Šiais laikais, kai stresas ir nerimas tapo kasdienybės dalimi, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip pagerinti savo miego kokybę ir sumažinti įtampą. Vaistai nuo nemigos ir nerimo be recepto gali būti vienas iš sprendimų, tačiau svarbu žinoti, kaip jie veikia, kokie yra populiariausi ir kaip juos tinkamai pasirinkti.
Kas yra papildai nuo streso?
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją, bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą. Bet visgi, svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir, be abejo, subalansuota mityba.
Kaip veikia stresą mažinantys papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties. Adaptogenai padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją. Vitaminai ir mineralai, kaip pavyzdžiui magnis, atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. O B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Tuo tarpu vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio. L-teaninas skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti. O pavyzdžiui, L-triptofanas ir 5-HTP prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę. Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Populiariausi papildai nuo streso
- Magnis. Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
- L-teaninas. Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, o taip pat ir kai kuriuose grybuose, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai. Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Ašvaganda (Ashwagandha). Ašvaganda yra vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.
- GABA. Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.
- Vitaminai B grupės. Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
- Melatoninas. Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės
Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Kaip pasirinkti tinkamus papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė. Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais, kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Ir žinoma, stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Augaliniai preparatai ir žolelių arbatos
Viena populiariausių augalinių priemonių nuo nervinės įtampos ir miego sutrikimų - valerijono šaknies ekstraktas. Valerijonas turi raminamųjų savybių, gali slopinti nerimą ir padėti greičiau užmigti. Nervinei įtampai slopinti ir miegui gerinti gali padėti magnis, melatoninas, žolelių arbatos, magnio ir B grupės vitaminų deriniai. Daugelis šių priemonių turi natūralų raminamąjį poveikį, padedantį atsipalaiduoti po įtemptos dienos. Šios švelnios priemonės gali padėti lengviau užmigti, ilgiau miegoti ir pagerinti miego kokybę be stiprių šalutinių poveikių.
Kadangi dauguma nereceptinių priemonių yra natūralūs augaliniai ar mineralų preparatai, dažniausiai jie nesukelia stiprios priklausomybės ar kitų nepageidaujamų šalutinių poveikių, kaip gali nutikti vartojant receptinius vaistus.
Miego gerinimo nereceptiniai vaistai
Nereceptiniai vaistai miego gerinimui gali būti labai naudingi, ypač tiems, kurie susiduria su lengva ar vidutinio sunkumo nemiga, sukelta streso, įtampos ar laikino dienos ritmo sutrikimo.
- Valerijono šaknis yra augalas, turintis natūralų raminamąjį poveikį. Jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę. Valerijonas ypač naudingas tiems, kurie patiria stresą ar nerimą, trukdantį miegui.
- Magnis, kartu su B grupės vitaminais, ypač B6, gali padėti skatinti geresnį miegą ir mažinti nerimą. B grupės vitaminai padeda gaminti serotoniną, kuris svarbus miego reguliavimui.
- Melatoninas yra natūralus hormonas, kurį gamina smegenys ir kuris reguliuoja miego-budėjimo ciklą. Papildomas melatonino vartojimas gali padėti reguliuoti miego ritmą, ypač esant laiko juostų pokyčiams, dirbant naktinį darbą arba esant nemigai. Dažniausiai vartojamas 30-60 minučių prieš miegą, jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę.
- Sukatžolių tinktūra, levandų ekstraktas, ginkmedžio geriamasis tirpalas, kiti augalinės kilmės vaistai taip pat gali padėti pagerinti miegą.
Papildai miegui
Papildai miegui tampa vis populiaresni, nes jie siūlo natūralią alternatyvą sintetiniams migdomiesiems vaistams. Šie papildai dažnai yra pagaminti iš natūralių ingredientų, kurie padeda organizmui atsipalaiduoti ir pasiruošti miegui. Vienas populiariausių papildų yra melatoninas - hormonas, kuris natūraliai gaminamas mūsų smegenyse ir reguliuoja miego ciklą. Melatonino papildai gali būti ypač naudingi žmonėms, kurių miego ritmas yra sutrikęs dėl kelionių ar darbo grafiko pokyčių.
