Mokinių motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis jų mokymosi sėkmę. Psichologijoje motyvacija apibrėžiama kaip poreikis arba troškimas, suteikiantis energijos elgesiui ir nukreipiantis jį į tikslą. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs būdai ir strategijos, skirtos mokinių motyvacijai kelti, pradedant nuo vidinių motyvų skatinimo ir baigiant išorinių veiksnių panaudojimu.
Kas Yra Motyvuotas Mokinys?
Motyvuotas mokinys turi aiškius tikslus, žino, ko nori pasiekti, geba planuoti savo laiką, sieja laimėjimus su teigiamomis emocijomis ir priskiria juos savo pastangoms. Toks mokinys nuolat plėtoja didesnius lūkesčius ir yra linkęs siekti aukštesnių rezultatų. Priešingai, nemotyvuotas mokinys dažnai nežino, ko nori, neturi aiškių tikslų ir nesugeba sistemingai mokytis. Jis gali jaustis svarbus tik tam tikroje draugų grupėje, kurioje mokymasis nėra prioritetas, arba visiškai nepažįsta savęs ir siekia tikslų, kuriems neturi polinkių ar gebėjimų.
Mokymosi Motyvacijos Skatinimo Veiksniai
Mokymosi motyvaciją stiprina laimėjimų motyvacija, tai yra troškimas atlikti viską labai gerai, nuolat tobulinti savo įgūdžius ir mąstymą, valdyti situaciją ir greitai pasiekti aukštą lygį.
Vidinė ir Išorinė Motyvacija
Mokymasis priklauso nuo paties žmogaus, t. y. nuo vidinės motyvacijos, ir nuo aplinkos - išorinės motyvacijos. Kai vidinė motyvacija pakankama, žmogui pats mokymosi procesas teikia džiaugsmą. Jis mokosi, nes to nori. Išorinė motyvacija taip pat skatina mokytis, bet, deja, daugeliui moksleivių ji vienintelė. "Pamokas ruošiu, nes mokytoja liepė", "Į mokyklą einu, nes tėvai reikalauja". Taigi, jie mokosi, nes reikia.
Svarbūs veiksniai, skatinantys mokymosi motyvaciją:
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į vidinę motyvaciją
- Vaiko intelektas ir kūrybiškumas.
- Tėvų auklėjimo stilius (pagrįsti lūkesčiai, nustatytos ribos, atstovavimas vaiko interesams mokykloje).
- Socialinė sąveika su pedagogu (mokytojo mąstymas, elgesys, lūkesčiai, bendravimo būdas ir atmosfera klasėje, vaikų tarpusavio santykių modeliavimas).
Amžiaus Tarpsnių Specifika
Apklausus keturias mokyklos klases, į kurias įeina 1-4 klasių mokiniai, galima matyti, kad mokiniai yra motyvuojami nevienodų veiksnių. Pirmokus ir antrokus motyvuoja draugai / tėvai, o vyresniųjų klasių mokiniai motyvuojasi patys. Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis turi savąją specifiką. Daugumai vaikų yra malonu augti, siekti didesnės nepriklausomybės, skirti asmenines privilegijas nuo atsakomybės ir lūkesčių, nes jie išgyvena savo didėjančios kompetencijos, vertės ir pagarbos sau jausmą. Pirmųjų pradinės mokyklos klasių mokiniai yra mokymosi optimistai. Tie, kuriems sekasi mokytis, kuriuos protingai skatina šeima, mokytojai, savo sėkmę priskiria gabumams ir nepasisekus atlikti užduotį jie išsaugo entuziazmą mokytis. Jiems susiformuoja aukštas sėkmės lūkesčių lygis.
Išmoktas Bejėgiškumas
Deja, kai kuriems vaikams susiformuoja išmoktas bejėgiškumas. Tokie vaikai, susidūrę su kliūtimis arba gavę neigiamą atgalinį ryšį iš tėvų ar mokytojų, nesugeba siekti sėkmės, todėl mokosi vis blogiau ir jų atkaklumas mažėja. Savo nesėkmes jie aiškina gabumų padariniu, mano, kad gabumų negalima lavinti, vis mažiau pasitiki savimi. Todėl susilpnėja lūkesčiai, ir patyrę nesėkmę save jie laiko nieko nesugebančiais.
