Pogimdyvinė depresija - tai rimta psichologinė būklė, kuri gali paveikti moteris ir vyrus po vaiko gimimo. Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyvinės depresijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir savigalbos strategijas. Taip pat aptarsime pogimdyvinę melancholiją ir psichozę, kurios yra susijusios su pogimdyvine depresija.
Kas yra pogimdyvinė depresija?
Pogimdyvinė depresija - tai emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Su ja susidūrus patiriami sunkumai tiek dėl savo emocinės bei fizinės būklės, tiek ir dėl tikro ar menamo nesugebėjimo pasirūpinti kūdikiu, nemokėjimo megzti su juo ryšio ir (arba) palaikyti santykių su kitais žmonėmis.
Pogimdyvinės depresijos požymiai
Pogimdyvinė depresija pasireiškia ir kaip įprasta depresija - stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas, apetito bei miego pokyčiai, kaltės jausmas, atsitraukimas nuo artimųjų (ar partnerio), prarastas malonumas atliekant mėgstamas veiklas, problemos sutelkiant dėmesį, nerimas, fiziniai (galvos, skrandžio ir pan.) skausmai, mintys apie savižudybę ir t.t.
Tačiau ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir (arba) vaikeliu. Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir (arba) nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Šie simptomai gali paveikti tiek gimdančio asmens, tiek partnerio gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu, atlikti kasdieninę veiklą.
Pogimdyvinė depresija vyrams
Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Jie taip pat gali pernelyg įnikti į darbus, siekiant pabėgti nuo slogios emocinės savijautos.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo. Neretai jie apsiima arba jiems yra primetamas emocinio „stipruolio“ vaidmuo, kas dar labiau atitolina juos nuo dėmesio skyrimo savo emocinei gerovei.
Pogimdyvinės depresijos priežastys
Pogimdyvinės depresijos priežastys būna įvairios ir dažnai atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos. Dažniausiai tai yra hormoniniai pokyčiai, susiję su gimdymu ir žindymu, kurie paveikia nuotaiką ir mamos emocinę sveikatą. Tai gali būti emocinės problemos, kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai kartu su miego trūkumu gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti.
Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi. Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo. Dar vienas reikšmingas faktorius - motinos emocinių sutrikimų istorija.
Pogimdyvinė depresija, nors rečiau, gali atsirasti ir kūdikio tėvui. Tėvams ji pasireiškia tais pačiais simptomais: liūdesiu, neviltimi, mintimis apie žalojimąsi, pasikeitusiu elgesiu. Jauni, į depresiją linkę, komplikuotus santykius su partnere turintys tėvai yra labai pažeidžiami šio sutrikimo atsiradimui. Svarbu suprasti, kad tėčius vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir mamas. Kai kuriais atvejais, tėvo padėtis gali būti net sunkesnė, kadangi visuomenėje vis dar išlieka stigma, kad vyras yra ir turi būti stipresnis, emociškai stabilesnis ir mažiau susijęs su vaiko gimimu. Tačiau labai svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti.
Esti ne vienas pogimdyvinės depresijos rizikos veiksnys. Psichologinis - moteris anksčiau sirgo depresija ar nerimo sutrikimu, neigiamas požiūris į vaiką, neigiamas požiūris į vaiko lytį, praeityje buvusi seksualinė prievarta. Taip pat socialiniai faktoriai - socialinio palaikymo nebuvimas, (emocinis ir fizinis) smurtas artimoje aplinkoje, rūkymas nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Gydymo būdai
Atsižvelgiant į pogimdyminės depresijos eigą ir sunkumą, taikomi skirtingi gydymo metodai - psichologinė ar psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas arba abiejų derinys. Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.
Psichoterapija
Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti tiek susivokti, kas vyksta susidūrus su nauju vaidmeniu, tiek suteikti emocinę paramą. Svarbus psichologinės pagalbos tikslas sergant pogimdymine depresija - pagerinti moters savijautą. Kaip to bus siekiama, priklauso nuo to, kokiai psichologijos krypčiai atstovauja konkretus specialistas. Gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.
Medikamentinis gydymas
Jei nemedikamentiniai gydymo būdai yra neefektyvūs arba neprieinami, gali būti pasirenkamas medikamentinis gydymas. Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju. Vienas iš privalumų, sėkmingai pritaikius medikamentus, - galimi gana greiti savijautos pokyčiai.
Iki šiol depresija sergančioms motinoms dažniausiai skiriami serotonino koncentraciją smegenyse didinantys vaistai. Metaanalizė, kurioje SSRI buvo lyginami su placebu, parodė, kad moterims, kurioms buvo skirti SSRI, stebėjimo metu dažniau pasireiškė simptomų sumažėjimas (52,2 %, palyginti su 36,5 %) arba remisija (46,0 %, palyginti su 25,7 %). Duomenys apie antidepresantų poveikio kūdikiams žindymo laikotarpiu saugumą iš esmės susideda iš nedidelių stebėjimo tyrimų.
