Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar nuotaikos svyravimai, bet ir gilus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga ilgalaikė prislėgta nuotaika, energijos stoka ir susidomėjimo praradimas kasdieninėmis veiklomis. Ši liga gali būti lengva, vidutinė ar sunki, pasireiškianti pirmą kartą arba kartojantis, netgi sezonine. Depresija gali kilti dėl tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių arba dėl vidinių priežasčių, pavyzdžiui, į save nukreipto pykčio. Šiame straipsnyje panagrinėsime depresijos vidinius simptomus, priežastis, formas ir gydymo būdus, siekiant geriau suprasti šį sudėtingą sutrikimą.
Kas Yra Depresija?
Depresija nėra tiesiog liūdesys, įprasti nuotaikos pokyčiai ar trumpalaikės emocinės reakcijos į gyvenimo iššūkius. Tai - emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga keletas arba visi šie simptomai:
- Užsitęsusi (kelias savaites ir daugiau, kasdien) prislėgta, sunki nuotaika, dirglumas, nerimas.
- Nuolatinės negatyvios mintys, mąstymo klaidos.
- Fizinis ir (ar) emocinis nuovargis, jėgų nebuvimas.
- Staigūs apetito ir (ar) svorio pokyčiai.
- Miego sutrikimai (nemiga arba didelis poreikis miegoti).
- Mąstymo, atminties sutrikimai, nesugebėjimas susikaupti.
- Intereso praradimas bet kokiai anksčiau buvusiai maloniai veiklai, pomėgiams.
- Sutrikusi vidaus organų veikla, atsirandantys skausmai (nemalonūs pojūčiai kaklo, galvos, širdies plote).
- Elgesio pokyčiai.
- Savigrauža, kaltė, beviltiškumo jausmas, savivertės suvokimo pokyčiai.
- Gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas.
- Mintys apie savižudybę ar savižudybės planavimas.
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), depresija apibūdinama kaip nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga ilgalaikė liūdna, prislėgta nuotaika, energijos stoka ir susidomėjimo praradimas kasdienėmis veiklomis. Depresijai taip pat būdingas sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą (anhedonija), nuolatinis nuovargis ir sumažėjęs produktyvumas.
Vidiniai Depresijos Simptomai
Depresija gali pasireikšti įvairiais vidiniais simptomais, kurie ne visada yra akivaizdūs aplinkiniams. Šie simptomai gali apimti:
- Savigarbos problemos: Žmonės, linkę į depresiją, dažnai turi vidinių konfliktų dėl savigarbos ir savivertės.
- Ambivalentiškumas ir prieštaringi jausmai: Depresija dažnai siejama su neišspręstais jausmais apie pyktį ir meilę.
- Neįsisąmoninti jausmai ir vidiniai konfliktai: Depresija dažnai būna neįsisąmonintų jausmų, vidinių konfliktų, asmenybės viduje glūdinčių prieštaravimų pasekmė.
- Nuolatinės negatyvios mintys: Depresiją turintis žmogus dažnai tiki, kad jo niūrus matymas yra objektyvi realybė.
Depresijos Priežastys
Tradiciniu požiūriu, depresija išsivysto dėl sudėtingos biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių sąveikos.
Taip pat skaitykite: Banduros teorija apie vidinius procesus
- Biologiniai veiksniai: Genetika (paveldimumas), somatinės (kūno) ligos, hormonų pusiausvyros pokyčiai (paauglystė, nėštumo ar pogimdyvinis laikotarpis, menopauzė). Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos gali sukelti depresijos vystymąsi ir atvirkščiai.
- Socialiniai veiksniai: Bedarbystė, socialinių ryšių praradimas, emigracija, gyvenamosios vietos pakeitimas ir kt.
- Psichologiniai veiksniai: Netektys, skyrybos, sudėtingi tarpasmeniniai santykiai, ilgalaikė įtampa, nerimas, nuovargis, stresas.
Šiuolaikinė psichologija pabrėžia iškreiptą mąstymą kaip vieną iš pagrindinių depresijos priežasčių. Davidas D. Burnsas, M.D., teigia, kad vienintelė depresijos priežastis yra mąstymo klaidos. Svarbu atskirti reikalingus ir nereikalingus neigiamus jausmus. "Sveikas liūdesys" skiriasi nuo depresijos. Liūdesys - natūralus jausmas, kurį sukelia nepalankaus įvykio (praradimo, nusivylimo ir pan.) tikroviškas suvokimas, o depresinį sutrikimą sukelia iškreiptos mintys.