Mokyklos Vaidmuo Motyvuojant Mokinius
Mokyklos vaidmuo - kelti mokinių motyvaciją, kad būtų stiprinamas prisirišimas prie mokyklos, užtikrinami mokymosi pasiekimai ir lankomumas. Mokykloje kaip ir kitur dirba įvairių asmenybių. Yra daug puikių, mokinius savo pavyzdžiu įkvepiančių pedagogų. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus.
Mokymosi Strategijos ir Priemonės
Tinkamų mokymosi strategijų ir priemonių naudojimas yra labai svarbus motyvacijai palaikyti. Tai apima įvairius mokymo metodus, interaktyvias užduotis ir technologijų panaudojimą.
Sėkmės ir Rezultatų Poveikis
Sėkmė ir geri mokslo rezultatai turi didelį poveikį motyvacijai. Mokiniai, patyrę sėkmę, jaučiasi labiau motyvuoti tęsti mokymąsi. Dauguma motyvacijos programų skatina vaikus priskirti savo sėkmes tiek gabumams, tiek pastangoms ("Tu tikrai sunkiai padirbėjai ir tau pavyko"). Kiti modeliai kalba apie atkaklumą susidūrus su kliūtimis, sunkumais. Į nuoseklų darbą ir atkaklumą suaugusiųjų orientuojami vaikai savo gabumus vertina geriau, jų motyvacija kyla. Net ir menki gabumai gali būti išlavinti sunkiai dirbant bei lavinantis. Tai suprasdami, mokytojai ir tėvai gali pakeisti savo destruktyvų atgalinį ryšį vaikams (kritiką už klaidas, negatyvų lyginimą su bendraamžiais, nepagrįstus lūkesčius).
Taip pat skaitykite: Harmonija ir sąmoningumas
Teigiamas Atgalinis Ryšys
Svarbu teikti teigiamą atgalinį ryšį, kuris skatina mokinius tobulėti ir siekti aukštesnių tikslų. Tai apima pagyrimus, padrąsinimus ir konstruktyvią kritiką.
Mokymosi Procesas: Pažanga ir Stagnacija
Mokantis nebūna nuolatinės pažangos. Mokymosi procesas nėra vien nuolatinis kilimas aukštyn. Reikia žinoti, kad pažangą keičia stagnacija.
Motyvacijos Teorijos
Bihevioristinė Operantinio Determinavimo Teorija
Ši teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Tačiau ši teorija neakcentuoja pažintinio individualaus mokymosi aspekto, neskatinamas jo kritinis mąstymas, saviraiška.
Poreikių Teorija (Maslow)
Maslow teorija paaiškina daugelį mokyklinių nesėkmių nepatenkintais vaikų poreikiais ir nubrėžia aiškias gaires, skatinant moksleivių mokymosi motyvaciją - mokykloje ugdytiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami. Tik tuomet mokymosi veikloje jie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės.
Tikslo Teorija
Šia teorija teigiama, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas vienaip ar kitaip veikti tam tikroje situacijoje. Mokymosi veikloje moksleivius motyvuoja trijų tipų tikslai: į darbą, užduotį įtraukiantys tikslai, įvykdymo tikslai ir darbo vengimo tikslai. Efektyviausi motyvacine prasme yra į užduotį įtraukiantys mokymo tikslai.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų motyvacijos didinimas
Vidinės Motyvacijos Teorija (Apsisprendimo Teorija)
Šitokia vidinė motyvacija nėra visiškai nepriklausoma, ji veikiama socialinės aplinkos, kuri turi tenkinti tris įgimtus psichologinius poreikius: kompetencijos, autonomiškumo, santykių. Ši teorija reikšminga tuo, kad paaiškina, jog vidinė mokymosi motyvacija pasireiškia tuomet, kai klasėje moksleivis jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais ugdymo proceso dalyviais.
