Įvadas
Asmenybė yra sudėtingas ir daugiabriaunis konstruktas, kurį formuoja tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai. Šiame straipsnyje nagrinėsime vidinius asmenybės faktorius, jų sąveikos mechanizmus ir įtaką antisocialaus elgesio formavimuisi. Psichologiniai mechanizmai yra asmenybės transformacijų būdai, lemiantys psichologinių naujadarų atsiradimą, asmenybės struktūros ir funkcionavimo pokyčius. Šių mechanizmų atskleidimas yra vienas pagrindinių psichologo uždavinių, turinčių didelę teorinę ir praktinę reikšmę.
Psichologiniai Asocialios Asmenybės Formavimosi Mechanizmai
Tiek prasocialią, tiek asocialią asmenybės raidą sąlygoja tie patys psichologiniai mechanizmai. Tarp jų svarbūs:
Klasikinis ir Operantinis Sąlygojimas
Klasikinis ir operantinis sąlygojimas yra pagrindiniai mokymosi mechanizmai, turintys įtakos asmenybės formavimuisi. Nepalankios klasikinio sąlygojimo funkcionavimo sąlygos - tai nepakankamas sąlyginių ir nesąlyginių stimulų susiejimas, dėl kurio vaiko elgesyje gali įsitvirtinti nepageidautinos reakcijos. Nepalankios operantinio sąlygojimo funkcionavimo sąlygos pasireiškia tada, kai asocialios reakcijos pastiprinamos dažniau ir stipriau negu prosocialios. Tiek klasikinio, tiek ir operantinio sąlygojimo mechanizmai funkcionuoja tiesioginiu - jutiminiu atspindėjimo lygiu, t.y. šiuo atveju lemiamą vaidmenį atlieka realiai suvokiama situacija, realūs pastiprinantys poveikiai bei emociniai išgyvenimai.
Motyvo Poslinkis į Tikslą
,,Motyvo poslinkio į tikslą" mechanizmas funkcionuoja visais asmenybės raidos etapais. Kada šeimoje nėra šiltų emocinių santykių, kai vaikas, bendraudamas su tėvais, dažniausiai patiria negatyvius išgyvenimus, sutrinka „motyvo poslinkio į tikslą" mechanizmo funkcionavimas. Tokiu atveju vaikas gali gerai žinoti, ką ir kaip reikia daryti, tačiau jis šių elgesio normų neperima, jos subjektyviai neįprasminamos, o lieka tiktai žinojimo lygio. Todėl, sumažėjus išorinei kontrolei, labai padidėja prasocialių elgesio normų pažeidimo tikimybė.
Identifikacija
Identifikacija yra procesas, kurio metu asmuo perima kito žmogaus elgesį, nuostatas ir vertybes. Jei vaikas identifikuojasi su asocialiu asmeniu, jis gali perimti jo elgesio modelius.
Taip pat skaitykite: Banduros teorija apie vidinius procesus
Mokymasis Stebint (Modeliavimas)
Mokymasis stebint, arba modeliavimas, yra dar vienas svarbus mechanizmas, per kurį vaikai mokosi stebėdami kitų žmonių elgesį ir jo pasekmes. Jei vaikas nuolat stebi asocialų elgesį, jis gali jį perimti.
Socialinės Informacijos Perdirbimo Mechanizmai
Socialinės informacijos perdirbimo mechanizmai apima tai, kaip asmuo suvokia, interpretuoja ir reaguoja į socialinę informaciją. Asocialūs asmenys gali turėti iškraipytus socialinės informacijos perdirbimo modelius, dėl kurių jie neteisingai interpretuoja kitų žmonių elgesį ir reaguoja agresyviai.
Išorinių ir Vidininių Asmenybės Formavimosi Faktorių Sąveikos Mechanizmai
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro tiek išoriniai, tiek vidiniai faktoriai. Išoriniai faktoriai apima šeimą, draugus, mokyklą, visuomenę ir kultūrą. Vidiniai faktoriai apima genetinę predispoziciją, temperamentą ir kognityvinius gebėjimus.
