Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurologinis raidos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis ir diagnozuojamas vaikystėje bei paauglystėje, retai suaugusiesiems. Ši būklė veikia žmogaus gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti savo elgesį. Svarbu suprasti, kad ADHD nėra tiesiog išsiblaškymas ar "vaikų liga", bet sudėtingas nervų sistemos funkcionavimo ypatumas, susijęs su dopamino ir kitų neuromediatorių veiklos skirtumais smegenyse.
ADHD Apibrėžimas ir Paplitimas
ADHD nustatomas, kai per paskutinius 6 mėnesius asmeniui reiškėsi bent po 5 dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymius, kurie trikdė mokymosi, darbinę ar socialinę veiklas. Dėl apibūdinimų kaitos, įvairiose šalyse skirtingai nustatomų simptomų ir diferencinės diagnostikos problemų, ADHD paplitimo statistika nėra tiksli, svyruoja nuo 2-3 iki 5-7 %. ADHD sutrikimą turinčių asmenų skaičius priklauso nuo amžiaus (nuo 12 m. amžiaus pradeda mažėti), lyties (berniukams dažnesnis daugiau nei du kartus), šalies diagnostikos kriterijų, kalbos ar net vaikų auginimo kultūros skirtumų.
ADHD Simptomai ir Variantai
Išskiriamos dvi pagrindinės simptomų grupės: nedėmesingumo arba dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo bei impulsyvumo. Asmuo, turintis nedėmesingumo simptomų, negeba susikaupti, nebaigia užduočių, šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos, nepastebi detalių, daro klaidų, negeba išlaikyti veiklos nuoseklumo, yra lengvai išblaškomas ir pamiršta daiktus. Remiantis šiomis simptomų grupėmis, skiriami trys ADHD variantai:
- ADHD nedėmesingumo.
- ADHD hiperaktyvumo ir impulsyvumo.
- ADHD nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo sutrikimas.
Konkretus ADHD variantas nustatomas, kai simptomai (šeši - vaikams ir penki - vyresniems nei 17 m. amžiaus asmenims) nenutrūkstamai stebimi 6 mėn. skirtingose gyvenimo situacijose.
ADHD Diagnostika
ADHD tyrimas dažniausiai apima kelis etapus - išsamius pokalbius, tėvų ar mokytojų apklausas (jei tiriamas vaikas), elgesio stebėjimus bei standartizuotus psichologinius klausimynus. Labai svarbus diagnostikos etapas - kitų galimų sutrikimų atmetimas, nes ADHD simptomai gali būti panašūs į nerimo, depresijos ar mokymosi sutrikimų požymius. Gydytojas vertina visumą ir atsižvelgia į asmens gyvenimo istoriją.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
ADHD Gydymo Būdai
Gydymas paprastai apima medikamentinę terapiją ir psichosocialines intervencijas.
Medikamentinė Terapija
ADHD vaistai Lietuvoje, skiriami gydytojo, padeda pagerinti dėmesio koncentraciją, sumažinti impulsyvumą ir hiperaktyvumą. Svarbu paminėti, kad gydymas vaistais yra tik dalis visapusio gydymo plano.
Vaistų Sąrašas ir Veikimo Principai
Nors konkretūs vaistai ir jų prieinamumas gali keistis, dažniausiai naudojami vaistai ADHD gydymui yra:
Metilfenidatas: Tai stimuliuojantis vaistas, kuris padidina dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse. Jis padeda pagerinti dėmesį, mažina impulsyvumą ir hiperaktyvumą. Lietuvoje metilfenidatas yra veiklioji medžiaga tokiuose vaistuose kaip Concerta, Medikinet ir Ritalin LA.
- Concerta: Pagerina tam tikrų smegenų sričių, kurių aktyvumas per mažas, veiklą.
- Medikinet: Pagerina tam tikrų smegenų sričių, kurių aktyvumas per mažas, veiklą.
- Ritalin LA: Padeda pagerinti koncentraciją, sumažinti impulsyvumą ir padeda geriau valdyti kasdienę veiklą.
Venlafaksinas: Tai antidepresantas, priklausantis vaistų, vadinamų serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), grupei. Ši vaistų grupė yra vartojama depresijai ir kitoms būklėms, pvz., nerimo sutrikimams, gydyti. Lietuvoje venlafaksinas yra veiklioji medžiaga tokiuose vaistuose kaip Alventa.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
- Alventa: Padeda padidinti serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse.
Svarbu paminėti, kad vaistai, kurių sudėtyje yra metilfenidato, tokie kaip Ritalin LA, gali sukelti priklausomybę ar būti netinkamai vartojami, todėl juos reikia laikyti saugioje vietoje, atokiai nuo vaikų bei kitų asmenų.
Šalutiniai Poveikiai
Kaip ir visi vaistai, vaistai nuo ADHD gali sukelti šalutinių poveikių. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra apetito stoka, miego sutrikimai, galvos skausmai ir pilvo skausmai. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimų šalutinių poveikių ir kaip juos valdyti.
Ritalin LA šalutiniai poveikiai:
- Staigius, stiprius ar plintančius krūtinės skausmus, nereguliarų pulsą, dusulį, nejautrumą, šalimo jausmą arba pirštų bei kojų pabalimą.
