Bulimija nervoza - tai rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas perteklinis valgymas (persivalgymo epizodai) ir vėlesnis elgesys, siekiant atsikratyti suvalgyto maisto - pavyzdžiui, sukeliamas vėmimas, vartojami vidurius laisvinantys vaistai ar intensyviai sportuojama. Šis sutrikimas dažniausiai paveikia paaugles ir jaunas moteris, tačiau vis dažniau diagnozuojamas ir vyrams. Bulimija nėra tik apie maistą - ji dažnai susijusi su emociniu skausmu, saviverte ir kontrolės poreikiu.
Kas yra Bulimija?
Bulimija - tai psichologinės kilmės valgymo sutrikimas, kai žmogus kartais nekontroliuojamai persivalgo, o vėliau jaučia kaltę ir baimę priaugti svorio, todėl imasi kompensacinių veiksmų - pavyzdžiui, sukelia vėmimą, vartoja diuretikus ar badauja. Skirtingai nei anoreksija, bulimija sergantys žmonės dažnai išlaiko normalų kūno svorį, todėl sutrikimą ilgai sunku pastebėti net artimiesiems.
Bulimijos Priežastys: Emociniai, Biologiniai ir Socialiniai Veiksniai
Bulimija nėra paprastas valgymo įpročių sutrikimas - tai kompleksiškas psichologinis reiškinys, susijęs su emocijomis, saviverte, socialiniu spaudimu ir net biologiniais veiksniais. Dažnai šis sutrikimas išsivysto tarsi tyliai - žmogus bando išlaikyti kontrolę, tačiau ilgainiui valgymas tampa būdu valdyti stresą ir emocijas.
Emociniai Veiksniai
Vienas dažniausių bulimijos pradžios taškų - emocinis skausmas. Žmonės, kenčiantys nuo bulimijos, dažnai jaučiasi:
- Nepilnaverčiai, nepakankamai geri.
- Stipriai priklausomi nuo kitų nuomonės.
- Linkę slopinti jausmus maistu.
Persivalgymo epizodai tampa emocijų iškrovos mechanizmu, po kurio seka gėdos ir kaltės jausmas. „Bulimija - tai ne tiek apie maistą, kiek apie skausmą, kurio žmogus negali išreikšti kitaip,“ - sako dr. Gill Livingston.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su emociniu persivalgymu
Biologiniai Veiksniai
Moksliniai tyrimai rodo, kad bulimiją gali skatinti tam tikri neurocheminiai pokyčiai smegenyse - ypač serotonino ir dopamino disbalansas. Šie neuromediatoriai lemia nuotaiką, apetitą ir impulsų kontrolę, todėl jų sutrikimai gali paskatinti tiek persivalgymą, tiek kompensacinius veiksmus. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos - jei šeimoje yra buvę valgymo ar nuotaikos sutrikimų, rizika susirgti bulimija padidėja.
Socialiniai ir Kultūriniai Veiksniai
Šiuolaikinėje visuomenėje ypač stiprus spaudimas atrodyti „tobulai“. Socialinė žiniasklaida, reklamos, mados industrija formuoja nepasiekiamus kūno idealus, dėl kurių daugelis pradeda kovoti su savo atvaizdu veidrodyje. Bulimija dažnai prasideda kaip norų būti „plonesniam“ pasekmė, bet greitai perauga į emocinę priklausomybę nuo maisto ir kaltės ciklą. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko tarp paauglių ir jaunų moterų, tačiau vis dažniau diagnozuojamas ir vyrams, ypač siejantiems savivertę su kūno forma.
Bulimijos Simptomai ir Pasekmės: Kaip Atpažinti Problemą
Bulimijos atpažinimas gali būti sudėtingas, nes daugelis sergančiųjų stengiasi savo elgesį nuslėpti. Iš pažiūros žmogus gali atrodyti sveikas, išlaikyti normalų svorį, tačiau viduje vyrauja nuolatinis kaltės, gėdos ir kontrolės praradimo ciklas.