Vidiniai Asmenybės Faktoriai ir Jų Sąveikos Mechanizmai
Vidiniai asmenybės faktoriai apima įgimtus ir įgytus asmenybės bruožus, kurie veikia žmogaus elgesį. Šie faktoriai gali būti susiję su temperamentu, intelektu, emociniu stabilumu ir kitomis charakteristikomis.
Išorinių ir Vidininių Reikalavimų Neutralizacijos Būdai
Asmenybė nuolat susiduria su išoriniais visuomenės ir vidiniais asmeniniais reikalavimais. Neutralizacijos būdai yra mechanizmai, kuriuos asmuo naudoja, kad sumažintų konfliktą tarp šių reikalavimų. Pavyzdžiui, asmuo gali racionalizuoti savo asocialų elgesį, teigdamas, kad jis yra būtinas išgyvenimui.
Taip pat skaitykite: Išoriniai streso veiksniai
Psichologiniai Asocialios Asmenybės Formavimosi Mechanizmai
Psichologiniai mechanizmai yra tam tikri asmenybės transformacijų būdai, dėl kurių atsiranda įvairių psichologinių naujadarų, kinta asmenybės sandara bei funkcionavimo režimas. Psichologinių mechanizmų atskleidimas, jų funkcionavimo sąlygų aprašymas - tai vienas iš pagrindinių psichologo uždavinių, kuris nepaprastai svarbus tiek teoriniu, tiek ir praktiniu požiūriu. Tiek prasocialią, tiek asocialią asmenybės raidą sąlygoja tie patys psichologiniai mechanizmai.
Klasikinis ir Operantinis Sąlygojimas
Nepalankios klasikinio sąlygojimo funkcionavimo sąlygos- tai nepakankamos sąlyginių ir nesąlyginių stimulų susiejimas, dėl kurių vaiko elgesyje gali įsitvirtinti nepageidautinos reakcijos. Nepalankios operantinio sąlygojimo funkcionavimo sąlygos pasireiškia tada, kai asocialios reakcijos pastiprinamos dažniau ir stipriau negu prosocialios. Tiek klasikinio, tiek ir operantinio sąlygojimo mechanizmai funkcionuoja tiesioginiu - jutiminiu atspindėjimo lygiu, t.y. šiuo atveju lemiamą vaidmenį atlieka realiai suvokiama situacija, realūs pastiprinantys poveikiai bei emociniai išgyvenimai.
Motyvo Poslinkis į Tikslą
,,Motyvo poslinkio į tikslą" mechanizmas funkcionuoja visais asmenybės raidos etapais. Kada šeimoje nėra šiltų emocinių santykių, kai vaikas, bendraudamas su tėvais, dažniausiai patiria negatyvius išgyvenimus, sutrinka „motyvo poslinkio į tikslą" mechanizmo funkcionavimas. Tokiu atveju vaikas gali gerai žinoti, ką ir kaip reikia daryti, tačiau jis šių elgesio normų neperima, jos subjektyviai neįprasminamos, o lieka tiktai žinojimo lygio. Todėl, sumažėjus išorinei kontrolei, labai padidėja prasocialių elgesio normų pažeidimo tikimybė.
Asmenybės Tapsmas
Asmenybė yra kintama, nors ir santykinai stabili asmens kaip individo ir socialinės bendruomenės nario savybių sistema. Jei apie 30 - 40 metų amžiaus asmenybę pagal savo savybių kiekį, sudėtingumą ir išsivystymą, laikyti artimu 100 proc., tai galima būtų teigti, kad ką tik gimusio to paties asmens asmenybė tesudaro kelis procentus, bet maždaug 5 - 6 metų ji jau siekia apie 50 - 60 proc.. Sergant kai kuriomis ligomis, šis dydis vėl gali sumažėti iki 50 - 60 proc. ar iki mažiau. Jei asmenybės potencialių savybių visumą laikyti 100 proc., tai, įvairių autorių nuomone, žmogus realiai teišnaudoja nuo 10 iki 50 proc.
