Psichologija kasdienybėje: streso valdymas, apgailestavimai ir asmeninė motyvacija

Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinius aspektus, susijusius su stresu, dažniausiais apgailestavimais ir asmeninės motyvacijos svarba gyvenime. Remiantis apklausų duomenimis ir psichologinėmis įžvalgomis, aptarsime, kaip šie veiksniai veikia mūsų gerovę ir kaip galime siekti pilnavertiško gyvenimo.

Stresas: nematomas priešas

Stresas yra neišvengiama mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kartais mes neįvertiname jo poveikio mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. G. teigia, kad stresas gali būti matuojamas balais. Pavyzdžiui, darbo pakeitimas gali sukelti 35 streso balus, o atostogos ar Kalėdos - 10 streso balų dėl papildomų rūpesčių, tokių kaip eglutės puošimas, dovanų pirkimas ir stalo ruošimas.

Svarbu suprasti, kad streso balai sumuojasi. Tai reiškia, kad nuolatinis stresas, net ir dėl smulkių dalykų, gali turėti didelį neigiamą poveikį. G. pateikia pavyzdį, kaip net nekaltas komentaras apie mišrainės trūkumą gali sukelti stiprią emocinę reakciją, jei žmogus jau yra patyręs didelį stresą.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, verta prisiminti, kad tai yra Advento laikotarpis - ramybės, dėmesio vienas kitam, pagalvojimo apie svarbiausius dalykus gyvenime, o ne persivalgymo ir dovanų supirkimo laikotarpis.

Dažniausi apgailestavimai: pamokos iš vyresnės kartos

Straipsnio autorius apklausė 40 žmonių, kuriems yra 60 metų, ir išskyrė tris dažniausiai pasikartojančius apgailestavimus:

Taip pat skaitykite: Vakarų Sibiro laikos priežiūra

1. Nepasirinktas kelias, atitinkantis asmeninius norus

Daugelis respondentų apgailestavo, kad pasirinko profesiją ar gyvenimo kelią, kuris neatitiko jų asmeninių norų ir aistrų. Vietoj to, jie pasidavė šeimos ar visuomenės spaudimui. Pavyzdžiui, vienas respondentas tapo buhalteriu, nes jo tėvai manė, kad tai stabilus darbas. Kitas vedė vyrą, kuris patiko jo šeimai, o ne jam pačiam. Dar vienas liko darbe, kurio nekenčiau, nes jis buvo gerai apmokamas.

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip svarbu klausyti savo širdies ir pasirinkti kelią, kuris atitinka mūsų asmeninius tikslus ir vertybes.

2. Pataikavimas kitiems

Respondentai prisipažino, kad savo veiksmais siekė gauti artimųjų pritarimą, pagarbą, o vėliau dėl to gailėjosi. Tai yra priešingybė gyvenimui, pagrįstam asmenine motyvacija: daryti kažką, nes tai tikrai svarbu tau. Budistinėje filosofijoje tai vadinama prisirišimo forma. Mes laikomės pačių susikurto įvaizdžio, vaidiname tokius, kokiais neva turėtume būti, ir taip prarandame ryšį su tuo, kas mes esame iš tikrųjų.

Svarbu suprasti, kad pataikavimas kitiems gali atitolinti mus nuo savęs ir neleisti mums gyventi autentiško gyvenimo.

3. Nesirūpinimas sveikata

Šį apgailestavimą turėjo beveik kiekvienas apklaustasis. Net ir žmonės, gyvenę ryškų, pilnavertį gyvenimą, sakė, kad nepakankamai įvertino, kaip greitai gali pasikeisti kūnas po 50 metų. Kai esi jaunas, tu keiti sveikatą į pinigus. Kai sensti, tu keiti pinigus į sveikatą. Gaila, kad aš to anksčiau nesupratau.

Taip pat skaitykite: Vakarų Škotijos baltųjų terjerų istorija

Šis apgailestavimas pabrėžia, kaip svarbu rūpintis savo sveikata nuo pat jaunystės. Tai apima sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir streso valdymą.

Asmeninė motyvacija: raktas į pilnavertį gyvenimą

Asmeninė motyvacija yra varomoji jėga, kuri skatina mus siekti savo tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Kai mes darome tai, kas mums iš tikrųjų svarbu, mes jaučiamės labiau patenkinti ir laimingi.

Asmeninė motyvacija taip pat padeda mums įveikti iššūkius ir atlaikyti stresą. Kai mes turime aiškų tikslą ir jaučiame aistrą tam, ką darome, mes esame labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų, net ir susidūrę su sunkumais.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

tags: #vakaru #ekspresas #psichologija