Vilniaus universiteto (VU) Specialiosios psichologijos laboratorija - svarbus mokslo ir praktikos centras, turintis turtingą istoriją ir reikšmingą indėlį į Lietuvos psichologijos raidą. Ši laboratorija, kaip ir visas Filosofijos fakultetas, yra neatsiejama nuo universiteto ir valstybės likimo, patyrusi pakilimus ir nuosmukius, tačiau išlaikiusi savo tapatybę ir misiją.
Filosofijos Fakulteto Istorinės Šaknys
Filosofijos fakultetas Vilniaus universitete turi ypatingą reikšmę. Jo ištakos siekia patį universiteto įkūrimą. Fakultetas, kaip ir tauta, turi savo likimą ir vaidmenį. Šis fakultetas yra vienintelis toks Lietuvoje, ir tik jam tapus nereikalingu svetimųjų valdžiai, buvo uždarytas. Tai rodo jo svarbą ne tik akademinėje veikloje, bet ir visuomenės pilietiškumo bei pasaulėžiūros formavime. Fakulteto istorija, nutraukta istorinių įvykių, buvo atkurta prieš kelis dešimtmečius, tačiau net ir su pertrauka išlaikė savo esmę.
Psichologijos Pradžia Vilniaus Universitete
Psichologija Vilniaus universitete pradėta dėstyti jau 1574 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Tuo metu ji buvo integruota į filosofijos kursus ir vadinta scholastine psichologija arba animastika. Šis laikotarpis rėmėsi Aristotelio veikalo "Apie sielą" aiškinimu, kuris skatino sielos reiškinių mokslinius tyrimus. Nors jėzuitų ordinas ribojo naujųjų laikų filosofų pažiūrų dėstymą, buvo nagrinėjamos ir naujos problemos, tokios kaip mąstymo ir kalbos santykis.
Nuo 18 a. vidurio psichologijos kurso turinys pakito, dėstytojai pradėjo nagrinėti ne tik senuosius autorius, bet ir naujųjų laikų filosofų pažiūras, mėgindami jas derinti su scholastinės psichologijos ir teologijos teiginiais. Tačiau 1773 m. Edukacinei komisijai reformuojant švietimą, filosofija, kartu ir psichologija, buvo pašalinta iš mokyklų programų. Nepaisant to, psichologijos problemos buvo nagrinėjamos kitų disciplinų dėstytojų veikaluose, o dėmesys buvo sutelktas į patyrimą ir pedagoginės psichologijos klausimus.
1804 m. Vilniaus universitete vėl pradėta dėstyti filosofija ir psichologija. Filosofas J. H. Abichtas psichologiją laikė plačiausia filosofijos disciplina ir pradėdavo paskaitas nuo jos dėstymo. Tačiau 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, psichologijos plėtra nutrūko.
Taip pat skaitykite: Švietimo pagalba Kretingos rajone
Psichologijos Atgimimas ir Specialiosios Psichologijos Laboratorijos Įkūrimas
Po ilgos pertraukos, sovietmečiu, požiūris į psichologiją pradėjo keistis. 1969 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete buvo atkurta Pedagogikos ir psichologijos katedra, kuri 1971 m. buvo padalyta į Pedagogikos ir Psichologijos katedras. Šis laikotarpis žymi psichologijos atgimimą Lietuvoje.
Šiame kontekste, 1973 metais, buvo įsteigta Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorija. Laboratorijos įkūrimas buvo svarbus žingsnis plėtojant taikomuosius psichologijos tyrimus ir sprendžiant praktines problemas.
Laboratorijos Veiklos Kryptys
Specialiosios psichologijos laboratorija per savo gyvavimo laikotarpį vykdė įvairius tyrimus ir projektus, apimančius platų spektrą taikomosios psichologijos sričių. Štai kelios svarbiausios veiklos kryptys:
- Testų kūrimas ir standartizavimas: Laboratorija aktyviai kūrė ir adaptavo psichologinius testus, skirtus įvairiems amžiaus tarpsniams ir populiacijoms. Tai apima testus, skirtus įvertinti intelektą, asmenybės savybes, profesinius interesus ir kitus svarbius psichologinius konstruktus.
- Vaikų psichologinis įvertinimas: Viena iš svarbių laboratorijos veiklos sričių buvo vaikų psichologinis įvertinimas, siekiant nustatyti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, specialiuosius poreikius ir tinkamiausias ugdymo strategijas.
- Senėjimo tyrimai: Laboratorija atlieka senėjimo tyrimus, siekdama geriau suprasti psichologinius ir socialinius senėjimo aspektus, identifikuoti veiksnius, kurie lemia sėkmingą senėjimą, ir kurti intervencijas, kurios padėtų vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti gerą savijautą ir aktyvų gyvenimo būdą.
- Patikėjimo melaginga informacija psichologiniai mechanizmai: Pastaruoju metu laboratorija tiria psichologinius mechanizmus, kurie lemia patikėjimą melaginga informacija. Šie tyrimai yra ypač svarbūs šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dezinformacija gali turėti didelių pasekmių.
- Psichologinio vertinimo priemonių adaptacija: Laboratorija adaptuoja psichologinio vertinimo priemones.
Intelekto Vertinimo Metodikų Standartizavimas
VU Specialiosios psichologijos laboratorija turi didelę patirtį testų standartizavimo srityje. 1998-2002 metais laboratorija standartizavo WISC - Wechsler intelekto skales vaikų (6-16 metų) protiniams gebėjimams matuoti. Šiuo metu laboratorija adaptuoja ir standartizuoja dar dvi D. Wechsler metodikas: WAIS (Suaugusių asmenų intelekto skalės 16-89 metų asmenims) ir WASI (Wechsler abreviatūrinė skalė 6-89 m. asmenims). Laboratorija turi sudariusi sutartį su JAV Psichologijos korporacija ir dėl WPPSI (Wechsler intelekto skalė ikimokyklinukams) metodikos standartizavimo.