Šis procesas nenutrūksta visą gyvenimą, t.y. asmuo įgyja naujų savybių, praranda ar susilpnina jau turimas. Jis beveik visiškai neturi socialinių bruožų, nors kai kurie bruožai, vaidmenys, savybės jam yra priskiriami „avansu", kas skatina jų susiformavimą. Asmenybės socializacijai turi įtakos ir biologinės individo savybės, anomalijos, kaip pagrindas, pirminė statybinė medžiaga, galimybių ribos, individualus biologinis polinkis stiprumas, intensyvumas.
Taip pat skaitykite: Giluminis žvilgsnis į depresiją
Socializacijos procesą, jo greitį, įsisavinimo gylį ir stabilumą labai veikia visuomenės homogeniškumas. Juo visuomenė yra įvairiapusiškesnė, tuo didesnė tikimybė, kad individas susidurs su prieštaravimais, kad formuosis asmenybės daugiastruktūriškumas, savybių paviršutiniškumas.
Stabilioje situacijoje, esant nedidelei vidinei socialinei įtampai šią elgseną gali praktikuoti didelė visuomenės dalis. Beveik visi vaikai, augantys prosocialioje aplinkoje, išgyvena tokios elgsenos fazę. Šiems.
Tai yra antra pagal paplitimą elgsena. Į šias asmens gretas.
Gana paplitusi elgsena.
Šis visuomeninis reikalavimas svarbus, jų nepaiso dėl didelio aplaidumo ar sąmoningo tokios elgsenos pasirinkimo. Paprastai šios elgsenos atstovai padaro didžiausią dalį recidyvinio, profesionalaus ir organizuoto nusikalstamumo, bei nemažą dalį kitų rūšių nusikalstamumo.
Socializacija
Šis.
Šis veiksnys grandinė, galbūt prasidėjusi kažin kelintoje protėvių kartoje, ar valstybės, visuomenės susiformavimo aušroje, veikusiose per tėvus dar iki jam gimstant, formavusioje vaikystėje šio žmogaus asmenybės pagrindus, sąlygojusioje asmeninę patirtį, ankstesnį elgesį, veikusiose prieš pat nusikaltimo padarymą ir nusikaltimo darymo metu.
Žmogaus gyvenimas - tai procesas, veikiamas įvairiausių veiksnių, o žmogaus poelgiai - tai tik regimoji jo išraiška.
Šiuos veiksnius, kad ateityje būtų lengviau veikti būsimas situacijas ar kad jų būtų mažiau. Daugelis kitų veiksnių yra sunkiai paveikiami arba visiškai nepaveikiami dėl to, kad jie yra praeityje.
Nusikalstamo Elgesio Mechanizmo Samprata ir Reikšmė
Jei didesnę įtaką daro vidiniai veiksniai, asmenybė - tai kodėl tas pats asmuo vienose situacijose daro nusikaltimus, kitose ne?
Pagrindinė netinkamo elgesio priežastis yra nežinojimas. 1) Asmens turimos informacijos ribotumas. Šis dalykas interpretacija. 3) Laiko ribotumas. Dažnai sprendimas turi būti priimtas greitai, ir asmuo nėra pajėgus įvertinti informacijos.
Kai kurios psichologinės teorijos konkretaus elgesio pasirinkimą suveda į gryną refleksų schemą: stimulas - reakcija. Bihevioristinė pakraipa: žmogus, patyręs konkretų stimulą, sureaguoja pagal jo turimą sąlyginį refleksą. Jei šis refleksas (ankstesnė patirtis) yra nusikalstamo pobūdžio, tai ir naujas elgesys analogiškoje situacijoje bus nusikalstamas.
