Ekstremalios situacijos gali užklupti netikėtai, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad apsaugotume save ir kitus. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip elgtis įvairiose ekstremaliose situacijose, pradedant gamtos stichijomis ir baigiant nelaimingais atsitikimais.
Kelionės ir vairavimas ekstremaliomis sąlygomis
Augant įvykių skaičiui keliuose, vairuotojai patiria vis daugiau nuostolių. "Volkswagen" komercinio transporto iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad net du trečdaliai vairuotojų yra bent kartą atsidūrę situacijoje, kai į kelią išbėgo laukinis gyvūnas.
Liepos mėnesį atliktos šalies automobilių savininkų apklausos rezultatai atskleidė, kad kas penktam vairuotojui (19 proc.) bent kartą gyvenime ir beveik dviems trečdaliams (61 proc.) respondentų kelis kartus teko susidurti su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu.
Laukiniai gyvūnai kelyje: ką daryti?
Vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys teigia, kad dažniausia vairuotojų padaroma klaida kelyje netikėtai pasirodžius laukiniam gyvūnui - neatidumas kelio ženklams. Pasak jo, ženklai dažniausiai iš anksto įspėja vairuotojus, jog kelyje gali pasirodyti laukinis žvėris.
Pamačius ženklą, vairuotojas turėtų sumažinti greitį, atkreipti dėmesį į įvairius rodiklius: metų, dienos laiką - ar tai prietema, sutema, galbūt šviečia saulė. Svarbu tai, kad pavasarį laukiniai gyvūnai poruojasi, todėl šiuo metų laiku būna daugiausia įvykių su žvėrimis. Taip pat vertėtų atminti, jog jie bėga ne po vieną, o bandomis. Jeigu prabėga vienas gyvūnas, galime laukti ir antro, trečio ir netgi to paties, grįžtančio atgal.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis mokykloje iškritus sniegui
Remiantis apklausos duomenimis, net 74 proc. asmenų, atsidūrusių tokioje situacijoje, teigia išvengę susidūrimo su gyvūnu. Tik nedidelė dalis tvirtino patyrę stresą ar nespėję laiku sureaguoti. Susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje ir per lėta reakcija tapo avarijos priežastimi, kuomet buvo apgadinta jų vairuojama transporto priemonė.
S. Pudžemys teigia, kad svarbiausia - įvertinti savo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį. Vienam saugus greitis gali būti leistina norma, kitam jis turi keliomis dešimtimis kilometrų per valandą mažesnis. Viskas priklauso nuo įgūdžių ir pasiruošimo. Itin svarbi vairuotojo sveikata, amžius - visa tai taip pat sudaro pasiruošimo lygį.
Pėstieji kelyje: kaip išvengti nelaimės?
Kita dažnai pasitaikanti kliūtis kelyje - pėstieji, kertantys kelią tam neskirtoje vietoje. Apklausa rodo, kad su neatsakingu pėsčiųjų elgesiu dažnai susiduria kone trečdalis vairuotojų. Daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad netikėtai kelyje išvydę pėsčiąjį jiems staigiai stabdė ir rizikavo savo bei keleivių saugumu. Tik trečdalis apklaustųjų susidūrę su važiuojamojoje dalyje netikėtai pasirodžiusiais žmonėmis spėja tinkamai sureaguoti ir išvengti nelaimės.
Anot S.Pudžemio, tokiomis situacijomis kaltę turi prisiimti ir pėstieji, kurie nėra pakankamai atsargūs. Tamsiu paros metu jie privalo dėvėti atšvaitus, nešiotis žibintuvėlius. Instruktoriaus teigimu, pėstieji neretai linkę nesisaugoti, žengti į kelią neleistinoje vietoje, dėvi tamsius drabužius. Dažnai teisės vairuoti neturintis pėsčiasis nesupranta, kad apakintas kito automobilio šviesų ar dėl blogo matomumo, vairuotojas jo gali nepamatyti.
Kelyje atsitikus netikėtai situacijai, vairuotojai dažnai daro klaidą atlikdami staigius, grubius ir neapgalvotus veiksmus. Taip elgtis negalima, be to svarbu pasirinkti saugų greitį. Greitas tikslo pasiekimas dažnai sąlygoja nelaimes.
