Lietuva prie MEDIA programos prisijungė 2003-aisiais.

Įdomūs faktai apie kiną

  • Tarptautinis Kauno kino festivalis kviečia kino kūrėjus teikti filmus šių metų festivalio programai. Filmai iki birželio 24 d. gali būti siūlomi į keturias festivalio programos dalis: „Tapatumai“, „Visos mūzos“ „Muzika, keičianti pasaulį“ ir trumpametražių filmų programa.
  • Dviem „Sidabrinėms gervėms“ - geriausio dokumentinio filmo ir geriausio režisieriaus - nominuotas filmas „Barzakh“ toliau garsina Lietuvos vardą prestižiškiausiuose Europos dokumentikos festivaliuose.
  • „ARTscape“ projektas tęsiasi. Birželio 1 - 5 d. , bendradarbiaujant su Latvijos nacionalinio kino centru „ARTscape“ pristatys kaimynų kiną.
  • „Blogi keliai” trumpametražis filmas, adaptuotas iš pjesės, kurią rašytoja-režisierė Natalija Vorožbyt pastatė Londono Karališkajame rūmų teatre dar 2017 metais, kuriame autorė pasakoja saujelę istorijų apie karą jos gimtojoje Ukrainoje.

Filmai apie apokalipsę ir ateitį

Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo filmų, nagrinėjančių apokalipsės ir ateities temas. Tai rodo mūsų visuomenės susirūpinimą dėl aplinkosaugos, politikos ir socialinių problemų.

  • „Gyvenk įdomiais laikais“ (rež. Martyna Ratnik, 2022, Lietuva) vaizduoja (post-)apokaliptinį būvį, prasidedantį imperijos griūtimi ir atsisveikinimu su draugu.
  • „CASTOROCENE” (rež. George Finlay Ramsay, 2021, Škotija) vaizduoja pasaulį, kur žmonių jau nebėra ir viską iš naujo imasi statyti bebrai.

Kinematografija ir vaizduotė

Kinas yra galinga priemonė, leidžianti mums įsivaizduoti įvairius post-scenarijus ir apmąstyti visuomenės struktūras. Filme nagrinėjama kalba (kaip tekstas), jis suskirstytas į skyrius, skolinasi ištraukas iš knygų ir jas (nebūtinai tiksliai) cituoja, bet vis dėlto, vienas ryškiausių susidomėjimo objektų yra senosios žodinės kultūros ir jų būties formos.

tags: #melancholija #filmas #dvd