Savo vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika, lemianti pasirinkimus bei efektyvumą krizinėse situacijose. Pagarba vienas kitam prasideda nuo pagarbos ir meilės sau, o tai tiesiogiai susiję su teigiamu savęs vertinimu. Savivertė apsprendžia kiekvieno žmogaus psichologinę savijautą. Straipsnyje nagrinėjami amžiaus tarpsnių ypatumai, susiję su savęs vertinimu, atsižvelgiant į psichologinius aspektus.
Asmenybės samprata ir savivertės svarba
Asmenybė tarsi paženklina žmogaus kokybę. Pasak Alporto, asmenybė - tai, koks žmogus yra realiai, nepriklausomai nuo to, kaip jį laiko aplinkiniai. Asmenybės sąvokos turinys apima būdingus elgesio stilius, kurie apibrėžia kiekvieno individo prisitaikymą prie gyvenimo sąlygų. Individualybė - tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi temperamento, charakterio bruožais, interesais, poreikiais ir sugebėjimais, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu.
Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Savosios vertės lygis reguliuoja žmogaus elgesį įvairiose gyvenimo srityse, stipriai veikia tarpasmeninius santykius. Nuo asmenybės požiūrio į save priklauso sėkminga jos raida. Savosios vertės jausmą galima išskaidyti į dvi dalis: savigarbą ir simpatiją sau. Asmenybės savigarba - tai vertinimo požiūrio į save aspektas, tai yra pagarba sau. Simpatija sau išreiškia daugiau emocijos ir jausmus savo paties atžvilgiu, tai yra draugiškas santykis ir sutarimas su savimi. Tai besąlygiškas savęs priėmimas su visais trūkumais ir privalumais, savęs pripažinimas. Galiausiai - tai meilė sau, savo unikalumo suvokimas ir pripažinimas.
Poreikių įtaka asmenybės formavimuisi
Norint vaiką tinkamai traktuoti ir su juo elgtis, reikia suprasti jo poreikius bei trūkumus ir žinoti, kaip šie poreikiai yra patenkinami. Poreikis skatina individo aktyvumą ir paiešką tų objektų, kurie gali jį patenkinti. Socialiniai poreikiai susiję su žmogaus siekimu užimti tam tikrą vietą socialinėje grupėje, naudotis aplinkinių žmonių prieraišumu ir dėmesiu, būti jų pagarbos ir meilės objektu. Kartu tai ir pagarbos, prisirišimo ir meilės kitiems poreikis. Kiekvienas organizmo vidinis procesas arba individo santykis su aplinka sutrikimas išgyvenamas kaip poreikis ir būna lydimas nemalonių emocijų bei jausmų. Kiekvienas poreikis turi savo objektą, kurio suvokimas ir naudojimas atkuria organizmo vidaus procesų ar individo santykių su aplinka pusiausvyrą, patenkina poreikį ir pašalina emocinę įtampą. Tik suvokus, koks objektas gali patenkinti poreikį, išgyvenamas noras arba potraukis, skatinantis ir reguliuojantis žmogaus sąmoningą veiklą, suteikiantis jai konkretų kryptingumą.
Kiekvieno asmens gyvenimo ašis - trys pamatinės vertybės: meilė, priklausymas ir pagarba. Nėra nė vieno, kuris netrokštų būti mylimas, kuris nenorėtų būti kokios nors žmonių bendrijos narys, kuris nejaustų poreikio būti priimtas toks, koks iš tikrųjų yra. Pašalinus bent vieną iš šių vertybių iš gyvenimo, žmogus pajus, kad kažko trūksta, jausis nelaimingas, liguistas, vienišas.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
Amžiaus tarpsnių svarba asmenybės formavimuisi
Asmenybės formavimosi procese išsiskiria du nepaprastai svarbūs amžiaus tarpsniai, kuriuose vyksta lemiami pakitimai - vaikystė ir paauglystė. Paauglystės laikotarpiu savarankiškai vertinami doroviniai, politiniai, estetiniai, profesiniai idealai, susidaro vertybių sistema, ieškoma gyvenimo prasmės.
Amžiaus tarpsnis - tai individo psichinės raidos ir jo kaip asmenybės vystymosi pakopa, turinti apytiksles laiko ribas. Amžiaus tarpsnį lemia dėsningų fiziologinių ir psichinių pokyčių (nesusijusių su individualių ypatybių skirtumais) visuma. Pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, kinta psichinė raida. Amžiaus tarpsnio psichologinė charakteristika priklauso nuo individo raidos sąlygų, auklėjimo, jo veiklos ir bendravimo ypatumų. Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas savitas socialinės aplinkos sąlygų ir vidinių individo, kaip asmenybės, klostymosi sąlygų santykis. Tie patys aplinkos elementai įvairaus amžiaus žmones veikia skirtingai, nelygu kaip jie yra suvokiami ir vertinami, o tai priklauso nuo anksčiau susidariusių psichologinių savybių. Išorinių ir vidinių veiksnių sąveika formuoja tipiškas, vienodas to paties amžiaus žmonių psichines savybes ir sudaro amžiaus tarpsnio specifiką, o tų veiksnių tarpusavio santykių kitimas lemia perėjimą į kitą amžiaus tarpsnį. Amžiaus tarpsnių ribos yra apytikslės, reliatyvios. Kad ir turėdamas tipiškus amžiaus tarpsnio bruožus, žmogus nepraranda psichinio individualumo.