Kiti populiarūs papildai miegui yra valerijono šaknų arbata, magnio preparatai, ir L-teaninas. Valerijono šaknis yra žinoma dėl savo raminančių savybių, kurios padeda sumažinti nerimą ir palengvina užmigimą. Magnis, esantis daugybėje maisto produktų bei papildų, taip pat yra svarbus miegui, nes jis padeda raumenims atsipalaiduoti ir mažina stresą. O L-teaninas taip pat gali padėti sumažinti patiriamo streso lygį ir taip pagerinti miego kokybę.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Vitaminai miegui
Kai kurie vitaminai, tokie kaip vitaminas D, B grupės vitaminai ir vitaminas C, taip pat gali turėti teigiamą poveikį miegui. Vitaminas D yra svarbus mūsų organizmo bioritmui ir jo trūkumas gali sukelti miego sutrikimus. Tuo tarpu B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, padeda gaminti serotoniną - cheminę medžiagą smegenyse, kuri skatina atsipalaidavimą ir padeda užmigti. O vitaminas C, be savo antioksidacinių savybių, taip pat gali padėti sumažinti streso lygį, kuris dažnai yra pagrindinė nemigos priežastis.
Kaip pasirinkti preparatus geram miegui?
Renkantis preparatus geram miegui, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir sveikatos būklę. Natūralūs papildai miegui gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie nori vengti sintetinių vaistų ir ieško ilgalaikio sprendimo. Vitaminai miegui gali būti naudingi, jei jūsų miego problemos yra susijusios su tam tikrų maistinių medžiagų trūkumu. Tuo tarpu nereceptiniai vaistai nuo nemigos gali būti greita ir efektyvi priemonė trumpalaikiam naudojimui, kai miego problemos yra intensyvios ir reikia greito sprendimo.
Tačiau svarbiausia yra išlaikyti balansą. Nerekomenduojama pasikliauti vien tik preparatais miegui. Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarią fizinę veiklą, sveiką mitybą, streso valdymą ir tinkamą miego režimą, yra būtini, siekiant kokybiško miego.
Žinoma, įvairūs raminantys preparatai miegui gali būti veiksminga priemonė kovojant su miego problemomis, tačiau jų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir sveikatos būklę. Nesvarbu, ar tai būtų papildai miegui, vitaminai miegui, nereceptiniai vaistai nuo nemigos ar kitos priemonės geram miegui, svarbiausia yra užtikrinti, kad jie būtų naudojami atsakingai ir kartu su sveiką gyvenimo būdą skatinančiais įpročiais.
Miego sutrikimai ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Miego sutrikimai gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei miego problemos tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba jei jos trukdo kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, sukelia nuolatinį nuovargį, koncentracijos problemas, nuotaikos pokyčius ar net fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai ar raumenų skausmai, būtina ieškoti profesionalios pagalbos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei miegas yra labai neramus arba dažnai atsibundama naktį, o ryte jaučiatės neišsimiegojęs, nes tai gali būti rimtesnių sutrikimų, tokių kaip miego apnėja, nerimo sutrikimo ar kitų problemų požymiai. Gydytojui atlikus išsamų tyrimą, įvertinamos galimos priežastys ir rekomenduojamas atitinkamas gydymo planas, kuris gali apimti tiek vaistų vartojimą, tiek elgesio terapiją ar gyvenimo būdo pokyčius. Negydomi miego sutrikimai gali ne tik pabloginti bendrą sveikatą, bet ir padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistą.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Kokį poveikį gali sukelti ilgalaikis preparatų nuo nemigos vartojimas?
Ilgalaikis preparatų nuo nemigos vartojimas gali sukelti tam tikras problemas, tokias kaip priklausomybė, kai organizmas pripranta prie vaisto ir norint pasiekti tą patį poveikį, reikia didinti dozes. Be to, ilgalaikis vartojimas gali sukelti toleranciją, sumažindamas vaisto veiksmingumą. Šie preparatai taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, mieguistumą dienos metu, koncentracijos sutrikimus, galvos skausmus ar net atminties problemas.
