Įvadas
Straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimo sąvoka, atkreipiant dėmesį į jos paskirtį baudžiamojoje teisėje ir jos ryšį su kitais baudžiamosios teisės institutais bei sąvokomis (baudžiamąja atsakomybe, jos turiniu, tyčia, nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimu). Straipsnyje diskutuojama dėl Lietuvos baudžiamojoje teisėje nusistovėjusio požiūrio į nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimo sampratą, kaip neprobleminę ir neturinčią didesnės baudžiamosios teisinės reikšmės. Kaip alternatyva tradiciniam požiūriui, siūloma Vokietijos baudžiamojoje teisėje išvystyta ir, autoriaus nuomone, Lietuvos baudžiamajai teisei visiškai priimtina nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimo koncepcija. Ši koncepcija savo ruožtu verčia naujai vertinti tradicinį Lietuvos baudžiamajai teisei požiūrį į baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tyčios intelektinio momento turinį.
Nusikalstama veika: esmė ir požymiai
Nusikalstama veika, pavojinga ir uždrausta veika (veikimas ar neveikimas). Skirstoma į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nusikaltimas yra nusikalstama veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis nusižengimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, už kurią numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, išskyrus suėmimą. Nusikalstamai veikai būdingi 2 požymiai: jos pavojingumas ir draudžiamumas arba priešingumas baudžiamajam įstatymui.
Pavojingumas
Pavojingumas yra materialus nusikalstamos veikos požymis, nes jis parodo veikos esmę, paaiškina, dėl ko žmogaus poelgis visuomenės netoleruojamas ir pripažįstamas nusikalstamu. Nusikalstama veika yra pavojinga vyraujančių vertybių sistemai. Nusikalstamomis pripažįstamos ne šiaip pavojingos, o pačios pavojingiausios veikos, kuriomis kėsinamasi į didžiausias vertybes. Nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti vartojamos 2 sąvokos: pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pirmiausia apibūdina vertybių, į kurias kėsinamasi, pobūdis ir vertingumas, taip pat pačios veikos ir įstatyme numatytų padarinių pobūdis, kaltės forma. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį lemia tam tikrų nusikalstamos veikos požymių išreikštumas, kiekybinė jų išraiška. Tai gali būti nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės, aplinkybės, specialaus subjekto požymis, veikos padarymo tikslas ir motyvas.
Priešingumas įstatymui
Veikos priešingumas baudžiamajam įstatymui yra būtinas nusikalstamos veikos požymis, be kurio padaryta veika negali būti laikoma nusikalstama.
Nusikalstamų veikų klasifikacija
Baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos klasifikuojamos į rūšis ir kategorijas. Nusikaltimai klasifikuojami į tyčinius ir neatsargius. Tyčiniai nusikaltimai klasifikuojami į kategorijas: nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs. Dviejų rūšių teisės pažeidimai, kuriuos padarius skiriamos bausmės ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės, aprašomi daugelio valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose. Vokietijoje nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus, už kurių padarymą skiriama ne mažesnė kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ir baudžiamuosius nusižengimus, už kurių padarymą skiriama bausmė negali viršyti 1 metų laisvės atėmimo. Austrijoje taip pat išskiriami nusikaltimai (už jų padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė daugiau kaip 3 metai arba kalinimas iki gyvos galvos) ir baudžiamieji nusižengimai (visi kiti nusikaltimai). Dvejopas į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą patenkančių teisės pažeidimų skirstymas būdingas ir Pietų Amerikos šalims. Yra ir tokių valstybių (pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos), kur nusikaltimai skirstomi į 3 rūšis. Jungtinėse Amerikos Valstijose baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkius nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir teisės pažeidimus. LSSR 1961 metų Baudžiamajame kodekse nusikalstamos veikos termino nebuvo, aprašyti tik vienos rūšies teisės pažeidimai - nusikaltimai, kuriuos padarius skiriamos bausmės ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės.
Taip pat skaitykite: Psichikos liga ir nusikalstamumas
Nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimas
Straipsnyje daroma išvada, kad nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimo sąvoka yra iš esmės tapati nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio (pavojingumo) suvokimo sąvokai. Nusikalstamos veikos neteisėtumo (pavojingo pobūdžio) suvokimas ar šio suvokimo galimybė turėtų būti laikoma savarankiška baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nepriklausančia tyčios turiniui.