Bulimiją sudaro du pagrindiniai elgesio modeliai:
- Persivalgymo epizodai - kai per trumpą laiką suvartojamas labai didelis maisto kiekis, dažnai be realaus alkio jausmo.
- Kompensacinis elgesys - bandymai „atsikratyti“ suvalgyto maisto per vėmimą, vidurius laisvinančius preparatus, badavimą ar intensyvų sportą.
„Bulimijos atveju žmogus įstringa tarp dviejų kraštutinumų - persivalgymo ir bausmės. Šis ciklas vargina tiek kūną, tiek protą,“ - sako dr. Lisa Mosconi.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Elgesio Požymiai
Bulimija sergantis žmogus dažnai elgiasi taip, kad aplinkiniai nieko neįtartų, tačiau tam tikri požymiai gali išduoti problemą. Dažnai pasitaiko slapti persivalgymo epizodai, ypač vakare ar naktimis, kai niekas nemato. Po tokių epizodų žmogus jaučia stiprų kaltės jausmą ir nerimą, todėl gali imtis kraštutinių priemonių - sukelti vėmimą, vartoti vidurius laisvinančius ar diuretikus. Taip pat būdingas nuolatinis svorio stebėjimas ir dietų kaitaliojimas - žmogus bando kontroliuoti kūno svorį, tačiau įstringa cikle tarp ribojimosi ir persivalgymo. Pastebimas ir dažnas išėjimas į tualetą netrukus po valgio, kuris gali būti bandymas paslėpti vėmimą.
Bulimijai būdinga ir emocinė nestabilumas - svyravimas nuo pakilios nuotaikos iki gilaus liūdesio ar kaltės. Tokie žmonės dažnai atrodo įsitempę, nerimastingi, sunkiai priima pagyras ar komplimentus, nes viduje jaučia nuolatinį nepasitenkinimą savimi. Šie elgesio pokyčiai laikui bėgant tampa įpročiu, kuris užvaldo kasdienybę - valgymas, kaltė ir bausmė tampa pagrindiniu emocinio gyvenimo ratu.
Fiziniai Simptomai
Bulimija sukelia daugybę kūno pokyčių, kurie laikui bėgant tampa vis pavojingesni.
| Kūno sritis | Poveikis | Galimos komplikacijos |
|---|---|---|
| Burnos ir dantų sveikata | Dėl dažno vėmimo rūgštys ardo dantų emalį ir dirgina gerklę. | Dantų jautrumas, dantenų ligos, uždegimai. |
| Virškinimo sistema | Persivalgymas ir vėmimas trikdo virškinimo procesus, išbalansuoja mikroflorą. | Refliuksas, gastritas, skrandžio plyšimo rizika. |
| Hormonų pusiausvyra | Staigūs svorio pokyčiai sutrikdo hormoninę veiklą. | Nereguliarios menstruacijos, nevaisingumas. |
| Širdies ir kraujagyslių sistema | Elektrolitų disbalansas dėl vėmimo ir dehidratacijos. | Širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio svyravimai, net širdies sustojimas. |
| Nervų sistema | Dažnas nuovargis, galvos skausmai, dėmesio stoka. | Depresija, nerimo sutrikimai, nemiga. |
Emociniai Simptomai
Bulimija beveik visada eina išvien su emociniais sunkumais. Sergantieji dažnai patiria nerimo ir depresijos epizodus, kurie gali svyruoti nuo lengvo liūdesio iki intensyvaus beviltiškumo jausmo. Jų kasdienybėje ryškus perdėtas savikritiškumas ir perfekcionizmas - žmogus kelia sau labai aukštus standartus, o kiekvienas nukrypimas sukelia kaltės ir gėdos pojūtį.
