Įvadas
Straipsnyje apžvelgiamos įvairios psichologo Olego Lapino įžvalgos, apimančios kūrybiškumo skatinimą, vaikų ekologinio sąmoningumo ugdymą, tikslų siekimo strategijas ir tarpusavio santykių dinamiką. Remiantis jo patarimais, siekiama padėti žmonėms geriau suprasti save ir aplinką, sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir kurti harmoningus santykius.
Įkvėpimas mene ir versle: kaip jį atrasti ir išlaikyti
Psichoterapeutas Olegas Lapinas, dalyvavęs kuriant žurnalą "MAGic", teigia, kad įkvėpimas yra retas reiškinys, kurio negalima logiškai prognozuoti. Gamta pasirūpino, kad įkvėpimas nebūtų nuolatinė būsena, nes tai reikalauja daug smegenų resursų. Įkvėpimas susijęs su dinamišku mąstymu, negatyvių prielaidų nebuvimu ir drąsa, todėl dažniau aplanko jaunesnius žmones. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau linkę tęsti tai, ką pradėjo, užuot ėmęsi naujos veiklos. Tačiau yra išimčių, tokių kaip Henry Fordas, Waltas Disney ir Billas Gatesas, kurie visą gyvenimą išliko jauni.
Kūrybiškas požiūris į kasdienybę yra vienas pagrindinių sėkmės įrankių tiek mene, tiek versle. Verslininkas, pastebėjęs gerą vietą turintį apleistą reklamos stendą Vilniuje, jį įsigijo ir gavo daug reklamos užsakymų. Tai yra verslo kūryba - pamatyti tai, ko niekas nepastebi, ir iš to gauti naudos. Vis dėlto, kalbant apie įkvėpimą versle, pinigai kaip motyvuojanti jėga svarbūs tik tol, kol jų uždirbama pakankamai. Vėliau motyvacija priklauso nuo pačios veiklos - žmogus laimingiausias, kai daro tai, ką sugeba ir kas jam patinka.
Dizainerė Eglė Žiemytė teigia, kad ją gali įkvėpti viskas: kiti dizaineriai, negatyvūs ar pozityvūs gyvenimo potyriai, kelionės. Mintis gali šauti tiesiog pietų metu. Specialiai šio jausmo ji neskatina, o apleidus įkvėpimui dažniausiai imasi paprastos veiklos - gamina valgyti, tvarko kambarius.
Vaikų ekologinis sąmoningumas: nuo teorijos prie praktikos
Ekspertų teigimu, tvaresnės vaikų gyvensenos įpročius svarbu ugdyti nuo mažų dienų, kad jie užaugtų sąmoningais ir savo aplinka besirūpinančiais piliečiais. Psichologas Olegas Lapinas ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis vieningai sutinka, kad vien faktais ir teorija vaikų ekologiško sąmoningumo neišugdysi. Vaikai efektyviausiai mokosi per teigiamus pavyzdžius ir įtraukiančias veiklas.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti skyrybų nerimą
Ekologiniam sąmoningumui reikia sisteminio, visuminio mąstymo, kurio pradinukai dar neturi. Ekologinės tam tikrų veiksmų pasekmės nėra pastebimos iš karto, todėl vaikui gali būti sunku jas suvokti. Norint, kad vaikai suvoktų aplinkos tausojimo svarbą ir išsiugdytų tvaresnės gyvensenos įpročius, geriausia įtraukti juos į tokias veiklas, kurios leistų jiems prie ekologijos temos prisiliesti per praktiką ar per įdomią vaizdinę medžiagą.
Galima vaikams rodyti edukacinius animacinius filmus, kuriuose įdomia forma atskleidžiamas plastikinės šiukšlės gyvavimo ciklas. Taip pat pravartu įtraukti vaikus į aplinkos tvarkymo akcijas - mažiesiems itin svarbu dalyvauti procese, jausti, kad jie prisideda prie kažko svarbaus. Būtinas ir teigiamas suaugusiųjų pavyzdys, nes jei artimiausia aplinka nesivadovaus ekologijos principais, sunku tikėtis, kad vaikai elgsis kitaip.
Daugelyje Vakarų valstybių vaikų ekologinio švietimo svarba yra puikiai suvokiama, todėl tiek į mokyklų programas, tiek į užklasinę veiklą įtraukiamos su ekologija susijusios užduotys. Prie vaikų tvaresnės kasdienybės įpročių ugdymo prisidėti stengiasi ir socialiai atsakingi verslai, kurie mažiesiems organizuoja įvairias ekologines kūrybines dirbtuvės, medelių sodinimo akcijas ar edukacines ekskursijas.
Romas Draskinis sako, kad supažindinti vaikus su aplinkos tausojimo, atliekų rūšiavimo, ekologiškesnio gyvenimo svarba yra būtina, nes nuo to priklauso visos planetos ateitis. Svarbios ne tik tėvų ir švietimo sistemos, bet ir verslo sektoriaus pastangos. Pavyzdžiui, įmonė Kaune rengia edukacines ekskursijas po atliekų rūšiavimo ir perdirbimo aikšteles, kurių metu mažiesiems pasakojama apie šios veiklos svarbą.