Antidepresantai: ką svarbu žinoti?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse. Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai. Serotoninas yra natūrali organizmo medžiaga. Sutrikus jos apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija. Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Melatoninas, kitaip negu serotoninas, noradrenalinas, dopaminas nėra tiesiogiai susijęs su emocijų reguliavimu. Melatonino veikimas smegenyse susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme. Pastebėta, kad sergant depresija pasireiškia šių biologinių dienos ritmų (cirkadinių ritmų arba „vidinio laikrodžio“) sutrikimai.
Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Jis yra gerai suderinamas su SSRI ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose.
Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian). Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių.
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai be recepto
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Lengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t.
Antidepresantai ir alkoholis
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Antidepresantai ir nėštumas
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir svoris
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Kada verta kreiptis į psichologą?
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Vaistai nervų sistemai: apžvalga
Už raumenų veiklą, mokymosi procesus, atmintį bei emocijas atsakinga nervų sistema būtina rūpintis. Esant įvairiems nerviniams negalavimams, sutrikimams skiriami vaistai nervų sistemai. Internetinėje „MANO vaistinėje“ galite rinktis iš plataus asortimento įvairių gamintojų skirtingų formų (tabletės, lašai, purškalai) vaistų nervų sistemai. Tradiciniai preparatai nervinės įtampos simptomams malšinti bei miegą gerinančios priemonės, nereceptiniai vaistai nervų sistemai (pvz. esant pažinimo funkcijų pablogėjimui), vaistai priklausomybei nuo tabako gydyti bei lengvinti rūkymo nutraukimo simptomus. Tai pat siūlomi ir vitaminų deriniai, kurių sudėtyje esantys vitaminai B1, B6 bei vitaminas B12 gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei normalią psichologinę funkciją.
Per didelis ar per ilgai užsitęsęs stresas gali pakenkti Jūsų sveikatai ir sukelti įvairias ligas, tokias kaip nerimas, depresija, širdies ligos. Subalansuota mityba, fizinė veikla, tinkamas miego režimas - itin svarbūs gerai savijautai, tačiau kartais to neužtenka, todėl tokiu atveju gali būti skiriami vaistai nervų sistemai, pavyzdžiui, tradiciniai augaliniai preparatai, kurių indikacijos pagrįstos ilgalaikiu vartojamu, jie skiriami nervinės įtampos sukeltų simptomų lengvinimui, miego sutrikimo gydymui. Vaistai nervų sistemai raminti, kurių sudėtyje esančios, pavyzdžiui, valerijonų šaknų, melisos lapų ekstraktų veikliosios medžiagos gali sukelti raminamąjį poveikį, malšinti nervinės sistemos įtampos simptomus.
Receptiniai vaistai: Xanax ir Lexotanil
Yra populiarių raminamųjų vaistų, kurių google paieškų sistemoje kiekvieną mėnesį ieško net 5000 žmonių visoje Lietuvoje. Įspūdingi skaičiai. Vaisto sudėtyje yra alprazolamo, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei. Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui. Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus XANAX vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją.
Veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris kaip ir alprazolamas, priskiriamas benzodiazepinams. Skiriamas nerimui bei su juo susijusiems simptomams gydyti. Lexotanil taip pat sukelia priklausomybę, todėl gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-12 savaičių. Šis vaistas taip pat sulaukia labai daug užklausų google paieškos sistemoje. Tai rodo, jog žmonės žino, ko ieško. Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų. Daugelis “savigydos” specialistų šiuos vaistus vadina antidepresantais. Norvegijoje griežtai draudžiama vairuoti automobilį, pavartojus benzodiazepinų. Atsakomybė yra tokia pati kaip ir pavartojus alkoholio. Tai reiškia, jog vartodami Xanax ar Lexotanil, vairavimą galite pamiršti.
Raminamieji vaistai: rizika ir priklausomybė
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Geriamos tabletės, injekcijos. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų. Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.