Zuranolonas
Rugpjūčio pradžioje JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį geriamąjį vaistą, skirtą pogimdyvinei depresijai gydyti - zuranoloną („Zurzuvae“). Nuo 2019 m. Teigiama, kad „Zurzuvae“ pasižymi itin greitu poveikiu (sparčiais teigiamais pacientų sveikatos pokyčiais). Rekomenduojama dozė - 50 mg per dieną. Dažniausi šalutiniai zuranolono („Zurzuvae“) poveikiai, kaip pažymi FDA, yra mieguistumas, galvos svaigimas, viduriavimas, nuovargis, nazofaringitas (peršalimas) ir šlapimo takų infekcija. Ant vaistų pakuotės perspėjama, kad medikamentas gali paveikti asmens gebėjimą vairuoti ar atlikti kitus potencialiai rizikingus veiksmus. Dėl „Zurzuvae“ vartojimo gali atsirasti minčių apie savižudybę. Vaisto vartojimas gali pakenkti vaisiui.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Zuranolonas veikia kaip teigiamas alosterinis GABA-A receptoriaus moduliatorius. Klinikiniai tyrimai patvirtina neurosteroidų svyravimus ir GABA-erginės sistemos pokyčius priešgimdyviniu laikotarpiu. Alopregnanolonas yra labiausiai ištirtas pogimdyvinės depresijos neurosteroidas, kurio kiekis smegenyse nėštumo metu yra gerokai padidėjęs. Pagimdžius alopregnanolono kiekis smegenyse greitai nukrenta ir šis kritimas per GABA sistemą gali išderinti mamos neuromediatorių sistemą.
TMS terapija
Daugybė tyrimų parodė, kad TMS terapija yra ypač veiksmingas pogimdyminės depresijos gydymo būdas. Keletas atvejų buvo nenaudojant jokių vaistų, o remisijos rodikliai buvo 70-90%. Ilgalaikis atsakas buvo taip pat gana stiprus. Ir panašiai kaip didesniuose tyrimuose, kuriuose TMS buvo naudojamas gydyti atspariai depresijai gydyti, gydymas buvo saugus ir gerai toleruojamas. TMS terapija - tai neinvazinis ir nesisteminis gydymas, leidžiantis išvengti šalutinio vaistų poveikio ir užtikrinti saugų gydymą mamai ir kūdikiui sunkiu metu.
Kiti gydymo būdai
Šviesos terapija: Šviesos terapija vis labiau pripažįstama kaip efektyvus ir saugus gydymo būdas sergantiesiems skirtingomis depresijos rūšimis. Šviesos terapiją išmanantis specialistas gali jus pakonsultuoti ir išmokyti tinkamai naudotis šviesos terapijos lempomis. Jų poveikis gana greitas, neretai pirmasis efektas pastebimas jau po savaitės.
Alternatyvūs gydymo būdai: Kadangi Zuranolonas dar nepasiekiamas Lietuvoje, verta, pasitarus su gydytoju ir natūropatu išbandyti panašiais farmakologiniais mechanizmais pasižyminčius augalus.
Savigalbos strategijos
Be minėtų veiksnių, ne mažiau svarbi ir savigalba - kryptingas ir tikslingas pasirūpinimas savimi. Neretai su pogimdymine depresija susiduriantiems moterims ir vyrams tai yra vienas sudėtingiausių uždavinių. Neretai pogimdyminė depresija yra glaudžiai susijusi su įvairiomis psichologinėmis priežastimis: su trauminiais patyrimais, susijusiais su nėštumu, gimdymu, kūdikio sveikatos sunkumais, su vaikystės traumomis, netektimis, sudėtingais santykiais su tėvais, anksčiau gyvenime patirta seksualine prievarta ar kitais sudėtingais išgyvenimais, dabartiniais konfliktais su partneriu, naujai atsiradusio vaidmens iššūkiais ir klausimais.
Savigalba gali būti veiksminga atpažinus pirmuosius pogimdyminės depresijos simptomus, lengvos pogimdyminės depresijos atveju bei greta psichologinės ar psichoterapinės ir medikamentinės pagalbos. Į savigalbą derėtų žvelgti kaip į kasdienį dantų valymą. Tokia pat svarbi ir kasdienė psichikos higiena bei rūpestis savimi.
- Būkite natūralioje saulės šviesoje: Kiekvienam žmogui reikia bent pusvalandžio ryškios šviesos kasdien, kad ji padėtų sureguliuoti mūsų kasdienius kūno ritmus, kurie reguliuoja nuotaiką, miegą, energijos lygį, metabolizmo procesus ir kt.