Pakilumo Teorija
Akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, kurį žmogus jaučia, aktyviai įsitraukęs į veiklą, reikalaujančią fizinių ir psichinių pastangų, kurią jis pats vertina kaip savotišką iššūkį. Reikėtų mokymosi procesą organizuoti taip, kad mokiniai pasinertų ir patirtų pakilumą. Tai pasiekti padėtų užduočių bei reikalavimų sunkumo ir mokinio patiriamo streso subalansavimas, siekiant, kad mokytis būtų malonu.
Ankstyvosios Motyvavimo Teorijos
Ankstyvosios motyvavimo teorijos, pradėtos kurti 20 a. pradžioje, rėmėsi racionaliu darbo organizavimu ir universaliu požiūriu į visus kolektyvo darbuotojus, neatsižvelgiant į jų individualumą. Klasikinė vadybos teorija (žymiausi atstovai F. W. Tayloras, Henry Laurence Ganttas, H. Fayolis) teigia, kad darbuotojus motyvuoja dirbti tik ekonominės paskatos. Darbuotojai, ypač pramonėje, yra neišprusę, neturi savimonės ir dirba tik todėl, kad nori užsidirbti pragyvenimui. Vadovai gamybos procesą turi skaidyti į mažesnes, paprastesnes, tiksliai apibrėžtas užduotis, darbo apmokėjimą susieti su jo produktyvumu ir nuolat palaikyti darbo drausmę.
Vėliau pastebėta, kad materialinis skatinimas kaip darbo efektyvumo didinimo svarbiausias veiksnys veikia tik iki tam tikros ribos, paskui svarbesnės tampa psichologinės paskatos. Eltono Mayo žmogiškųjų santykių teorijoje akcentuojami darbuotojų socialiniai poreikiai, interesų bendrumas, neformaliųjų grupių vaidmuo organizacijos kolektyve. Santykiai su bendradarbiais ir vadovais, psichologinis klimatas organizacijoje darbuotojams ir jų darbo kokybei turi didesnę reikšmę nei darbo užmokestis ir sąlygos.
Šiuolaikinės Motyvavimo Teorijos
Šiuolaikinės motyvavimo teorijos skirstomos į turinio (arba poreikių) ir proceso teorijas. Turinio teorijos remiasi vidiniais žmonių poreikiais (veiklos motyvais), kurie lemia jų elgseną ir kuriuos turi tenkinti organizacija, norėdama paskatinti žmones dirbti.
Maslow Poreikių Hierarchijos Teorija
Žinomiausia yra A. H. Maslow poreikių hierarchijos teorija, pagal kurią žmonių poreikiai suskirstyti į penkis hierarchinius lygius (vadinamoji Maslow piramidė). Pirmojo (žemiausio) lygio poreikiai yra fiziologiniai (alkis, troškulys, miegas ir kiti), antrojo - fizinio ir socialinio saugumo (apsauga nuo skausmo, baimės, skurdo, ateities neužtikrintumo ir kitų pavojų), trečiojo - socialiniai (bendravimo, draugystės ir meilės), ketvirtojo - pagarbos (savigarbos, sėkmės, pripažinimo, valdžios), penktojo - saviraiškos (asmeninio tobulėjimo, kūrybos, gyvenimo prasmės). Nepatenkinti poreikiai motyvuoja žmones veikti, o patenkinus vienus poreikius atsiranda nauji, aukštesnio lygio.
ERG Teorija (Claytonas Paulis Alderferis)
Claytono Paulio Alderferio modifikuotoje poreikių hierarchijos teorijoje (vadinamoji ERG teorija, anglų kalba Existence, Relatedness and Growth Theory) išskiriami 3 poreikių lygiai: egzistencijos (materialiniai), santykių (bendravimo su žmonėmis) ir augimo (asmenybės ugdymo). Žmogų vienu metu dažniausiai veikia keli motyvai. Nelygu situacija, jis kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius, tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesnių motyvų, prasideda frustracija ir regresas, jis grįžta prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo.
