Įvadas
Etiketas - tai elgesio taisyklių visuma, padedanti palengvinti socialines sąveikas. Jis apima įvairias gyvenimo sritis, nuo kasdieninio bendravimo iki oficialių priėmimų. Šiame straipsnyje aptarsime elgesio prie stalo etiketą Didžiojoje Britanijoje, jo kilmę, svarbą ir pagrindinius elementus. Taip pat panagrinėsime, kaip etiketas veikia žmonių santykius ir kaip tinkamai elgtis vakarienės metu.
Etiketo samprata ir rūšys
Etiketas (pranc. étiquette) - tai elgesio taisyklių visuma, anksčiau priimta monarchų rūmuose, diplomatiniuose sluoksniuose ir kt. Kita prasme - tai elgesio, mandagumo forma, prigijusi ir paplitusi visuomenėje. Etiketas apima įvairias rūšis, tarp kurių svarbiausios yra:
- Diplomatinis etiketas (protokolas): elgesio taisyklės, kurių laikomasi tarptautiniuose santykiuose.
- Kasdienio bendravimo etiketas: taisyklės, kurių laikomasi kasdieniame gyvenime bendraujant su kitais žmonėmis.
- Oficialių priėmimų etiketas: taisyklės, kurių laikomasi oficialiuose renginiuose, tokiuose kaip vakarienės, priėmimai ir kt.
- Tarnybinis etiketas: taisyklės, kurių laikomasi darbo aplinkoje.
- Tinklo etiketas: taisyklės, kurių laikomasi bendraujant internetu.
Etiketo kilmė ir reikšmė
Etiketo atsiradimas siejamas su Anglija ir Prancūzija. Žodis „etiketas“ yra kilęs iš prancūzų kalbos (étiquette). Etiketo taisyklės padeda žmonėms jaustis patogiai ir užtikrintai įvairiose socialinėse situacijose. Žinoti protokolo reikalavimus yra naudinga kiekvienam, norinčiam sėkmingai bendrauti ir reprezentuoti save bei savo šalį.
Etiketo elementai
Klasikinis etiketas apima įvairius elementus, tokius kaip:
- Pasisveikinimas: mandagus ir tinkamas pasisveikinimas yra svarbus pirmas įspūdis.
- Atsisveikinimas: tinkamas atsisveikinimas parodo pagarbą ir dėmesį.
- Kreipiniai: tinkamas kreipimasis į žmones, atsižvelgiant į jų visuomeninę padėtį, yra labai svarbus.
- Kalbos kultūra: mandagi ir taisyklinga kalba yra būtina bendraujant su kitais.
- Mandagumo gestai: smulkūs mandagumo gestai, tokie kaip durų atidarymas ar pagalba apsirengiant paltą, yra labai vertinami.
- Aprangos etiketas: tinkama apranga, atsižvelgiant į renginio pobūdį, yra būtina.
Aprangos etiketas Didžiojoje Britanijoje
Aprangos etiketas Didžiojoje Britanijoje yra labai svarbus, ypač karališkojoje šeimoje. Buvimas karališkosios šeimos nariu reiškia, kad vaikams, kaip ir suaugusiesiems, galioja aprangos apribojimai, nustatyti pagal jų amžių. Pavyzdžiui, sunku būtų viešumoje išvysti trumpas kelnes vilkintį princą Williamą, o štai George‘as beveik visuomet jas dėvi. Etiketo ekspertas Williamas Hansonas paaiškino, kodėl taip yra: „Kelnės yra skirtos vyresniems berniukams ir vyrams, o trumpos kelnės berniukams yra vienas nebylių priklausymo konkrečiai klasei ženklų, įsivyravusių Anglijoje.“
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Taip pat, Didžiojoje Britanijoje populiarūs aprangos kodai ir jų reikšmės:
- Black-Tie: Vyrams - smokingas, moterims - ilga vakarinė suknelė. Tai labai iškilminga.