Dažnai pasireiškia ir socialinis atsiribojimas - sergantysis vengia bendrų valgymų, pasimatymų ar švenčių, bijodamas, kad kiti pastebės jo valgymo įpročius. Ilgainiui išsivysto žema savivertė ir gilus nepasitenkinimas kūno išvaizda - žmogus mato save iškreiptai, nepaisant realaus svorio ar išvaizdos. Šie emociniai simptomai tampa neatsiejama bulimijos dalimi ir palaiko sutrikimo ciklą: kuo didesnis nepasitenkinimas savimi, tuo stipresnis noras pasitelkti maistą kaip kontrolės ar nusiraminimo priemonę.
Taip pat skaitykite: Bulimijos požymiai ir simptomai
Bulimijos Gydymas: Pagalbos Būdai ir Atsigavimo Kelias
Bulimijos gydymas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris apima ne tik fizinės sveikatos atkūrimą, bet ir psichologinį gijimą bei santykio su maistu ir kūnu atstatymą. Kadangi ši liga susijusi su emocijomis, mąstymo modeliais ir saviverte, sėkmingam pasveikimui dažniausiai prireikia kompleksinės komandos pagalbos - psichoterapeuto, mitybos specialisto ir kartais psichiatro.
„Bulimijos gydymas nėra greitas - tai kelionė, reikalaujanti kantrybės, supratimo ir savęs priėmimo. Svarbiausia - pripažinti problemą ir leisti sau priimti pagalbą,“ - sako dr. Peter Rabins.
Psichoterapija - Pagrindinis Gydymo Ramštis
Psichoterapija laikoma efektyviausia bulimijos gydymo priemone. Dažniausiai taikomas kognityvinės-elgesio terapijos (KET) metodas, kuris padeda pacientui suprasti, kokios mintys ir emocijos sukelia persivalgymo epizodus, bei moko pakeisti šiuos elgesio modelius sveikesniais. Šios terapijos metu žmogus mokosi atpažinti savo emocinius „trigerius“ - situacijas ar mintis, kurios skatina nevaldomą valgymą, ir išmoksta jas valdyti be maisto. Palaipsniui atkuriamas pasitikėjimas savo kūnu ir maistu, mažėja kaltės jausmas, stiprėja savivertė. Kai kuriais atvejais taikoma ir šeimos terapija, ypač jei sutrikimas pasireiškė paauglystėje. Ji padeda atkurti pasitikėjimą šeimos narių santykiuose ir išmokti palaikyti sergantį artimąjį be kritikos ar spaudimo.
Mitybos Atkūrimas
Antras svarbus žingsnis - mitybos stabilizavimas. Bulimija dažnai sutrikdo natūralius alkio ir sotumo signalus, todėl žmogus praranda gebėjimą „išgirsti“ savo kūno poreikius. Mitybos specialistas padeda sukurti subalansuotą, reguliarų valgymo ritmą, kuris atstato organizmo pusiausvyrą ir padeda išvengti persivalgymo ciklų. Sveikas mitybos planas nėra griežta dieta - priešingai, tai mokymasis valgyti be kaltės. Tokia terapija moko priimti visus produktus kaip leistinus ir nebevertinti jų kaip „gerų“ ar „blogų“.
Vaistai
Kai bulimija pasireiškia kartu su depresijos ar stipraus nerimo simptomais, gydytojas gali skirti antidepresantų, dažniausiai iš SSRI (selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupės. Vaistai padeda stabilizuoti nuotaiką, mažina impulsus persivalgyti ir palengvina psichoterapijos procesą, tačiau jie nėra pagrindinis gydymo metodas - tik pagalbinė priemonė.
Palaikymas ir Savipagalba
Pasveikimas nuo bulimijos yra procesas, kuris dažnai apima atkryčių - trumpus sugrįžimus prie seno elgesio. Svarbu suprasti, kad tai nėra nesėkmė, o natūrali gijimo dalis. Didelį vaidmenį atlieka artimųjų palaikymas - šeimos ir draugų supratimas, kantrybė ir emocinis saugumas suteikia sergančiajam jėgų tęsti gydymą. Kita svarbi pagalbos forma - savipagalbos grupės. Jose žmonės dalijasi patirtimis, gauna emocinį palaikymą ir jaučiasi suprasti. Toks bendruomeniškumas stiprina motyvaciją bei mažina vienišumo jausmą.