Savęs vertinimo ypatumai skirtinguose amžiaus tarpsniuose
Žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties tiria raidos psichologija. Ji apima vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, jaunuolio psichologiją, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją. Raidos psichologija siekia nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybių ir procesų, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius. Psichikos dinamiką, elgesio ir psichikos plėtrą lemia individo genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika.
Vaikystė
Vaikystėje formuojasi bazinis pasitikėjimas pasauliu, savarankiškumo jausmas ir iniciatyvumas. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir priimtas. Teigiamas savęs vertinimas vaikystėje yra pagrindas sėkmingai asmenybės raidai ateityje. Mokykla turi sudaryti sąlygas visavertiškai vaiko asmenybės socializacijai. Mokytojas gali padėti moksleiviams adaptuotis socialinėje klasės sistemoje. Pedagogo užduotis - padėti mokiniams ugdyti savo vertės jausmą, bendraujant su žmonėmis pasitikėti savimi. Svarbu nuolat palaikyti ir stiprinti teigiamą vaiko savęs ir savo gebėjimų vertinimą, kad klystantis, sunkumus patiriantis, su kitais save lyginantis, o kartais tėvų ar pedagogų kritikuojamas ir spaudžiamas vaikas neprarastų šios puikios savybės. Tikslinga ugdomoji veikla, padedanti vaikams užmegzti tarpusavio ryšius, pagrįstus pagarba, pasitikėjimu, tolerancija, gali būti svarbus ugdymo veiksnys, lemiantis vaiko santykius su kitais vaikais kokybę ir sugebėjimus pajusti pasitenkinimą, kylant suvokiant esamą artumą su kitais.
Paauglystė
Paauglystėje vyksta intensyvus savęs paieškos ir tapatumo formavimosi procesas. Paauglys stengiasi suprasti, kas jis yra, kokios jo vertybės ir kokį vaidmenį jis nori atlikti visuomenėje. Šiuo laikotarpiu savęs vertinimas gali būti labai svyruojantis, priklausomai nuo bendraamžių, tėvų ir kitų suaugusiųjų nuomonės. Svarbiausias žmogaus poreikis - savęs vertinimas ir bendravimas su bendraamžiais. Ne tik kiti vertina pagal tai, kaip mokiniui sekasi, bet ir pats mokinys save vertina pagal tą patį modelį. Ši ideologija teigia, kad sėkmė priklauso nuo prigimtinio vertingumo. Šios ideologijos spaudimui net normaliausias žmogus priverstas pajusti, kad jei jam sekasi, tai jis šito vertas, bet jei pralaimi - yra menkysta.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos metodikos
Susidomėjimą sociometriniu vaiko statusu lemia tai, kad bendravimas su bendraamžiais yra labai svarbus moksleivio gyvenime. Teigiamo statuso asmenys grupėje yra populiariausi, o atstumtasis grupėje nemėgstamas ir atstumiamas. Vienas svarbiausių vaiko buvimo bendraamžių grupėje psichologinis rezultatas yra socialinis priėmimas, o socialinis neprisitaikymas įgalina prognozuoti vėlesnes prisitaikymo bei elgesio problemas. Konkurencinė kova vyksta neišvengiant amžiaus raidos ypatumus; taip atsiranda populiarūs ar atstumtieji grupės nariai. Populiarūs mokiniai yra mėgstami aplinkinių, jiems labiau sekasi ne tik moksle, bet ir kitose gyvenimiškose situacijose. Tuo tarpu atstumtieji menkai save vertina, o laikui bėgant savivertė dar mažėja.
Suaugusiojo amžius
Suaugusiojo amžiuje savęs vertinimas tampa stabilesnis, nes žmogus jau būna susiformavęs savo vertybių sistemą ir turi daugiau patirties įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau savęs vertinimas vis dar gali būti pažeidžiamas, ypač patiriant nesėkmes darbe ar asmeniniame gyvenime.
Senatvė
Senatvėje savęs vertinimas gali priklausyti nuo fizinės ir psichinės sveikatos, socialinių ryšių ir galimybės būti naudingam visuomenei. Svarbu, kad senyvo amžiaus žmogus jaustųsi gerbiamas, vertinamas ir reikalingas.
Tyrimai apie paauglių savęs vertinimą
Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 215 paauglių (99 mergaitės ir 116 berniukų) nuo 10/11 iki 14/15 metų amžiaus. Tyrimo tikslas - palyginti skirtingų socialinių prioritetų grupių paauglių savęs vertinimą, pirmagimių ir vėlesnių vaikų savęs vertinimą bei nustatyti populiarumo ir savęs vertinimo koreliacijas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnio socialinio prioriteto paaugliai pasižymėjo aukštesniu savęs vertinimu pagal tokius parametrus kaip "gabus", "protingas", "draugiškas" ir "greitas". Taip pat nustatyta, kad paauglių grupėse, kuriose savęs vertinimas yra aukštesnis, populiarumas tarp bendraamžių taip pat didėja. Kuo labiau vaikas vertina save kaip "gabų", tuo populiaresnis jis tampa. Pastebėta, kad kuo labiau paauglys vertina save kaip "stiprų", tuo mažiau jis yra atstumiamas.
Taip pat skaitykite: Vertinant asmenybės bruožus
Analizuojant pirmagimių ir kitų paauglių savęs vertinimo duomenis, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
tags: #vertinimas #grindziamas #amziaus #tarpsniais #psichologiniais #ypatumais