- Formal / Black-Tie Optional: Vyrams - tamsus kostiumas su kaklaraiščiu arba smokingas, moterims - ilga suknelė, puošnus kokteilinis derinys.
- Cocktail Attire / Semi-Formal: Vyrams - kostiumas (vasarą gali būti ir šviesesnis), moterims - kokteilinė suknelė, elegantiškas sijonas su palaidine.
- Festive / Smart Casual: Čia galima daugiau laisvės, ryškesnių spalvų, įdomesnių derinių, tačiau vis tiek svarbu atrodyti šventiškai ir tvarkingai.
Elgesio prie stalo etiketas Didžiojoje Britanijoje
Elgesys prie stalo Didžiojoje Britanijoje yra labai svarbus, nes tai atspindi žmogaus manieras ir pagarbą kitiems. Valgant neretai atsiskleidžia žmogaus charakteris. Geros manieros prie stalo yra neįkainojamos.
Pagrindinės taisyklės:
- Taisyklinga laikysena: Atsisėdus prie stalo svarbu ištiesti nugarą, šiek tiek atlošti pečius, suglausti kojas, galvą laikyti iškeltą.
- Valgymas kartu: Atėjus į restoraną ar svečius negalima pradėti valgyti tol, kol visi gaus savo porcijas.
- Servetėlė: Servetėlę reikėtų dailiai išsilankstyti ir pasidėti ant kelių. Jeigu vakarienės metu tenka išeiti, tai servetėlę dera padėti ant kėdės sėdimosios dalies, o grįžus grąžinti ant kelių.
- Teisingas įrankių naudojimas: Šventiškai serviruojant stalą įrankiai sudedami į tvarkingą eilutę, valgant jie imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę, t.y. atnešus pirmąjį patiekalą jam naudojami kraštiniai įrankiai.
- Lėtas valgymas: Stenkitės valgyti kuo tyliau, nečepsėti, nešlerpkite, garsiai nesiurbkite.
- Lėkščių padavimas: Norėdami pasiekti toliau esantį salotų dubenį, duonos lėkštę ar pan. nepersisverkite per visą stalą, leiskite kitiems jums asistuoti, o taip pat būkite dėmesingas ir pasisiūlykite padėti kitiems valgytojams.
- Gėrimų pasirinkimas ir papildymas: Tradiciškai su maistu derinamas vynas, kartais - šampanas, ant stalo taip pat turėtų būti vandens. Vakarienės restorane metu nereikėtų pulti patiems pilstyti gėrimų.
- Įrankių padėtis vakarienės metu: Jeigu valgymo metu darote pertrauką, įrankius padėkite ant lėkštės A forma, šakutės dantukus nukreipdami žemyn. O jeigu valgyti baigėte, įrankius sudėkite vieną šalia kito, ties 4 arba 5 valanda, šakutės dantukus nukreipę viršun.
- Atsiprašymas: Dažnas vaikštinėjimas vakarienės metu yra blogas tonas, tačiau jūs tikrai neturite jaustis lyg prie kėdės pririštas. Galima trumpam išeiti, tačiau prieš tai būtina atsiprašyti visų svečių, o ypač - šeimininkų.
- Pokalbio temos: Šventiška vakarienė turi teikti malonumą visiems svečiams, tad pokalbis turėtų būti lengvo, malonaus turinio. Reikėtų vengti aršias diskusijas provokuojančių temų - nedera kalbėti apie religiją, politiką, pinigus, labai asmeniškus ir privačius dalykus.
- Mobilusis telefonas: Ant stalo turėtų būti tik maistas, taurės, lėkštės, įrankiai, o štai šalia pasidėti mobilųjį telefoną, raktus ar pan. - blogas tonas. Vakarienės metu telefoną (ar bent jau skambučio garsą) derėtų išjungti.