Persivalgymo Sutrikimas: Atskira Problema
Persivalgymo sutrikimas yra neseniai įtrauktas į valgymo sutrikimų sąrašą kaip atskiras sutrikimas. Nuo 1959 m. iki 2013 m. persivalgymo sutrikimas buvo laikomas kitų valgymo sutrikimų požymiu. 2013 m. persivalgymo sutrikimas DSM-5 klasifikacijoje atskirtas kaip nauja savarankiška diagnozė. 2015 m. Amerikos maisto ir vaistų tarnyba patvirtino centrinės nervų sistemos stimuliantą lisdeksamfetamino dimesilatą pavadinimu „Vyvanse“ persivalgymo sutrikimui gydyti. Jis anksčiau buvo naudotas dėmesio koncentracijos sutrikimo ir hiperaktyvumo sutrikimo gydymui.
Persivalgymo sutrikimu sergantiems žmonėms būdingas ydingas santykis su maistu, iškreiptas kūno įvaizdžio modelio suvokimas bei psichikos problemos, kurios sunkina normalų kasdienį funkcionavimą, socialinį gyvenimą ir blogina žmogaus psichoemocinę būseną. Persivalgymo sutrikimas skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų tuo, kad juo sergantys pacientai negali kontroliuoti potraukio persivalgyti, valgymas tampa priemone emocinei įtampai slopinti, tačiau nėra poreikio būti liekniems ir kompensuoti kalorijų perteklių. Tai yra dažna morbidinio nutukimo priežastis.
Didelis antsvoris yra svarbus požymis, skiriantis persivalgymo sutrikimą nuo kitų valgymo sutrikimų. Taip pat dėl sunkaus nutukimo laipsnio šie pacientai kenčia antsvorio sukeltas sveikatos problemas ir dažnai nutukimui gydyti kreipiasi į bariatrinės chirurgijos specialistus. Deja, taikant vien tik farmakoterapinį ar chirurginį gydymą, psichologinė persivalgymo problema lieka neišspręsta.
Valgymo Sutrikimai Vyresniame Amžiuje
Anoreksija, bulimija ir persivalgymas nėra tik jaunų žmonių liga. Kas skatina ekstremalų elgesį su maistu bėgant dešimtmečiams? Svorio kontrolės pastangos tampa pavojingesnės vis daugiau vidutinio amžiaus ir vyresnių moterų, nei gali pasirodyti.
Pasak Harvardo ekspertų, senstant moterys gali susidurti su unikaliu stresu, kuris padidina valgymo sutrikimų riziką. Ypač griežti kalorijų ribojimo ar badavimo ir persivalgymo ciklai vyresnio amžiaus kūnui taip pat gali pabloginti sveikatą. 2019 m. „JAMA Network Open“ žurnale atlikto tyrimo duomenimis, iki 40 metų amžiaus viena iš penkių moterų susiduria su valgymo sutrikimais, t. y. dvigubai dažniau nei 21 metų amžiaus moterys.
Daugelis atvejų greičiausiai yra seniai įsisenėjusio ankstesnių metų modelio, kuris galėjo būti nepastebėtas, atsinaujinimas, sako daktarė Holly Peek, Klarmano valgymo sutrikimų centro prie Harvardo prijungtoje McLean ligoninėje direktoriaus pavaduotoja medicinai. Valgymo sutrikimai, kurie vos peržengia ribą tarp normalaus ir probleminio valgymo, taip pat labai dažni, dažnesni nei diagnozuoti valgymo sutrikimai.
