Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamos Karen Horney idėjos apie vidines ir išorines jėgas, kurios veikia žmogaus asmenybę ir elgesį. Horney, būdama įtakinga psichoanalitikė, išplėtojo savo teoriją, kuri akcentuoja socialinių ir kultūrinių veiksnių svarbą asmenybės formavimuisi, o ne vien tik biologinius instinktus. Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės Horney teorijos sąvokos, tokios kaip bazinis nerimas, neurotiniai poreikiai ir savęs idealizavimas, bei jų įtaka žmogaus psichologinei sveikatai.
Vidinės ir išorinės jėgos pagal Karen Horney
Karen Horney teorija pabrėžia, kad tiek vidinės, tiek išorinės jėgos daro įtaką žmogaus asmenybei ir elgesiui. Vidinės jėgos apima individualius poreikius, norus ir vertybes, o išorinės jėgos - socialinę aplinką, kultūrą ir tarpasmeninius santykius. Horney teigė, kad neurozės atsiranda, kai žmogus negali integruoti šių jėgų į darnią visumą.
Bazinis nerimas
Horney teorijos pagrindas yra bazinio nerimo sąvoka. Bazinis nerimas - tai jausmas, kad esi vienišas ir bejėgis priešiškame pasaulyje. Šis nerimas kyla iš vaikystės patirčių, kai vaikas jaučiasi nesaugus, nemylimas ir atstumtas. Bazinis nerimas skatina žmogų ieškoti saugumo ir meilės, tačiau neurotiški žmonės tai daro neadaptyviais būdais.
Neurotiniai poreikiai
Horney išskyrė dešimt neurotinių poreikių, kurie yra neprotingi ir nerealūs bandymai įveikti bazinį nerimą. Šie poreikiai apima:
- Poreikį būti mylimam ir priimtam
- Poreikį turėti partnerį, kuris perimtų gyvenimo atsakomybę
- Poreikį gyventi uždarą gyvenimą
- Poreikį valdyti kitus
- Poreikį išnaudoti kitus
- Poreikį būti prestižiniu
- Poreikį būti dievinamu
- Poreikį siekti tobulumo
- Poreikį būti visažiniu
- Poreikį būti nepriklausomu
Neurotiški žmonės gali aklai siekti šių poreikių, nepaisydami savo tikrųjų jausmų ir poreikių. Tai veda prie konfliktų, nepasitenkinimo ir tolesnio nerimo.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į vidinę motyvaciją
Savęs idealizavimas
Horney teigė, kad neurotiški žmonės kuria idealizuotą savęs atvaizdą, kuris neatitinka realybės. Šis atvaizdas naudojamas kaip kompensacija už bazinį nerimą ir jausmą, kad esi nepakankamas. Idealizuotas savęs atvaizdas gali būti grandiozinis ir nerealus, todėl žmogus nuolat jaučia spaudimą atitikti šį atvaizdą. Tai veda prie savikritikos, kaltės ir nepasitenkinimo.
Vidiniai konfliktai
Horney teorija pabrėžia vidinių konfliktų svarbą neurozių atsiradimui. Vidiniai konfliktai kyla, kai žmogus turi nesuderinamus poreikius, vertybes ir tikslus. Pavyzdžiui, žmogus gali norėti būti nepriklausomas, bet tuo pačiu metu bijoti vienatvės. Šie konfliktai sukelia nerimą, įtampą ir nepasitenkinimą.
Apsauginės strategijos
Horney teigė, kad žmonės naudoja apsaugines strategijas, kad įveiktų bazinį nerimą ir vidinius konfliktus. Šios strategijos gali būti adaptyvios arba neadaptyvios. Adaptyvios strategijos padeda žmogui susidoroti su stresu ir pasiekti savo tikslus, o neadaptyvios strategijos veda prie neurozių. Kai kurios iš neadaptyvių strategijų apima:
- Atsitraukimą: vengimą socialinių kontaktų ir emocinio įsitraukimo
- Paklusnumą: siekį įtikti kitiems ir vengimą konfliktų
- Agresiją: bandymą kontroliuoti kitus ir dominuoti socialinėse situacijose
Karen Horney įtaka psichologijai
Karen Horney padarė didelę įtaką psichologijai, ypač psichoanalizei ir humanistinei psichologijai. Jos teorija pabrėžia socialinių ir kultūrinių veiksnių svarbą asmenybės formavimuisi, o ne vien tik biologinius instinktus. Horney taip pat atkreipė dėmesį į moterų psichologiją ir kritikavo Freudo falocentrinį požiūrį.