Taip pat skaitykite: Saugus Eismas Elgesio Gatvėje
Vairavimas ekstremaliomis oro sąlygomis
Kelyje susidarius ekstremalioms sąlygoms itin svarbus ir pačių vairuotojų elgesys - jų reakcija ir budrumas. Šlapia kelio danga, nepalankios oro sąlygos - lietus, rūkas - stipriai padidina avarijų riziką. Tokie veiksniai reikalauja atsakingo vairuotojų požiūrio į saugumą kelyje, ypač saugaus greičio pasirinkimą, o tai yra vienas iš pagrindinių profesionalumo rodiklių. Bene pusė apklaustųjų, vairuodami ekstremaliomis sąlygomis, teigia negalėję suvaldyti automobilio, todėl išvažiavo į šalikelę. Kas antram vairuotojui dėl šlapios kelio dangos yra tekę nuslysti nuo važiuojamosios kelio dalies.
Anot profesionalo, svarbiausia, kad automobilis būtų tvarkingas ir geros būklės. Turi būti geri valytuvai, stiklo apipurškimo sistema, tvarkingos padangos.
Ką daryti, jei automobilis slysta?
Remiantis apklausos duomenimis, ištikus neplanuotai situacijai, kuomet automobilis ima slysti nuo kelio, siekdami išvengti nelaimingo atsitikimo, vairuotojai linkę tolygiai mažinti transporto priemonės greitį. Jie įsitikinę, kad geriau nedaryti staigių judesių ir atleisti akceleratoriaus pedalą. Be to, trečdalis vairuotojų (32 proc.) teigia kasdien besinaudojantys automobilyje integruota specialia įranga, kuri supaprastina vairavimą. Beveik tiek pat apklaustųjų tokios įrangos nėra bandę ir remiasi savo įgūdžiais bei žiniomis.
S. Pudžemys teigia, kad transporto priemonei pradėjus slysti, svarbiausia, nepasimesti. Dažniausiai vairuotojai nori kuo greičiau sustoti. Kritiniu atveju, užvažiavęs ant ledo ar kito slidaus paviršiaus, vairuotojas turėtų nustoti stabdyti pedalu. Slystant ant kelio privalu išsilaikyti su vairo ir variklio pagalba, negalima daryti grubių judesių. Visiems norisi spausti stabdį. Dažniausiai vairuotojai pasimeta ir nebežino, ką daryti. Reikia patirties ir atsakingo vairavimo įgūdžių.
Gaisras automobilyje
- Sustokite kelkraštyje. Važiuoti toliau jokiu būdu negalima, nes liepsnos plis tik dar greičiau.
- Išjunkite variklį.
- Nuleiskite rankinio stabdžio svirtį.
- Siekdami išvengti liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, šiek tiek jį praverkite ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po keleto sekundžių galima visiškai atidaryti variklio dangtį ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas.
- Gaisrą gesinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be ugniagesių pagalbos taps neįmanoma.
- Tam, kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kuo mažesni, būtina nuolat stebėti automobilio techninę būklę ir šalinti net ir mažiausius gedimus.
Gaisrai žemės ūkio technikoje
Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Esant nesandarioms kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemoms, gali nutekėti kuro ir tepalų. Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų.
Taip pat skaitykite: Patarimai saugiam elgesiui vandenyje
Norint išvengti kombainų ir kitos žemės ūkio technikos gaisrų, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus. Kombaine privalo būti 2 gesintuvai ir nedegus audeklas. Remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką ir agregatus leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų.
Saugus elgesys namuose ir aplinkoje
Saugus elgesys - tai neatsiejama vaiko gerovės ir visapusiško vystymosi dalis. Nuo pat mažens vaikus reikia mokyti, kaip saugiai elgtis įvairiose situacijose - namuose, darželyje, mokykloje, gatvėje, gamtoje ir internete. Tik ugdant sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką, galima užtikrinti, kad vaikai užaugs atsakingais ir gebančiais pasirūpinti savimi bei kitais piliečiais.
Saugus elgesys namuose
- Gaisrinė sauga: Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui, kur yra evakuacijos keliai ir kaip iškviesti pagalbą. Taip pat svarbu mokyti juos, kad negalima žaisti su degtukais, žiebtuvėliais ir kitais ugnies šaltiniais.
- Elektros sauga: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kišti pirštų ar daiktų į elektros lizdus, liesti laidus ar prietaisus šlapiomis rankomis.
- Apsinuodijimo prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima gerti ar valgyti nežinomų medžiagų, vaistų ar cheminių valiklių. Visos pavojingos medžiagos turi būti laikomos vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Traumų prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kaip saugiai naudotis aštriais daiktais, pavyzdžiui, peiliais ir žirklėmis, kaip lipti laiptais ir kaip elgtis vonioje ar duše, kad išvengtų paslydimo ir kritimo.
Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis.
Nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų.