„Iki vidutinio amžiaus tai gali atrodyti kaip chroniška dieta, jojo dietos ar per didelis fizinis krūvis. Kartais moterys įsijaučia į savo tapatybę, kad yra sporto klubo lankytojos, kurios maitinasi labai švariai, o dėl menopauzės sukeltų kūno pokyčių jos dar labiau tai sustiprina“, - sako daktarė Peek. „Joms tai gali net neatrodyti kaip problema. Tai tampa labai sudėtinga.“
Vidutinio Amžiaus Rizikos Veiksniai
Galimi įvairūs valgymo sutrikimų variantai, tačiau vyrauja trys jų rūšys: nervinė anoreksija, kuriai būdingas itin didelis maisto ribojimas, nervinė bulimija, kai persivalgoma, o po to valomasi vemiant arba vartojant vidurius laisvinančius vaistus, ir persivalgymo sutrikimas, kai valgoma labai daug, nors jaučiamas sotumo jausmas.
Remiantis 2017 m. lapkričio mėn. žurnale „International Journal of Eating Disorders“ (Tarptautinis valgymo sutrikimų žurnalas) atliktu tyrimu, anoreksija rečiau pasitaiko po 26 metų, tačiau bulimijos atvejų skaičius pasiekia aukščiausią ribą tik sulaukus 47 metų. Tuo tarpu persivalgymo sutrikimas - labiausiai paplitęs valgymo sutrikimas tarp visų suaugusiųjų - gali išlikti problema ir 70-ies metų moterims.
Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys gali stengtis išlikti konkurencingos darbe, kur lieknumas gali būti siejamas su jaunyste, arba po skyrybų ar našlystės vėl pradėti susitikinėti. Ištuštėjusio lizdo sukrėtimas taip pat gali paskatinti pastangas pakeisti kūno formas.
„Panašu, kad kūno įvaizdžio svarba yra pagrindinis bruožas, dėl kurio moterys grįžta prie valgymo sutrikimų arba pradeda juos jausti“, - sako Dr. Bettina Bentley, Harvardo universiteto sveikatos priežiūros tarnybos pirminės sveikatos priežiūros gydytoja. „Senstant daugelį moterų taip pat trikdo tai, kad jos negali kontroliuoti, kaip keičiasi jų kūnas.“
Iš tiesų su menopauzės perėjimu susiję estrogenų pokyčiai gali padidinti valgymo sutrikimų riziką. „Žinome, kad estrogenai turi įtakos valgymo sutrikimams išsivystyti abiejose amžiaus grupėse, tačiau kodėl, kol kas dar neaišku“, - sako daktarė Peek. „Moterys menopauzės laikotarpiu dažniau priauga svorio, todėl gali jaustis, kad jų kūnas veikia prieš jas.“
Kaip Atpažinti Valgymo Sutrikimą?
Ekstremalus svorio kritimas yra aiškus ženklas, kad žmogus gali turėti valgymo sutrikimų. Tačiau kaip dar galite pastebėti šią ligą pas save ar kitus? Atkreipkite dėmesį į:
- Staigius svorio svyravimus, tiek didėjančius, tiek mažėjančius
- Susirūpinimą svoriu, kalorijomis, kūno dydžiu ir forma
- Atsisakymą valgyti tam tikrus maisto produktus ar jų kategorijas (pvz., cukrų ar angliavandenius)
- Pernelyg didelį fizinį krūvį
- Valgymo praleidinėjimą arba valgymą tik mažomis porcijomis reguliariai valgant
- Valgymo ritualus, pvz., pernelyg intensyvų kramtymą arba neleidimą liestis skirtingiems maisto produktams lėkštėje
- Vėmimo požymius, tokius kaip dažnas ėjimas į tualetą, vėmimo garsai ar kvapai arba vidurius laisvinančių vaistų pakuotės
- Daug tuščių maisto pakuočių ar indelių per trumpą laiką
„Bet kada, kai šios mintys ir elgesys užvaldo jūsų gyvenimą, tai ženklas, kad reikia ieškoti pagalbos“, - sako daktarė Holly Peek.