Sociologinės teorijos paprastai stengiasi operuoti didesnio masto tiriamaisiais objektais (nei individas) - tokiais, kaip visuomenė, sluoksnis, amžiaus grupė. Šiami vidutiniais statistiniais įvairių sociumų atstovais.
Nagrinėjant nusikalstamo elgesio mechanizmą ypatingai svarbios psichologijos žinios apie žmogaus elgesį.
Šias visuomenėje asociacijas. Asociacijų kompleksas dažnai yra pasąmonėje. Mes beveik niekada nesusimastome, kodėl vienas dalykas yra savas, o kitas svetimas, atstumiantis, kodėl vienus dalykus mes priimame tarytum savaime, o kitus suprasti mums reikia didelis pastangų, kodėl kartais negalime susikalbėti su vienu žmogumi, o kitus suprantame iš pusės žodžio, kodėl viens tauts jumoras, pasakos mums suprantamos, o kits ne ir t.t. Ši tikrovė, kiek adekvatus jos vaizdinis jis susikurs. Šio su kažkuo stadijose.
Žmogus daugiau ar mažiau racionaliai vertina save, aplinką, kitus žmones, prognozuoja savo ir kitų veiklą, aplinkos įvykius, kontroliuoja savo ir kitų veiklą. Skirtingas asmens racionali veikla skiriasi bendra apimtimi ir šios veiklos pasireiškimo sfera. Kitas - tėra racionalus tik savo darbe ir praranda racionalumą veikloje, nesusijusioje su jo darbu.
Visą žmogaus veiklą lydi emociniai psichiniai procesai. - jos atsikratyti, jei ji yra nemaloni.
Jis nėra vienodas netgi to paties žmogaus skirtinguose gyvenimo etapuose, skirtingose sąlygose, esant skirtingoms būsenoms (pavargęs, pailsėjęs, susidomėjęs ar abejingas, jam kažkas nauja ar jau žinoma ir pan.).
Patirties komplekse mus domina asmeniui jau žinomi, mokami, įvaldyti elgesio variantai, galimybė šios patirties pagrindu formuoti naujus elgesio variantus. Jam tipinėje situacijoje ar situacijoje, kai riboti informacijos, laiko ištekliai.
Kriminologinėje literatūroje kartais per daug sureikšminama motyvo įtaka nusikalstamam elgesiui. Asmens poreikiai ir vertybės sudaro dvi gana savarankiškas sistemas, kurios kartais atitinka viena kitą, o kartais viena kitai prieštarauja.
1) Kad efektyviai ir stabiliai būtų tenkinamas aukštesnysis poreikis, turi būti pakankamai patenkintas žemesnysis poreikis. Šiuo metu kai kurie žemesnieji poreikiai gali būti aukojami aukštesnis jų vardan, atskirais atvejais žmogus net miršta, tenkindamas aukštesnįjį poreikį. Vaikų, mylimųjų poreikiai.
Pateikti vertybių sistemos struktūrą yra sudėtinga, nes nėra vieningo požiūrio, kas priskirtina žmogaus vertybėms. Klasikinėse visuomenėse svarbiausiomis laikomos dvasinės, tautos laisvės, bendražmogiškosios vertybės, teikiamas prioritetas valstybei, visuomenei prieš individą.
Modernesnės tautos, sociumai paprastai prioritetą teikia asmeninėms žmogaus teisėms, po to visos visuomenės teisėms ir tik tada valstybės interesams. Šis universalis vertybis, netgi atmetama idėja apie galimybę atrasti tokias vertybes. Apsiribojama taikaus sambūvio mechanizmų sukūrimu, vieni kitų gerbimu ir pripažinimu teisės būti, kokiems norisi, jei tik tai tiesiogiai, realiai ir esmingai nepažeidžia kitų žmonių teisių. Šis vertybis, reguliuoja tik išorinį šis vertybis išraišką - elgesį.