Depresijos Formos
Yra daug depresijos formų ir rūšių, priklausomai nuo simptomų skaičiaus, tipo ir sunkumo. Nuo lengvos (kuomet aplinkiniai gali net nepastebėti nuotaikų pokyčio asmenyje) iki vidutinės ir sunkios (kai žmogus nebepajėgia atlikti įprastos kasdienės veiklos, dirbti, bendrauti, rūpintis savimi).
Kai kurios depresijos formos:
- Distimija: Nuolatinė lengva depresinė nuotaika.
- Atipinė depresija: Nuolatinis nuovargis, jautrumas, nerimas, dirglumas, pyktis, valgymo sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas: Nuotaikos epizodai keičiasi nuo perdėtai pakilios iki prislėgtos, irzlios, agresyvios.
- Reaktyvinė depresija: Atsiradusi patyrus skausmingą išgyvenimą.
- Pogimdyvinė depresija.
- Ironiškoji depresija: ("besišypsanti", ironiška).
- Sezoninis depresijos sindromas (SDS): Depresija, kuri pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą.
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymas pirmiausia prasideda nuo ligos diagnozės nustatymo specialisto. Yra išsiaiškinama, kokia depresijos forma užklupo žmogų ir tuomet skiriamas atitinkamas gydymas.
- Psichoterapija: Pokalbiai su terapeutu, problemų supratimas ir sprendimų ieškojimas gali labai padėti žmogui, sergančiam lengva depresijos forma. Geštalto terapijoje depresija laikoma ženklu, kad žmogus prarado ryšį su savo poreikiais, troškimais ar gyvybingumu. Terapijoje svarbu padėti žmogui pamažu atkurti ryšį su savimi, su savo jausmais ir aplinka.
- Vaistai (antidepresantai): Sunkesnei formai gydyti yra priskiriami atitinkami vaistai, kurie gali padėti grįžti į normalią būseną.
- Šviesos terapija: Efektyvus gydymo metodas sezoniniam depresijos sindromui.
- Psichodinaminė terapija: Padeda pacientui atpažinti pasąmoninius konfliktus ir juos perdirbti. Terapijos metu dirbama su savigarbos atkūrimu, paslėptų pykčio ir praradimo jausmų iškėlimu bei jų supratimu.
Gydymo trukmė priklauso nuo depresijos formos. Lengvesnėms formoms gali užtekti ir iki 3 mėnesių, tačiau sunkesnės gali trukti daug ilgiau. Palaikomasis gydymas, kai jau yra nustojami vartoti vaistai, tačiau vis dar taikomi psichoterapijos seansai palaikyti esamą būklę gali užtrukti net kelerius metus.
Taip pat skaitykite: Išoriniai streso veiksniai
Kaip Palaikyti Artimą Žmogų, Sergantį Depresija?
Svarbiausias dalykas, ką galite suteikti savo artimajam, kuris serga depresija, yra palaikymas ir supratimas. Nereikia jam pasakoti, kaip viskas po to bus gerai, svarbu išklausyti, nespausti atsiskleisti, o leisti jam pačiam išsikalbėti, kai jis jausis pasirengęs. Nebandykite "ištraukti" artimojo patys - tai gali būti pavojinga. Svarbu ne bandyti "pataisyti" kitą, o būti šalia, išgirsti ir kartu ieškoti ryšio su gyvenimu, pojūčiais, prasmėmis.
Streso Valdymas Kaip Depresijos Prevencija
Stresas yra neišvengiama šiandieninio gyvenimo dalis, tačiau jis gali turėti didelės įtakos psichinei sveikatai ir prisidėti prie depresijos vystymosi. Todėl svarbu išmokti tinkamai valdyti stresą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Subalansuota mityba: Užtikrina, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų, reikalingų kovoti su stresu.
- Pakankamas miegas: Leidžia kūnui ir smegenims atsigauti ir atsistatyti.
- Streso valdymo technikos: Meditacija, kvėpavimo pratimai, vizualizacija ir raumenų atpalaidavimo technikos gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
- Pomėgiai ir atsipalaidavimas: Skirkite laiko veiklai, kuri jums teikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti.