Poveikis Sveikatai
Valgymo sutrikimai, net ir nepastebimi kitiems, gali neigiamai paveikti organizmą. Valgymo sutrikimų turinčioms moterims dažnai trūksta kai kurių maistinių medžiagų, ypač geležies, vitamino B12, kalcio ir vitamino D, sako Margaret Schrier, registruota dietologė ir Harvardo universiteto Sveikatos tarnybos mitybos skyriaus vadovė. „Maisto papildai gali padėti sumažinti jų trūkumą ir paprastai pacientai juos gerai toleruoja“, - sako M. Schrier. Ji pataria juos vartoti su maistu, nes tuščiu skrandžiu jie gali būti blogiau įsisavinami.
Ekstremalus svorio kritimas, persivalgymas ir netinkama mityba taip pat gali sukelti šias problemas:
- Kaulų nykimas: Anoreksija sirgusiam žmogui kaulų lūžių rizika yra septynis kartus didesnė nei bendrajai populiacijai, sako dr. Bentley.
- Širdies problemos: Dėl sutrikusio valgymo sumažėjęs elektrolitų kiekis gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
- Plaučių ligos: Krūtinės raumenys laikui bėgant silpnėja, ypač žmonėms, kurie pakartotinai verčia save vemti. Dėl to padidėja plaučių uždegimo rizika.
- Virškinamojo trakto problemos: Refliuksas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas gali būti vertinami kaip senėjimo pasekmės, tačiau gali būti susiję su valgymo sutrikimais.
- Diabetas: Dr. Bentley sako, kad žmonės, turintys persivalgymo sutrikimų, kur kas dažniau serga diabetu, kurį greičiausiai skatina dažnas cukraus kiekis kraujyje padidėjimas po persivalgymo.
- Odos pakitimai: Dr. Bentley sako, kad ilgai trunkančia anoreksija sergantiems žmonėms būdingas prastas žaizdų gijimas ir gilus veido raukšlėjimasis. Tai tikriausiai atspindi bendrą prastą mitybos būklę.
Valgymo Sutrikimai ir Priklausomybės: Panašumai
Kuo ilgiau gydytojas psichoterapeutas dirba su valgymo sutrikimais ir su priklausomybėmis, tuo geriau pradeda pastebėti, kaip šios dvi ligų grupės yra susiję.
- Ligos nepripažinimas
- Dėmesys į sutrikimų aspektus
- Kieno sąskaita tai daroma?
- Pasekmių neįvertinimas
- Ritualinis elgesys
- Negydoma liga sunkėja
- Artimųjų rūpesčio ignoravimas
- Liguistas, disfunkcinis elgesys yra tęsiamas nepaisant pasekmių.
- Atkryčio procentas yra labai didelis ir būdingas abejoms ligoms.
- Ilgas sveikimas
- Biologinės pasekmės organizmui yra labai grėsmingos ir būdingos abejoms ligoms.
- Grėsmingos psichologinės pasekmės - depresija, psichosocialinio gyvenimo sutrikimai, savivertės problemos.
- Mirties rizika
- Suicidinė rizika. Padidėja suicidinė rizika ir žmonės dažnai nusižudo.
Statistika
Valgymo sutrikimų, piktnaudžiavimų įvairiomis medžiagomis bei priklausomybių ryšį gerai atskleidžia statistika. Moksliniai tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad apie pusė asmenų, sergančių valgymo sutrikimais ir ypač nervine bulimija, piktnaudžiauja alkoholiu arba vaistais lyginant su 9% žmonių iš bendrosios populiacijos. Apie 35% piktnaudžiaujančių cheminėmis medžiagomis žmonių turi valgymo sutrikimų.
tags: #persivalgymas #ir #bulimija #moksliniai #straipsniai