- Mandagumas: Šventinės vakarienės metu reikėtų būti mandagiems ir draugiškiems, derėtų stengtis kalbėti ramiai, tolygiu tonu, jokiu būdu nekelti balso, perdėtai garsiai nesijuokti.
Servetėlės naudojimas
Kiekviename restorane rasime servetėlę. Ji dažniausiai pastatoma ar sulankstyta padedama ant lėkštės ar šalia jos. Yra labai daug servetėlės padėjimo ir jos naudojimo galimybių, - griežtų taisyklių čia nėra. Svarbiausia servetėlės funkcija - praktinis panaudojimas. Servetėlę naudoti daug patogiau, ne tik dėl to, kad staltiesė išlieka švaresnė, bet ir dėl to, kad neišsitepa drabužiai.
Iš to, kaip padėta servetėlė, galima spręsti, ar svečias jau baigė valgyti, ar tik trumpam pakilo iš už stalo. Tai, kad jis tik trumpam pasišalino, rodo vieną kartą priešingai sulenkimo raukšlei sulenkta ir švaria puse ant kėdės padėta servetėlė. Jei svečias servetėlę (taip pat švaria puse) padeda keirėje pusėje šalia lėkštės, reiškia, kad jis jau sotus. Tai galioja ir naudojantis popierinėmis servetėlėmis.
Kreipimosi formos
Dažnai žmonės tujina vieni kitus ir nesuka sau dėl to galvos. O kaip iš tiesų derėtų kreiptis į kitą žmogų? Iš tiesų „tu“ galime sakyti vieni kitiems. Ir sakome taip dažniausiai giminėms, savo draugams labai artimiems, labai artimiems bendradarbiams, su kuriais drauge praleidome labai daug laiko. Reikia skirti situaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Jei kalbame apie profesinę aplinką, yra hierarchija. Kas gali pasiūlyti kreiptis „tu“? Žinoma, kad vadovas arba vadovė, nes hierarchiškai tas asmuo yra aukštesnis negu pavaldinys. Taigi jis gali pasiūlyti savo pavaldiniui - prašau vadinti vardu ir kreiptis „tu“. Jei jis pasiūlė, tai jau pavaldinio sprendimas, ar jis priima pasiūlymą kreiptis „tu“, ar jis pasako: „Ačiū Jums, bet man būtų patogiau į Jus kreiptis „Jūs“ ir vadinti Jus vardu.“ Tai yra pagarba ir parodo tam tikrą žmogaus kultūros lygį.
Kodėl rekomenduojama kreiptis „Jūs“ ir vadinti vardu? Ten, kur yra labai demokratiška darbo aplinka anksčiau ar vėliau įvyksta kokie nors konfliktai. Ir jei pagarba nerodoma elgesiu, veiksmais, tas tujinimas tampa labai įžeidus. Mandagu į žmogų kreiptis, atsižvelgiant į žmogaus visuomeninę padėtį, pavyzdžiui, vadove, pirmininke, direktoriau, profesoriau ir vartoti „Jūs“.
Į aukštesnio rango asmenis kreipiamės žodžiu „Pone“ ir pavarde. Tokiu atveju mes jau nesakome žmogaus pavardės, sakome tik pone pirmininke arba pone prezidente. Į atitinkamus asmenis, kaip, pavyzdžiui, prezidentą, Ministrą Pirmininką, Seimo pirmininką, ambasadorių rekomenduojama kreiptis „Jūsų Ekscelencija“. Bet mūsų kasdieniniuose pašnekesiuose ir kasdieninėje kalboje to nevartojame. Dažniau kreipiamės „Pone Prezidente“, „Pone Seimo pirmininke“, „Pone ambasadoriau“. „Pone gydytojau“ arba „Gerbiamas gydytojau“, kaip ir „Gerbiamas profesoriau“. Tai yra nuo seno papročiuose nusistovėjęs kaip deramas kreipinys.