Saugus elgesys su nepažįstamaisiais
Vaikai turėtų aiškiai žinoti, kad negalima atidaryti durų nepažįstamiems žmonėms - net jei jie sako esantys tėvų draugai, kaimynai ar paslaugų teikėjai. Jokie siurbliai, apklausos ar „greitas prašymas“ neužtikrina saugumo. Jei kas nors beldžiasi - vaikas turi paskambinti tėvams.
Pasitaiko atvejų, kai vaikai įsileidžia pažįstamų vaikus kartu su visai nepažįstamais jų draugais. Reikėtų susitarti, kad kol namuose nėra tėvų, svečių nepriimame, net jei jie atėjo su geriausiu draugu. Tai ne kontrolė - tai atsakomybė už šeimos ir namų saugumą.
Net jeigu vaikas yra sąmoningas ir atsakingas, jis neturėtų žinoti, kur laikomi pinigai, papuošalai ar dokumentai. Net ir gerai paruoštas vaikas gali būti prigąsdintas ar apgautas. Saugu tuomet, kai apie vertybes žino tik suaugusieji.
Saugumas internete
Vaikai turi suprasti, kad informacija, kurią jie skelbia internete, gali pasiekti ne tik draugus, bet ir piktavalius.
- Vaikai turėtų žinoti, kad negalima dalintis savo asmenine informacija internete, pavyzdžiui, vardu, pavarde, adresu, telefono numeriu ar nuotraukomis.
- Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais internete, priimti iš jų kvietimų susitikti ar siųsti jiems savo nuotraukas.
- Vaikai turėtų žinoti, kad internete yra daug netinkamo turinio, pavyzdžiui, smurto, pornografijos ar neapykantos kurstymo. Jie turėtų žinoti, kaip atpažinti tokį turinį ir kaip apie jį pranešti suaugusiesiems.
- Vaikai turėtų žinoti, kas yra elektroninės patyčios, kaip atpažinti patyčių aukas ir kaip joms padėti. Taip pat svarbu mokyti juos, kad elektroninės patyčios yra netoleruotinos ir kad reikia pranešti apie jas suaugusiesiems.
Saugus elgesys gamtoje
- Pavojingi gyvūnai ir augalai: Vaikai turėtų žinoti, kaip atpažinti pavojingus gyvūnus ir augalus, pavyzdžiui, nuodingas uogas ar vabzdžius. Jie turėtų žinoti, kad negalima liesti ar erzinti laukinių gyvūnų.
- Saugus elgesys prie vandens telkinių: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima maudytis vieniems, be suaugusiųjų priežiūros, ir kad reikia laikytis saugos taisyklių prie vandens telkinių. Kaip elgtis žiemą ant ledo, kad negalima valgyti sniego, varveklių. Aptarėme įvairias pavojingas vietas (statybos vieta, laužas, ledas, tvenkinys, laiptai, šiukšlynas ir t.t.).
- Pasiklydimo prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis pasiklydus gamtoje, kaip rasti kelią atgal ir kaip iškviesti pagalbą.
Atostogos gamtoje: kaip pasiruošti?
Atostogos gamtoje gali būti nepakartojama patirtis, tačiau tam reikia tinkamai pasiruošti.
- Orų prognozės tikrinimas: Prieš išvykstant, pasitikrinkite orų prognozę ir pasiruoškite atitinkamai.
- Vabzdžių atbaidymo priemonių naudojimas: Įsigykite efektyvius repelentus prieš uodus, erkes ir kitus vabzdžius, kurie gali sutrukdyti mėgautis gamta.
- Pirmosios pagalbos rinkinys: Įsitikinkite, kad turite pirmosios pagalbos rinkinį su būtiniausiomis priemonėmis įvairioms situacijoms.
- Gaisro saugumo priemonės: Niekada nepalikite nežiūrėto ugnies ir laikykitės visų gaisro saugumo taisyklių.
- Atsargūs santykiai su laukine gamta: Venkite artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir laikykitės saugaus atstumo.
- Šiukšlių tvarkymas: Visada pasiimkite su savimi visas šiukšles, kad išsaugotumėte gamtos grožį ir švarą.
- Šaltinio vandens vartojimo saugumas: Jei geriate iš natūralių šaltinių, įsitikinkite, kad vanduo yra saugus vartoti.
- Tinkama apranga: Pasirinkite tinkamą aprangą pagal orą, įskaitant patogią avalynę, šiltus drabužius ir lietpalčius.
- Navigacijos įrankiai: Pasirūpinkite žemėlapiais ir GPS įrenginiais, ypač jei planuojate žygius nežinomose vietovėse.
- Šviesos šaltiniai: Turėkite su savimi žibintuvėlius ar galvos žibintus ir papildomas baterijas.