Alternatyvus požiūris
Kaip alternatyva tradiciniam požiūriui, siūloma Vokietijos baudžiamojoje teisėje išvystyta ir, autoriaus nuomone, Lietuvos baudžiamajai teisei visiškai priimtina nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimo koncepcija. Ši koncepcija savo ruožtu verčia naujai vertinti tradicinį Lietuvos baudžiamajai teisei požiūrį į baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tyčios intelektinio momento turinį.
Teismų praktika ir nusikalstamos veikos samprata
Tiriant sudėtingas pavienes nusikalstamas veikas ypatingos reikšmės turi jos sampratos ir požymių analizė, pagal kuriuos yra atribojama pavienė nusikalstama veika nuo jų daugeto. Teisingas požymių aiškinimas ir taikymas tam tikrų kategorijų bylose sudaro prielaidą teisingai kvalifikuoti asmens įvykdytą nusikalstamą veiką. Pavienė nusikalstama veika neretai gali apimti daug atskirų sudedamųjų dalių, kurios teoriškai galėtų sudaryti savarankiškus pavienius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Apžvelgus teismų praktiką matyti, kad joje neretai susiduriama su tęstinėmis nusikalstamomis veikomis ir tam tikrais atvejais jų atribojimas yra problemiškas. Tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir jos požymių aiškinimas ir taikymas yra aktuali tema baudžiamosios teisės doktrinoje, todėl įvertinus nuomones ir mokslinę šios srities diskusiją, remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika ir mokslininkų nuomonėmis, straipsnyje pateikiama tęstinės nusikalstamos veikos požymių samprata. Šio straipsnio tyrimo objektas yra požymiai, atribojantys tęstinę nusikalstamą veiką nuo nusikalstamų veikų sutapties, taip pat rūšinių požymių svarbos konkretizuojant veikos tęstinumą įvertinimas. Analizės tikslas - atskleisti Lietuvos teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės teorijoje suformuotus tęstinės nusikalstamos veikos požymius, atribojančius realiąją sutaptį nuo tęstinės veikos, įvertinant faktines situacijas nusikalstamose veikose nuosavybei.
Tęstinė nusikalstama veika
Analizuojant sudėtingas pavienes nusikalstamas veikas, ypač svarbu suprasti tęstinės nusikalstamos veikos sampratą. Tęstinė nusikalstama veika apima daug atskirų sudedamųjų dalių, kurios teoriškai galėtų būti laikomos savarankiškais nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais. Teismų praktikoje tęstinių nusikalstamų veikų atribojimas kartais kelia problemų. Todėl, remiantis teismų praktika ir mokslininkų nuomone, būtina aiškiai apibrėžti tęstinės nusikalstamos veikos požymius, kurie padėtų atskirti ją nuo nusikalstamų veikų sutapties.
Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės
Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai inkriminuojami papildomi tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamos veikos apimtis, jos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad nusikalstama veika sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos problemos ir nusikalstamumas
Atsakomybė už neteisėtą veiklą
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kyla už vertimąsi teisėta veikla, tik vienu įstatyme ar teismų praktikoje uždraustu būdu - neturint licencijos ar kitu neteisėtu būdu, teismų praktikoje įvardijant tokias alternatyvas: 1.) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2.) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3.) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4.) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan.; taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos sąsajumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams; paslaugų teikimas, neįvykdžius įstatyme keliamų reikalavimų, negavus licencijos verstis odontologo praktika, kuri būtina odontologijos paslaugų rinkoje norintiems veikti ūkio subjektams ir privatiems asmenims, pažeidžia nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką ir sąžiningų rinkos dalyvių teises, net ir neatsižvelgiant į tai, kad veiklą, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, vykdė privatus asmuo įmonėje, kuri turėjo reikiamas licencijas versti odontologijos praktikomis.
Piktnaudžiavimas pasitikėjimu
Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną paslaugą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas.
Kaltės įrodinėjimas bylose dėl fizinio skausmo sukėlimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai būdingos kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius - kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan.; nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.
Kriminalinės žvalgybos tyrimas
Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra detalizuota, kiek laiko valstybės institucijos gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama; neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti; tačiau tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką; tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kitokiu platinimu BK 260 straipsnio prasme laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti; BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, todėl pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotini veiksmai ir tais atvejais, kai asmuo neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos; sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kiti objektyvūs bylos duomenys.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų ir pacientų vadovas: elgesio taisyklės korupcijos atveju
tags: #veika #yra #isoriskai #pasireiskiantis #zmogaus #elgesys