- Psichikos sutrikimus, tokius kaip haliucinacijos (regimų ar girdimų dalykų, kurių nėra), padidėjęs agresyvumas, paranoja, nemiga, labai suaktyvėjęs elgesys, sumažėjęs miego poreikis.
- Priepuolius (epilepsija), nevalingus raumenų trūkčiojimus, regos pakitimus ar neryškumą.
- Ilgai trunkančią, skausmingą erekciją (dažniausiai ilgiau nei 4 valandas).
- Staigi nuotaikų kaita, irzlumas, nerimas, nemiga.
- Padidėjęs kraujospūdis, prakaitavimas, širdies plakimo padažnėjimas ar nereguliarumas.
- Susilpnėjęs apetitas, kūno masės mažėjimas.
- Sausa burna, pykinimas, pilvo skausmas, vėmimas, virškinimo sutrikimai.
- Galvos skausmas, svaigimas, sujaudinimas ar nervingumas.
- Augantiems vaikams metilfenidato preparatai gali sulėtinti augimą ar svorio priaugimą. Pastebėjus, kad vaikas nustojo augti kaip įprasta, rekomenduojama informuoti gydytoją.
Atsargumo Priemonės
Prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus nuo ADHD, svarbu pasitarti su gydytoju ir informuoti jį apie visas esamas sveikatos būklės ir vartojamus vaistus. Kai kurie vaistai gali sąveikauti su vaistais nuo ADHD ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Alventos vartojimo apribojimai:
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
- Alventa vartoti draudžiama jeigu yra alergija venlafaksinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- Jeigu taip pat vartojate ar per pastarąsias 14 dienų vartojote vaistų, kurie yra negrįžtamojo poveikio monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), vartojami depresijai arba Parkinsono ligai gydyti.
- Vartojant negrįžtamojo poveikio MAOI kartu su Alventa, gali pasireikšto sunkus arba net gyvybei pavojingas šalutinis poveikis. Nustoję vartoti Alventa, prieš pradėdami vartoti bet kokį MAOI, turite palaukti ne mažiau kaip 7 dienas (taip pat žr. skyrių „Kitų vaistai ir Alventa“ ir to skyriaus informaciją apie serotonino sindromą).
Psichosocialinės Intervencijos
Psichosocialinės intervencijos apima įvairias terapijas ir mokymus, kurie padeda asmenims, turintiems ADHD, ir jų šeimoms valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.
- Elgesio terapija: Padeda išmokti valdyti impulsyvų elgesį ir gerinti dėmesio koncentraciją.
- Kognityvinė elgesio terapija: Padeda keisti neigiamas mintis ir elgesio modelius.
- Tėvų mokymai: Padeda tėvams išmokti efektyviai bendrauti su vaiku, turinčiu ADHD, ir valdyti jo elgesį.
- Švietimo specialistų įsitraukimas: Mokytojai gali taikyti pritaikytas ugdymo strategijas, kad padėtų vaikams, turintiems ADHD, mokykloje.
Kiti Gydymo Būdai
Be medikamentinės terapijos ir psichosocialinių intervencijų, yra ir kitų gydymo būdų, kurie gali padėti valdyti ADHD simptomus.
- Mitybos pokyčiai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, vengimas pridėtinio cukraus ir dirbtinių maisto priedų, gali padėti sumažinti ADHD simptomus. Taip pat pastebėta, kad kai kurie maisto papildai, tokie kaip cinkas, magnis, B grupės vitaminai, omega 3 riebalų rūgštys, L-tirozinas, irgi gerina gebėjimą sukaupti dėmesį.
- Neurogrįžtamojo ryšio terapija: Tai terapija, kurios metu pacientai išmoksta valdyti savo smegenų bangas, kad pagerintų dėmesio koncentraciją ir sumažintų hiperaktyvumą.
Gyvenimas su ADHD
Gyvenimas su ADHD gali būti kupinas iššūkių, tačiau supratus savo stipriąsias ir silpnąsias puses, galima išmokti jas valdyti. Padeda reguliarus dienos režimas, užduočių planavimas, terapija bei artimųjų palaikymas.
ADHD Suaugusiesiems
Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) suaugusiems pasireiškia kitaip nei vaikams - nors išlieka tie patys pagrindiniai bruožai, jų poveikis gyvenimui tampa kur kas platesnis. Hiperaktyvumas dažnai įgauna vidinio neramumo formą - žmogus gali jaustis lyg „nuolat įsitempęs“ ar skubantis, net kai aplinkybės to nereikalauja. Tyrimai rodo, kad ADHD pasireiškimas gali skirtis tarp vyrų ir moterų. Vyrams šis sutrikimas dažniau pastebimas dėl išorinių, elgesio simptomų - impulsyvumo, aktyvumo, dėmesio stygiaus darbe. Tuo tarpu ADHD simptomai moterims pasireiškia - nerimu, emociniu nuovargiu, perfekcionizmu ar savikritika.
Pagalba ir Palaikymas
Jei sunku susikaupti, dažnai jaučiate nerimą, impulsyvumą ar nuolatinį vidinį neramumą, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui - vertėtų kreiptis į psichiatrą. Nors kai kurių simptomų intensyvumas gali sumažėti su amžiumi, be tinkamos pagalbos ADHD dažnai išlieka ir toliau trikdo kasdienį gyvenimą.