Jei jis prisistatė „Esu vardas, pavardė“ arba „Esu dr. vardas, pavardė“, tai reiškia, kad jis pasakė - noriu, kad į mane būtų taip kreipiamasi. Jei jis prisistatė „Esu prof. vardas, pavardė“, tai irgi yra užuomina, kad jis nori būti priimtas kaip profesorius, šiuo metu einantis, pavyzdžiui, direktoriaus pareigas. Jei kalbuosi, su, pavydžiui, pardavėja? Tiesiog galite kreiptis „Jūs“. Tie žmonės vis tiek mums teikia paslaugas. Tai jų užimamas darbas. Bet, jei vertintume hierarchiškai arba pagal išsilavinimą, tai nereiškia, jog pats asmuo žemesnis. Jis taip pat yra žmogus, vertas pagarbos. Jis taip pat vertas pripažinimo, vertinimo. Niekas mums nesuteikia teisės į jį kreiptis „tu“ todėl, kad jis yra žemesnio rango, kaip teikiantis mums paslaugas.
Net į asmenį nuo 12 arba 16 metų (skirtingai nurodoma skirtingoje literatūroje) reikėtų kreiptis „Jūs“ ir priimti kaip visavertį visuomenės narį, nors jis dar besiformuojantis jaunuolis ar jaunuolė. Jei jaunuolis ar jaunuolė norėtų kad į juos kreiptųsi „Tu“, tai reiktų taip ir daryti. Derėtų to pasiteirauti.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Etiketas skirtingose kultūrose
Etiketas skiriasi skirtingose kultūrose, todėl svarbu būti informuotam apie vietines tradicijas ir papročius. Pavyzdžiui:
- Daugelyje Azijos šalių garsiai siurbdami makaronus ar sriubą, išreikšite pagarbą patiekalus ruošusiam žmogui.
- Filipinuose, Šiaurės Afrikoje, kai kuriuose Kinijos regionuose, ištuštindami lėkštę, galite įžeisti jus vaišinusius žmones.
- Indijoje jums neprireiks jokių stalo įrankių. Pats natūraliausias ir tinkamiausias būdas valgyti - rankomis.
- Daugelyje musulmoniškų kraštų populiariausi valgyti rankomis, bet svarbu nesupainioti rankų. Kaire ranka yra prausiamasi pasinaudojus tualetu, todėl maistas į burną gali būti dedamas tik dešine ranka.
- Japonai įsitikinę, kad viskas įskaičiuota į prekės ar paslaugos kainą ir papildomai mokėti nereikia.
- Komplimentai gali būti puikus būdas pralaužti ledus, tačiau pagirti kokį nors kito žmogaus daiktą visai nedera Vidurio Rytuose, Nigerijoje ir Senegale.
Karališkosios šeimos etiketas
Didžiosios Britanijos karališkoji šeima turi savų taisyklių rinkinį, kurio privalo laikytis. Pavyzdžiui:
- Dovanas reikia priimti, tačiau negalima jų pasilikti.
- Karališkosios šeimos vaikai privalo mokėti užsienio kalbą.
- Privaloma mokėti oficialųjį pasisveikinimą.
- Drabužių pasirinkimas yra ribotas.
- Krikštynos yra privalomos.
- Keliavimas drauge su kitais paveldėtojais nepageidaujamas.
- Privalomi etiketo mokymai.
- Privaloma turėti vaikiškus pasus.
- Maistas pakuotėse - ne karališkosios šeimos vaikams.
- Nenumatytos tragedijos atveju visi Vindzorai kelionių į užsienį metu turėtų dėvėti ką nors juodo.
- Moterys vis dar turi dėvėti skrybėles oficialiomis progomis.
- Karališkosios šeimos nariams neleidžiama valgyti visko, ko jie nori.
- Karališkosios damos negali sėdėti atidengusios kojas.
- Karališkosios šeimos nariams draudžiama daryti asmenukes, fotografuotis su gerbėjais ir dalyti autografus.
tags: #elgesys #prie #stalo #didziojoje #britanijoje