Kiti būdai ugdyti mažųjų ekologinį sąmoningumą - tai darželiuose ar mokyklose įrengiami rūšiavimo ir kompostavimo konteineriai, į kuriuos vaikai mokomi mesti atitinkamas šiukšles, taip pat - medelių sodinimas, vadinamojo žaliojo sodo puoselėjimas ar kūrybinės dirbtuvės, kuriose, sumaniai panaudojant atliekas, iš jų pagaminami nauji daiktai. Tiek švietimo sistemos, tiek atsakingo verslo pozicija turėtų būti bendra - mokyti mažuosius, kad pirmiausia, kiek įmanoma, reikėtų vengti atliekų susidarymo, o antra - jas tinkamai ir atsakingai rūšiuoti.
Taip pat skaitykite: Nuo Medicinos Iki Sielos Gelmių
Tikslų siekimas: nuo svajonės iki realybės
Psichologas Olegas Lapinas apžvelgia priežastis, kodėl žmonės „nepameta“ planų ir kaip to išvengti. Pasak jo, mes dažnai iki galo nesuprantame paties tikslo prigimties ir neįvertiname, kad esame ne statiškos, o nuolat kintančios būtybės. Tikslas visada egzistuoja ateityje - toje laiko vietoje, kurioje niekada nebūname. Visada esame dabartyje. Nepaisant to, labai dažnai tai, ką patyrėme anksčiau ar patiriame dabar, tiesiogiai projektuojame į ateitį. Galvojame, kad jei mums vakar kažkas patiko, tai patiks ir rytoj.
Jei naują didelį tikslą sau išsikeliame pagauti kokios nors įkvepiančios, bet trumpalaikės emocijos, labai gali būti, kad greitai toks tikslas praras savo motyvacinę galią ir mes nebeturėsime valios šio tikslo siekti. Keldami tikslus dažnai pamirštame aplinkybių įtaką ir finansinius pokyčius, kurių gali pareikalauti tikslo siekimas.
Sėkmingi žmonės dažniausiai turi atsarginius planus. Strategai ne tik žvelgia į tolimą tikslą, tačiau turi nusimatę ir smulkesnius taktinius žingsnius, kaip šį tikslą pasiekti. Jie pagalvoja ir apie priemones, kurių prireiks einant link tikslo. Kitaip tariant, išsikėlus vieną didelį tikslą, verta apmąstyti, kokiais konkrečiais žingsneliais link jo keliausime ir kaip įveiksime galimus sunkumus, kliūtis.
Jei pritrūksta motyvacijos ar finansinių resursų, nereikėtų nuleisti rankų. Reikia atsakingai paskaičiuoti, kiek pinigų reikia savo tikslui įgyvendinti, ir kiek galėtume tam skirti kiekvieną mėnesį, jei visos sumos vienu kartu išleisti negalime. Visada galima pasikonsultuoti su finansų ekspertais, kaip geriausiai planuoti savo finansus. Svarbu suprasti, kad tik nuoseklus finansų planavimas gali prisidėti prie tikslų siekimo.
Kartais tikslą sveika nukelti, o kartais, dedant visas įmanomas pastangas ir nelaukiant rezultato, ir visai jo atsisakyti. Sąmoningas suvokimas ir gebėjimas atsižadėti nerealų tikslą gali būti naudingas dalykas, suteikiantis vidinę ramybę.
Taip pat skaitykite: Kaip išsilaisvinti iš priklausomybės?
Tarpusavio santykiai: kaip išsaugoti empatiją ir susikalbėjimą
Psichiatras ir psichoterapeutas Olegas Lapinas aiškina, kas nutinka poroje, kai partneriai nebesusikalba. Kalbėtis nebeišeina, kai nustojame empatiškai suprasti kitą. Taip nutinka, nes būname apimti savo teisumo ir pasipiktinimo jausmų. Santykiuose tai gana dažna.
Jei emocija rezonuoja, tikėtina, kad partneris kelia grėsmę. Tokiomis aplinkybėmis negalima empatiškai įsijausti į jo poziciją, nes apima baimė. Nelikus empatijos ir saugumo jausmo, nebegalima ramiai reaguoti į partnerio žodžius, pokalbį palaikyti sunku, nes nei jo suprasti, nei užjausti nebegalima.
Išėjimas iš tokios situacijos yra toks: emocijoms ir įtampoms atslūgus vienas iš dviejų (tas, kuris greičiau aprimo) priėjęs prie kito išpažįsta, kad jau nebepyksta, pasvarsto, kad gal pirmasis ir teisus, įjungia savo empatiją. Dažnu atveju konfliktas įšaldomas ne tada, kai nėra techninių priemonių susitarti, o tada, kai nėra noro. Pasitaiko, kad abu poroje labai miglotai suvokia, kad gali laimėti kartu. Vienas iš pavyzdžių, ko griebtis susipykus, galėtų būti laiškų rašymas. Šis būdas geras tuo, kad kiekvienas nepertraukiamas gali išsakyti, ką galvoja.
Konfliktai dažnesni tarp sutuoktinių, gyvenančių kaimo vietovėje, mieste jie retesni dėl žmonių užimtumo. Dažniau kalbėtis poroje linkę vyrai. Šiandien tokių procentas gerokai didesnis nei buvo prieš dvidešimt metų, o tai rodo, kad situacija kinta, ši karta labiau linkusi kalbėtis ir tartis.
Patarimai neveikia be tinkamos emocinės būsenos, žmonėms pykstantis. Kartais lankstumo parodymas antrajai pusei visai nereiškia, kad persigalvojau. Dažnu atveju kalbėtis susipykus pradedama, nes pavargstama pyktis. Pykstantis jėgos senka, taigi, tylėti ir būti nuolatinėje įtampoje „kainuoja“ daug jėgų.
tags: #olegas #lapinas #psichologas #kontaktai