Praktinis pritaikymas
Karen Horney teorija gali būti pritaikyta praktiškai psichoterapijoje. Terapeutai gali padėti klientams atpažinti ir įveikti bazinį nerimą, neurotinius poreikius ir vidinius konfliktus. Terapijos tikslas yra padėti klientams tapti labiau sąmoningiems savo jausmams, poreikiams ir elgesiui, bei išmokti adaptyvių strategijų susidoroti su stresu ir pasiekti savo tikslus.
Taip pat skaitykite: Harmonija ir sąmoningumas
Emocijų svarba
Pykčio emocija yra reikalinga ir naudinga žmogui. Pyktis veikia, kaip aliarmo sistema, jis mus įspėja, kad situacija klostosi ne taip, kaip mes norėtume ir suteikia vidinės jėgos veikti. Jeigu žmogus neišreiškia savo pykčio, jo suteikta energija niekur nedingsta ir kaupiasi žmogaus kūne. Todėl vaikams, kurie iš išorės atrodo tobuli: niekada nepyksta, neatsikalbinėja, neišsako didelių norų, pasireiškia nepaaiškinamų sveikatos problemų, pvz.: skauda pilvuką, prasideda alergijos ar pakyla temperatūra be aiškios priežasties.
Stiprios emocijos metu žmogus negirdi, kas jam yra sakoma, todėl moralizuoti ar ginčytis su piktu vaiku yra beprasmiška. Pirmiausia reikia padėti vaikui nusiraminti, atgauti pusiausvyra ir tik tada kalbėtis. Ir dar, reikia vaiką mokyti nepasiekti pykčio viršukalnės ir ištaškyti savo emocijas, o sustoti pusiaukelėje, kai dar galima susivaldyti ir išsakyti savo emocijas ir poreikius, taip kad tai nekenktų aplinkiniams. Išbūti su vaiko stipriomis emocijomis yra be galo sunkus uždavinys. Mes nemokame tvarkytis su savo vidiniais išgyvenimais, todėl mus gąsdina ir vaiko jausmai, o geriausias būdas mokyti vaiką atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas reikšti, yra tiesiog ramus buvimas su vaiku, kai jam kyla emocijų audros.
Auklėjimo stiliai ir saviraiška
Kaip reikšti savo emocijas vaikai mokosi iš suaugusių žmonių, todėl reikia labai pagalvoti, ką patys darome kai supykstame: kokiu tonu kalbame, kokius žodžius vartojame ir pan.
Pastebėta, kad šeimose gali dominuoti vienas iš trijų tėvų naudojamų auklėjimo stilių: tarimosi su vaikais grįstas demokratinis, vaiko kontrole pasižymintis autoritarinis ir atsainiai vaikus traktuojantis ignoruojantis auklėjimo stilius. Siekiant apibrėžti šeimos vaidmenį vaiko saviraiškos galimybėms, ašame darbe tiriamos vaiko saviraiškos ypatybės ir ais vaiko tėvų naudojamas auklėjimo stilius charakteristikos.
Saviraiškos poreikis
Žmogaus saviraiškos poreikis yra prigimtinė žmogaus teisė, nes jo patenkinimas yra būtinas žmogaus vystymuisi. Aiuose teisės aktuose nurodyta, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko vystymąsi ir auklėjimą. Tai reiškia, kad tėvai yra teisiškai įpareigoti sudaryti pakankamas galimybes šeimoje vaiko vystymuisi svarbiam saviraiškos poreikio patenkinimui. Tėvai turi taip auklėti savo vaikus, kad jie sėkmingai galėtų įsireikšti savo prigimtinius sugebėjimus. Aiau tėvai dažnai netinkamai auklėja savo vaikus ir per mažai teikia jiems dėmesio.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų motyvacijos didinimas
Nepatenkinantis saviraiškos poreikio vaikas naikina savo prigimtinius sugebėjimus ir ilgainiui gali juos negrįžtamai prarasti. Todėl valstybė ir visuomenė yra suinteresuota, kad tėvai vaikų auklėjimu skatintų vaiko saviraišką ir taip vystytų jo prigimtinius sugebėjimus.