McClellando Triju Rūšių Poreikių Teorija
Davido McClellando trijų rūšių poreikių teorija akcentuoja aukštesnio lygio motyvų - rezultatų (asmeninių laimėjimų), valdžios (įtakos kitiems žmonėms) ir priklausymo (draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių) - svarbą. Čia nėra aiškios hierarchijos: vieni labiau vertina asmeninius laimėjimus, kiti - įtaką aplinkiniams arba žmogiškuosius santykius, ir į tai reikia atsižvelgti motyvuojant skirtingų psichologinių tipų darbuotojus.
Herzbergo Dviejų Veiksnių Teorija
Frederiko Irvingo Herzbergo dviejų veiksnių teorijoje pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai skirstomi į higieninius (darbo aplinka, sąlygos, užmokestis, organizacijos politika ir kita) ir motyvacinius (darbo pobūdis ir turinys, pripažinimas ir įvertinimas, saviraiška, karjeros ir kvalifikacijos kėlimo galimybės). Higieniniai veiksniai patys savaime nemotyvuoja darbuotojų dirbti geriau, bet jei jų nepakanka, atsiranda nepasitenkinimas darbu (neigiama išorinė motyvacija).
Proceso Teorijos
Proceso teorijos nagrinėja motyvavimo procesą vadyboje ir jo poveikį žmonių elgsenai.
Vroomo Lūkesčių Teorija
Victoro Vroomo lūkesčių teorija teigia, kad darbuotojų motyvaciją lemia jų lūkesčiai (tikėjimas pastangų sėkme ir įvertinimu), instrumentalumas (veiklos rezultatų ir už juos gaunamo atlygio ryšys) ir valentingumas (gauto atlygio patrauklumas konkrečiam asmeniui).
Adamso Teisingumo Teorija
Johno Stacey Adamso teisingumo teorijoje akcentuojamas atlygio už darbo rezultatus teisingumas ir bešališkumas - darbuotojo darbo rezultatų ir jų įvertinimo pusiausvyra, palyginti su kitomis situacijomis ir kitais darbuotojais. Jei gaunamas atlygis atitinka pastangas, darbuotojai patenkinti ir motyvuojami dirbti geriau, priešingu atveju motyvacija yra neigiama.
Lawlerio ir Porterio Modelis
Edwardo E. Lawlerio ir Lymano Williamo Porterio modelyje svarbiausi darbuotojų motyvai yra išorinis (darbo užmokestis, pripažinimas, paaukštinimas, pagyrimas) ir vidinis (pasitenkinimas, savigarba, asmeninis tobulėjimas) atlygis.
Skinnerio Pastiprinimo Teorija
B. F. Skinnerio pastiprinimo teorijoje svarbiausias veiksnys, lemiantis žmonių elgseną ateityje, yra jų ankstesnių veiksmų padariniai. Jei jie teigiami, ateityje žmogus panašiai reaguos į panašias situacijas, o jei nemalonūs - stengsis jų išvengti.
Tyrimai ir Rekomendacijos
Mokinių Motyvacijos Tyrimai
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai teigiamai lemia mokinių motyvaciją mokytis.
Rekomendacijos Kūno Kultūros Pamokoms
Sveikos gyvensenos tema yra labai aktuali kiekvienam šiuolaikiniam mokytojui, o jo pareiga yra tai perteikti kiekvienam mokiniui, kad jis vystytųsi ir augtų sveikas, stiprus ir savimi pasitikintis. Pedagoginės veiklos tobulinimo tikslas - atskleisti pedagogo veiklos tobulinimo galimybes, skatinant IX klasės mokinių sveiką gyvenseną kūno kultūros užsiėmimuose.
Motyvuotas Mokinys Šiuolaikinėje Mokykloje
Motyvuotas mokinys - veržlus, kryptingas, supranta savo poreikius, turi interesų, vertybių, pažiūras. Šiuolaikinei mokymo sistemai tokių mokinių tikrai reikia. Tai būsimieji lyderiai, idėjų generatoriai.
tags: #vidines #motyvacijos #ribos