Vidutinis Neįgalumas: Elgesio Sutrikimai Lietuvoje

Įvadas

Neįgalumas yra kompleksinė būklė, apimanti įvairius fizinius, psichikos ir elgesio sutrikimus. Šiame straipsnyje nagrinėsime vidutinį neįgalumą, susijusį su elgesio sutrikimais, Lietuvoje. Aptarsime įvairius sutrikimus, jų priežastis, simptomus, diagnostiką ir vertinimo kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neįgalumo lygis. Taip pat panagrinėsime, kaip neįgalumo nustatymo sistema veikia Lietuvoje, kokios paslaugos ir parama prieinama asmenims su elgesio sutrikimais, turintiems vidutinį neįgalumą.

Smegenų ligos ir sutrikimai, sukeliantys elgesio sutrikimus

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

Demencija (F00-F03)

Demencija - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

• Alzheimerio liga: Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
• Kraujagyslinė demencija: Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
• Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo: Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
• Hantingtono liga: Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
• Parkinsono liga: Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.

Amnezinis sindromas

Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.

Delyras

Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Psichologo atlyginimo apžvalga

Organinis haliucinozinis sindromas

Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.

Katatoninis sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.

Organinis kliedesinis [šizofrenijai panašus] sutrikimas

Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.

Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai

Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.

Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas. Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.

Taip pat skaitykite: Kaip tapti psichologiškai stipresniu

• Poencefalitinis sindromas: Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Organinis asteninis sutrikimas

Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai (F10-F19)

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.

Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkotikų vartotojų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.

Kategorijoms F10-F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija:

• .0 Ūmi intoksikacija: Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinio poveikio ir vartojimo būdo.
• .1 Žalingas vartojimas: Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
• .2 Priklausomybės sindromas: Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 Abstinencijos būklė: Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.
• .4 Abstinencijos būklė su delyru: Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 Psichozinis sutrikimas: Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės.
• .6 Amnezinis sindromas: Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne.
• .7 Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių.
• .x Vartojamos kelios psichoaktyviosios medžiagos: Šis kodas turi būti taikomas tik tada, kai yra žinoma, kad vartojamos dvi ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau neįmanoma įvertinti, kuri medžiaga padarė didžiausią įtaką sutrikimams atsirasti. Be to, kadangi dauguma narkotikų vartotojų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį ir patys dažnai tiksliai nežino, kokią psichoaktyviąją medžiagą vartoja, šis kodas gali būti naudojamas ir situacijoms, kai nėra žinoma kelių ar net visų vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų identifikacija.

Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29)

Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.

Taip pat skaitykite: Autizmo diagnozė ir finansinė parama Lietuvoje

Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai.

• Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai: Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
• Heberfeninė šizofrenija: Šizofrenijos forma, kuriai būdingi ryškūs afektiniai pakitimai, trumpalaikiai ir fragmentiški kliedesiai bei haliucinacijos, neatsakingas ir neprognozuojamas elgesys bei manieringumas. Nuotaika yra paviršutiniška ir neadekvati, mąstymas sutrikęs, o kalba inkoherentiška. Būdingas polinkis į socialinę izoliaciją. Prognozė bloga, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų, ypač afekto nuskurdimas ir valios praradimas.
• Katatoninė šizofrenija: Katatoninės šizofrenijos klinikinėje išraiškoje dominuoja ryškūs psichomotorinio aktyvumo sutrikimai.

Neįgalumo nustatymo kriterijai

Lietuvoje neįgalumo nustatymas remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. (Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos)