Tarptautinė Funkcionavimo Klasifikacija (TFK)
Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos programoje numatytas Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) diegimas. Jos pagrindu laboratorija rengia asmens įvairiapusio įvertinimo metodiką AFES - Asmens funkcionavimo efektyvumo skalę. TFK klasifikuoja asmens funkcijas ir anatominius darinius (pvz., jutimo funkcijas ir organus, psichikos funkcijas ir smegenų struktūras), veiklas ir dalyvumą (pvz., mokymąsi, darbines veiklas, laisvalaikį) ir aplinkos veiksnius (pvz., kompensacinę techniką, paramos specialistus, paramos įstaigas). Kiekviena veikla, funkcija ar aplinkos veiksnys gali būti įvertinti tik glaudžiai bendradarbiaujant specialistui su įvertinamuoju asmeniu.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba: specialiosios tarnybos vaidmuo
Svarbūs Projektai ir Iniciatyvos
Specialiosios psichologijos laboratorija dalyvavo įvairiuose projektuose, kurie turėjo didelį poveikį neįgaliųjų integracijai ir psichologinės pagalbos prieinamumui Lietuvoje.
Projektas "Neįgalaus Asmens Funkcionavimo Įvertinimo Metodikų Parengimas"
Vienas iš reikšmingiausių laboratorijos projektų buvo "Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas". Šis projektas, finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, buvo skirtas sukurti patikimas ir validžias metodikas, skirtas įvertinti neįgaliųjų gebėjimus ir poreikius. Projekto metu buvo adaptuotos ir standartizuotos Wechslerio intelekto skalės, parengta Asmens funkcionavimo efektyvumo skalė (AFES) ir sukurtos rekomendacijos, kaip taikyti šias metodikas praktikoje.
Metodikos, Skirtos Neįgaliųjų Darbingumui Ir Gebėjimams Nustatyti
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos projektas „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas“ laimėjo Europos Sąjungos struktūrinių ir socialinių fondų paramą.
Šiuo metu Lietuvoje vietoje anksčiau galiojusių invalidumo grupių neįgaliems asmenims nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis. Nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų kompetencijos ir objektyvumo priklauso neįgalaus asmens gerovė bei ateities perspektyvos, reikalingos priemonės, kurios leistų patikimai ir tiksliai nustatyti tikruosius žmogaus gebėjimus.
Projekto eigoje buvo parengtos metodikos ir jų taikymo taisyklės, organizuoti mokymai daugiau nei 100 su jomis dirbsiančių specialistų. Tik išsamiai apklausus neįgalų asmenį ir išsiaiškinus jo gyvenimo aplinkybes galima nustatyti tikruosius jo poreikius bei spręsti apie jo gebėjimus veikti.
Taip pat skaitykite: SPPC svetainės atnaujinimai
Tikslesnis neįgalaus asmens vertinimas leis pateikti tikslesnes išvadas dėl jo profesinio mokymo, specialiųjų poreikių tenkinimo, įdarbinimo, profesinės reabilitacijos ir pan.
Projekto eigoje buvo ištirta maždaug 100 neįgalių asmenų ir pateiktos išsamios rekomendacijos, ką jiems daryti, kur kreiptis ir pan. Rašytinės išvados atvėrė jiems kelius į visavertę reabilitaciją, suteikė galimybę dalyvauti mokymo programose. Be to, numatyta parengti ir išleisti Neįgalių žmonių galimybių studiją, kuri bus skirta darbdaviams. Joje bus pateiktos rekomendacijos, kokie darbai geriausiai tinka neįgaliems asmenims.
Šiomis metodikomis naudosis visos asmens įvertinimo (diagnostinės) tarnybos. Projekto vykdymo pasėkoje buvo apmokyta specialistų, patobulinta jų diagnostinė kompetencija.
Laboratorijos Indėlis Į Psichologijos Mokslą ir Praktiką
VU Specialiosios psichologijos laboratorija reikšmingai prisidėjo prie psichologijos mokslo ir praktikos Lietuvoje. Laboratorijos darbuotojai atliko daugybę tyrimų, publikavo mokslinius straipsnius ir parengė mokomųjų priemonių, kurios padėjo ugdyti naują psichologų kartą. Laboratorija taip pat aktyviai bendradarbiavo su kitomis mokslo ir praktikos institucijomis, prisidėdama prie psichologijos žinių sklaidos ir taikymo įvairiose srityse.
Laboratorijos Vadovai
Per visą laboratorijos istoriją jai vadovavo žymūs psichologai, kurie įnešė didelį indėlį į jos plėtrą ir vystymąsi:
- A. Bagdonas
- G. Butkienė
Laboratorija Šiandien
Šiandien VU Specialiosios psichologijos laboratorija ir toliau aktyviai veikia, tęsdama savo misiją plėtoti taikomuosius psichologijos tyrimus ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Laboratorija vykdo tyrimus įvairiose srityse, atlieka psichologinį vertinimą, teikia konsultacijas ir mokymus.
Jubiliejus
Neseniai, 2023 m. gruodžio 15 d., laboratorija minėjo savo 50-ties metų jubiliejų. Šis jubiliejus - puiki proga apžvelgti laboratorijos nuveiktus darbus, pasidžiaugti pasiekimais ir numatyti ateities kryptis.
tags: #vu #specialiosios #psichologijos #laboratorija