- Maudymosi taisyklės: Maudykitės tik patikrintose ir saugiose vietose.
- Maisto saugojimas: Saugokite maistą taip, kad jis nepatrauktų laukinių gyvūnų.
- Būkite pasirengę ekstremalioms situacijoms: Sužinokite, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, įskaitant gamtos katastrofas.
- Nešerkite laukinių gyvūnų: Maitinti laukinius gyvūnus gali būti pavojinga ir kenksminga jų sveikatai.
- Poilsis ir miegas: Įsitikinkite, kad turite patogią miego vietą, kad galėtumėte gerai išsimiegoti.
- Saugus saulės poveikis: Naudokite saulės kremą ir dėvėkite galvos apdangalą, kad apsisaugotumėte nuo saulės spindulių.
- Alkoholio vartojimas: Būkite atsargūs vartodami alkoholį, ypač esant karščiams ar būnant vandenyje.
- Komunikacijos planas: Informuokite šeimą ar draugus apie savo buvimo vietą ir turėkite būdą, kaip susisiekti ekstremaliosios pagalbos atveju.
- Vietos įstatymai ir taisyklės: Susipažinkite su vietos įstatymais ir taisyklėmis, ypač susijusiais su gamtos apsauga ir elgesiu gamtoje.
- Poilsiui skirtas laikas: Planuokite pakankamai laiko atsipalaidavimui, kad galėtumėte mėgautis gamta be skubėjimo.
Ką daryti radus įtartiną laišką ar paketą?
- Išeikite iš kambario ir uždarykite duris.
- Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.
- Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas.
- Nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti!
- Kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą ar į bet kokią kitą talpyklą, kurią galima užantspauduoti.
- Surašykite visus tame kambaryje ar teritorijoje buvusius žmones, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais.
Ką daryti išsiliejus gyvsidabriui?
Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje. Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Tačiau ypač pavojinga įkvėpti jo garų, kurie per plaučius patenka į kraują, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse.
Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2 proc. Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi.
Pasirengimas branduolinei avarijai
Įvykus branduolinei avarijai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje ir ją žaloja. Įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenomis, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis.
- Kaip paruošti maisto atsargas: Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.
- Kaip pasiruošti asmenines apsaugos priemones: Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui labiausiai tinka dujokaukės ir respiratoriai (FFP3 arba lygiavertės klasės), tačiau jeigu neturėsite, būtų galima naudoti žemesnės klasės respiratorius ir (ar) medicinines kaukes. Taip pat galima naudoti ir paprasčiausias apsaugos priemones - iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai - ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.
- Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.
- Skydliaukės blokavimas jodu: Skydliaukės blokavimas jodu - tai prie skubiųjų apsaugomųjų veiksmų priskiriamas skydliaukės prisotinimas stabiliuoju jodu tam, kad įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai ir į aplinką patekus radioaktyviajam jodui būtų išvengta radioaktyviojo jodo kaupimosi skydliaukėje ar toks kaupimasis būtų sumažintas. Skydliaukės blokavimui jodu gali būti naudojamos tik kalio jodido tabletės. Kalio jodido tabletės vartojamos tik tada, kai aplinkoje pasklinda radioaktyviojo jodo ir tik tada, kai jas vartoti rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija.
- Kalio jodido (KI) tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Blokuoti skydliaukę kalio jodidu (KI) dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms.
- Vienkartinė kalio jodido (KI) paros dozė apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama vartoti tik vieną kalio jodido (KI) paros dozę. Kitoms gyventojų grupėms, esant nepalankiai avarinei situacijai (užsitęsus radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką, nėra galimybių saugiai evakuoti žmones, kt.), gali būti rekomenduojama vartoti dar vieną paros dozę.
- Patartina kalio jodido (KI) tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti vandenyje ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai suskyla veiklioji medžiaga.
- Skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos metu netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio. Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui - tepti ant odos. Jo veiklioji medžiaga yra ne kalio jodidas (KI), o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.
Jeigu gavote nurodymą likti namuose
Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.
Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.
Jei prireiktų evakuotis
Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie atominę elektrinę, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus ir kt.) ir susidėkite į išvykimo krepšį. Pasirūpinkite vandens atsargomis (parai 2 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui ir 2 litrai vandens maisto ruošimui, higienai. Žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 12 litrų vandens). Laikykite vandenį, supilstytą į mažos talpos buteliukus - taip galėsite tolygiai paskirstyti svorį. Pasiimkite savo šunis, kates ir t.t.
Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas - suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele ar toliu. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų. Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais. Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5-7 paroms. Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius.
tags: #saugus #elgesys #ekstremaliose #situacijose