- Artimi ryšiai: Palaikykite ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus.
- Efektyvus laiko valdymas: Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
Sezoninis Depresijos Sindromas (SDS)
Sezoninis depresijos sindromas (SDS) yra specifinė depresijos forma, kuri pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą. Tai yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis pasikartojančiu depresijos epizodu atitinkamais metų laikais.
Rizikos grupėje:
- Suaugę asmenys, ypač su amžiumi didėjanti rizika.
- Moterys.
- Žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo.
- Asmenys, kurių šeimoje yra sergančių depresija.
Priežastys:
- Šviesos trūkumas.
- Circadianinių ritmų sutrikimas.
- Sumažėjusi serotonino gamyba.
- Padidėjęs melatonino kiekis.
Simptomai:
- Nuolatinė liūdesio, nevilties jausmas.
- Energijos stoka.
- Mieguistumas.
- Socialinis atsiribojimas.
- Sumažėjęs domėjimasis įprastomis veiklomis.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Dirglumas, nerimas, kaltės jausmas.
- Sunkumai koncentruojantis, mažesnis dėmesio išlaikymas ir sprendimų priėmimo problemos.
- Miego sutrikimai.
- Apetito pokyčiai (ypač polinkis į saldumynus ir angliavandenius).
- Svorio prieaugis.
- Įvairūs somatiniai negalavimai, pvz., galvos skausmai.
Gydymas:
- Poveikis saulės šviesai.
- Šviesos terapija.
- Psichoterapija (kognityvinė-elgesio ar tarpasmeninė terapija).
- Antidepresantai.
Pavasarinė Depresija
Pavasarinė depresija - tai pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) sukelto streso pasekmė. Nors gali atrodyti, kad pavasaris turėtų kelti tik teigiamas emocijas, organizmas gali patirti stresą dėl pereinamojo laikotarpio ir prisitaikymo prie naujų sąlygų.
Kaip kovoti su pavasarine depresija:
- Dirbtinis stresas: Sukurkite sau naują, nestandartinę situaciją, kurioje jaustumėtės jaudulį.
- Pozityvus mąstymas: Analizuokite savo emocijas ir raskite teigiamų aspektų net ir neigiamose situacijose.
- Savęs lepinimas: Raskite būdų save pradžiuginti, net jei tai yra smulkmenos.
- Grynas oras: Praleiskite daugiau laiko lauke, mėgaukitės pavasarine saule.
- Sezoniniai produktai: Valgykite šviežius sezoninius vaisius ir daržoves.
- Gėlės: Pradžiuginkite save gėlėmis.
- Aksesuarai: Atnaujinkite savo garderobą pavasariškais aksesuarais.
- Šypsena: Būkite pozityvūs ir šypsokitės.
Aukšto Funkcionalumo Depresija (Distimija)
Distimija, arba chroniška depresija, yra lengvesnė didžiosios (arba klinikinės) depresijos atmaina. Žmonės, sergantys distimija, gali atrodyti sveiki ir laimingi, nes jie sugeba kokybiškai nudirbti visus darbus dienos metu ir džiugiai bendrauti su draugais. Tačiau grįžę namo jie dažnai graužia save dėl prastai atliktų darbų ar nervinasi dėl netinkamai pasakytų žodžių.
Taip pat skaitykite: Sąveikos Mechanizmai
Specifiniai ligos atpažinimo rodikliai:
- Perdėtas produktyvumas ir darboholizmas.
- Samprata, kad švaistomas laikas ir vis tiek nieko padoriai nesugebama padaryti.
- Bandymas susitvarkyti su nervingumu ir nerimu alkoholio ar narkotikų pagalba.
Gydymas:
- Psichoterapija.
- Antidepresantai.
- Mitybos reguliavimas.
- Daugiau judėjimo.
- Meditacija.
- Artimųjų palaikymas.
Streso Poveikis Širdies ir Kraujagyslių Sistemai
Stresas gali turėti didelės įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Streso metu organizmas išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ilgalaikis stresas gali sukelti hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus ir kitas širdies problemas.
Kaip sumažinti streso poveikį širdžiai:
- Valdykite stresą.
- Venkite žalingų įpročių.
- Laikykitės sveikos mitybos.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Reguliariai tikrinkite savo kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.