- Vartokite žuvų taukus: Galite 2-3 kartus per dieną valgyti riebią žuvį arba gerti kokybiškus žuvų taukus. Atsižvelgiant į atliktus mokslinius tyrimus, tai veiksmingai padeda sumažinti depresijos simptomus. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, šiuo metu rekomenduojama dozė 1000 mg EPA (eikozapentaeno rūgštis) ir 500 mg DHA (dokozaheksaeno rūgštis) kasdien.
- Sportuokite: Net ir menkas judėjimas, t. y. trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę, veikia lygiai taip pat kaip antidepresantai.
- Miegokite: Miego sutrikimai yra glaudžiai susiję su depresija. Miego trūkumas gali dar labiau pasunkinti moters būseną. Tad dalykitės su partneriu naktine kūdikio priežiūra, o dieną nepraleiskite progos kartu nusnūsti, t.y. darykite viską, ką galite, kad išmiegotumėte rekomenduojamas 8 val.
- Medituokite: Moksliniai tyrimai rodo dėmesingo įsisąmoninimo meditacijų efektyvumą.
- Sveikai maitinkitės: Sergančios depresija ir auginančios mažus vaikus motinos dažnai tinkamai nepasirūpina visaverte mityba. Daliai moterų norisi nuolat užkandžiauti, valgyti nevisavertį maistą, kitoms gali stipriai sumažėti apetitas. Dėmesys dažniau nukreiptas į vaiko, o ne į savo poreikius.
- Bendraukite su artimaisiais: Aiškiai įvardykite ir išsakykite savo poreikius artimiausiems žmonėms, priimkite jų pagalbą buityje. Sergant depresija gali kilti noras atsiriboti nuo aplinkinių, tačiau pasirūpinti tarpusavio santykiais šiuo metu yra itin svarbu. Galite pabandyti pasikalbėti ir išlieti savo jausmus žmonėms, kuriais pasitikite, arba kartu užsiimti įtraukiančia ar atpalaiduojančia veikla ir daug nekalbėti. Rinkitės tai, kas jums tuo metu svarbiausia, tačiau neizoliuokite savęs nuo kitų.
- Užmegzkite ryšį su kūdikiu: Saugus prieraišumas formuojasi, kai motina šiltai, jautriai ir nuosekliai atliepia kūdikio emocinius ir fiziologinius poreikius. Nuramina verkiantį, atsako šypsena į šypseną, pamaitina alkaną ir t. t. Pogimdyminė depresija gali sutrukdyti šiam ryšiui sėkmingai formuotis. Gera žinia yra ta, kad realu mokytis ir išmokti užmegzti ryšį su kūdikiu, atliepti jo poreikius.
- Kalbėkitės su partneriu: Gimus kūdikiui keičiasi daugybė dalykų. Abiem partneriams tai yra kupinas įvairių iššūkių metas. Nepamirškite atvirai kalbėtis apie vienas kito poreikius, jausmus keičiantis vaidmenims ir susiduriant su tėvystės iššūkiais. Atrasti laiko pabūti dviese, net jei tai nėra pasimatymas restorane, o tik 20 min. pokalbis virtuvėje pavargus po dienos darbų ir užmigdžius vaiką.
Pogimdyvinė melancholija
Pogimdyvinė melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, kuri ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms. Manoma, kad jos pasireiškimą daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo. Taip pat prisideda ir nuovargis bei po gimdymo jaučiamas skausmas (ypač jei gimdymas buvo sunkus, ilgas ar komplikuotas).
Pogimdyvinė melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau - po 4-5 dienų. Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Nuo pogimdyvinės depresijos skiriasi tuo, jog pogimdyvinė melancholija yra trumpalaikis reiškinys, o simptomai ne tokie intensyvūs. Tuo tarpu pogimdyvinė depresija įprastai užsitęsia kelis mėnesius ar net metus, jei yra negydoma, ir ilgainiui gali „peraugti“ į „paprastą“ depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.
Pogimdyvinės melancholijos požymiai
Staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, sunku susikaupti, keičiasi apetitas, gali laikinai sutrikti miegas. Melancholijos atveju moters nuotaikos svyruoja, ji jaučiasi tai linksma, tai apsipila ašaromis, tačiau jausmai nėra tokie kraštutiniai ir stiprūs, kaip pogimdyvinės depresijos atveju, kai euforiją keičia visiška apatija, galimos labai destruktyvios mintys (pavyzdžiui, mintys apie savižudybę ar kūdikio žalojimą), panikos atakos ir pan.
Pogimdyvinė psichozė
Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).
Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį). Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyvinė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.
Pogimdyvinės psichozės gydymas
Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.
Pagalba ir palaikymas
Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, kreipkitės į šiuos specialistus:
- Psichologą
- Psichoterapeutą
- Psichiatrą
- Šeimos gydytoją
Taip pat galite kreiptis į emocinės paramos linijas.
tags: #vaistai #nuo #pogimdyvines #depresijos