Konkretaus žmogaus vertybių sistema dažnai yra latentiška, nes žmogus nelinkęs atskleisti savo vertybinio skirtingumo nuo aplinkinių, net jei vertybių tyrimas vykdomas anoniminiu būdu.
Šiuo būdu. Motyvai savo kilme ir kryptingumu glaudžiai susiję su asmens poreikiais, vertybių sistema, elgesio patirtimi. Motyvai yra žymiai mobilesni, nei kiti filtro komplekso elementai, jie labiau susiję su artimiausia asmens praeitimi, einamaisiais nepatenkintais poreikiais, nei su ilgalaikiais, tegu ir žymiai svarbesniais poreikiais.
Filtro kompleksas veikia, nustatydamas tikslų, reakcijų, elgesio būdų hierarchiją, iš panašaus stiprumo reakcijų atrinkdamas labiausiai pageidautinas. Jis egzistuoja ne tik reakcijų atžvilgiu, bet ir gaunamos informacijos, išorės suvokimo atžvilgiu.
1. kiek esama reakcija slopina naujų alternatyvių reakcijų atsiradimą.
Valingumas iš esmės nulemia, kiek kryptingai asmuo veikia, kokias kliūtis jis pasiryžęs įveikti judėdamas užsibrėžta kryptimi, t.y. kiek jis yra linkęs nepasiduoti aplinkos kliūtims, nepatogumams.
Nagrinėjant nusikalstamo elgesio mechanizmą būtina atsižvelgti ir į atskiras individo savybes, kurios nebuvo paminėtos išnagrinėtuose kompleksuose, PVZ., agresyvumą, tolerantiškumą, savarankiškumą ir kt. Sugretinus vidinius elgesio mechanizmo elementus su žmogaus asmenybės struktūra galime pastebėti, kad jie iš esmės atspindi psichologines ir moralines-vertybines žmogaus savybes. Kiti asmenybės elementai labiau įtakoja ne konkretų poelgį, bet charakterizuoja asmenybės kryptingumą bei jos aplinką ir formuoja žmogaus psichologines, moralines-vertybines savybes.
Vidiniai Žmogaus Veiksniai
Nagrinėjant žmogaus elgesio mechanizmo vidinę pusę negalima jos komponentus nagrinėti izoliuotai ar stengtis juos išdėstyti į vieningą nuoseklią loginę schemą - grandinę. Vidiniai veiksniai nuolat veikia vienas kitą, pasireiškia kaip sistema, kartais funkcionuojanti ne suderintai, o konfliktiškai.
„Troleibusų" dėsnis. 2) subjektyvus poveikis, subjektyvios galimybės. Situacijos, kuriose yra didelė nusikaltimo padarymo tikimybė, yra vadinamos kriminogeninėmis. Šiomis sąlygomis. 1) aktyvi situacija, kai asmuo patiria specifinį, tik į jį nukreiptą poveikį, gauna tik jam skirtą informaciją. Ši informaciją. 2) pasyvi situacija, kai asmuo nepriima poveikio, informacijos nepriima ar nesuvokia, t.y.
Išoriniai Situacijos Veiksniai
2) naujas, netipines situacijas. Šis tiek prieš konkretų poelgį, tiek jo metu, tiek po jo. Šios aplinkos. Todėl netgi analogiškoje situacijoje, tas pats žmogus gali pasielgti visiškai skirtingai - tiek pozityviai, tiek negatyviai.
Lemiamą vaidmenį vaidina ne tiek pats poreikis ar jo sąlygoti motyvai, bet visas pasirinkimo mechanizmas iš galimų variantų. Šiomis sąlygomis galimi elgesio variantai ir savo elgesio vertinimas. Šiams poreikiams, nugali poreikis su stipriausiais motyvais. Susidarius poreikių hierarchijai, vyksta jų patenkinimo būdų atranka, kur motyvų vaidmuo palyginti nedidelis. Šis grupinės vagystės).