• 4.1 lengvas funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas (90%)
• 4.2 vidutinis funkcijos sutrikimas: žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (60%)
• 4.3 didelis funkcijos sutrikimas: asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai (40%)
• 4.4 sunkus sutrikimas: po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai (20%)
• Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai:
  • 5.1 neryškūs, pasireiškiantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus (90%)
  • 5.2 lengvi ortostatiniai simptomai >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10-<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai (70%)
  • 5.3 vidutiniai simptomai - dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5-<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę (50%)
  • 5.4 ryškūs simptomai - stovėjimas >1-<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. (40%)
  • 5.5 labai ryškūs simptomai visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos (25%)
• Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.):
  • 6.1 lengvi (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija) (60%)
  • 6.2 vidutiniai (pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija) (45%)
  • 6.3 dideli (pilna sensorinė afazija) (35%)
  • 6.4 sunkūs (globali afazija) (25%)
• Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus):
  • 7.1 lengvi - reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses (90%)
  • 7.2 vidutiniai - reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5-10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole (55%)
  • 7.3 didelė pagalba - kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra (40%)
  • 7.4 reikia pagalbinių priemonių, kritimai >1/dieną, reikalinga žodinė kontrolė (30%)
  • 7.5 visiškas priklausomumas - kritimai >1/dieną, visiškas nestabilumas, būtina priežiūra, priemonės (25%)
• Cerebrinis paralyžius (CP) - spastinis vienpusis/dvipusis, ataksinis, diskinezinis CP:
  • 8.1 nedidelis sutrikimas - nežymūs spastiškumo požymiai, padidėję refleksai (80%)
  • 8.2 lengvas sutrikimas - smulkiosios motorikos sutrikimai, lengvas tonuso sumažėjimas, IQ 50-69 (55%)
  • 8.3 vidutinis sutrikimas - nuolatinis padidėjęs tonusas, motorikos ar maitinimosi sutrikimai, IQ 35-49 (40%)
  • 8.4 didelis sutrikimas - nestabili kūno padėtis, didelis tonuso sutrikimas, IQ 20-34 (30%)
  • 8.5 sunkus sutrikimas - padėtis nevaldoma, kalbos nėra, nevaikšto, IQ <20 (20%)
• Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai:
  • 9.1 vienpusiai simptomai, nepriklausomas, atlieka daugumą veiklų (90%)
  • 9.2 abipusiai simptomai - sumažėjęs greitis, bet atlieka veiklas (70%)
    • 9.2.1 nevisiškai savarankiškas - sunku atlikti kai kuriuos darbus (60%)
    • 9.2.2 tam tikra priklausomybė - gali atlikti darbus, bet lėtai arba nepajėgia (55%)
  • 9.3 ryškesni simptomai - reikalinga pagalba pusei namų ruošos darbų (40%)
  • 9.4 labai ryškūs simptomai - reikalinga pagalba daugeliui veiklų (35%)
    • 9.4.1 labai priklausomas, padeda atlikti darbus, bet pats mažai ką gali (30%)
    • 9.4.2 atlieka tik retkarčiais veiklas, reikalinga pastovi pagalba (25%)
  • 9.5 visiška priklausomybė - negali atsistoti ir atlikti veiklos (20%)
    • 9.5.1 gali tik šiek tiek atlikti darbus, bet reikalinga priežiūra (15%)
    • 9.5.2 visiškai priklausomas - pririštas prie lovos, sutrikusios vegetacinės funkcijos (0)
• Epilepsija:
  • 10.1 reti priepuoliai (<1 per 2 mėn.) be pažintinių ar asmenybės pokyčių (90%)
  • 10.2 vidutinio dažnumo (1-2 kartus/mėn.), pažintiniai ar asmenybės pokyčiai nežymūs (50%)
  • 10.3 dažni priepuoliai (3-4 kartai/mėn.) su kognityviniais arba asmenybės pakitimais (40%)
  • 10.4 labai dažni (3-4 kartai/sav.), su aiškiais pažintiniais ar elgesio pakitimais (35%)
  • 10.5 labai dažni (>4 kartai/mėn.), sunkūs asmenybės ar pažintiniai sutrikimai (30%)
  • 10.6 labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas (25%)
• Narkolepsija - vertinama pagal simptomus: mieguistumą, miego paralyžių, haliucinacijas, katapleksiją:
  • 11.1 lengvas funkcijos sutrikimas - nustatomas 1 simptomas iš 4 (55%)
  • 11.2 vidutinis funkcijos sutrikimas - nustatyti 3 simptomai iš 4 (40%)
  • 11.3 sunkus funkcijos sutrikimas - nustatyti visi 4 pagrindiniai narkolepsijos simptomai (25%)
• Nugaros smegenų pažeidimai:
  • 12.1 lengvas - motorikos ar jutimo sutrikimai, nėra dubens funkcijos sutrikimo (90%)
  • 12.2 cauda equina pažeidimas - apatinė paraparezė, be dubens funkcijos sutrikimo (60%)
  • 12.3 cauda equina ar nugaros smegenų pažeidimas - paraparezė su dubens organų sutrikimu (40%)
  • 12.4 nugaros smegenų pažeidimas - paraparezė ar tetraparezė su dubens organų funkcijos sutrikimu (25%)
  • 12.5 apatinė paraplegija ir dubens funkcijos sutrikimas (20%)
  • 12.6 pažeidimas žemiau C5 - tetraplegija su dubens funkcijos sutrikimu (10%)
  • 12.7 pažeidimas C4 ar aukščiau - tetraplegija ir visiškas dubens funkcijų praradimas (0)
• Išsėtinė sklerozė - vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę:
  • 13.1 EDSS 1-1.5 - nėra negalios (80%)
  • 13.2 EDSS 2-2.5 - lengva negalia, iki 2 FS iš 7 (55%)
  • 13.3 EDSS 3-3.5 - vidutinė negalia, 1 FS sunki arba >2 FS (40%)
  • 13.4 EDSS 4-4.5 - santykinai sunki negalia, reikia pagalbos nueiti >300 m (35%)
  • 13.5 EDSS 5-5.5 - riboja dienos aktyvumą, reikia pagalbos nueiti <300 m (30%)
  • 13.6 EDSS 6-6.5 - reikia lazdos, ramentų arba vežimėlio <20 m (25%)
  • 13.7 EDSS 7-7.5 - vežimėlis, negali vaikščioti, reikalinga pagalba važiuojant (20%)
  • 13.8 EDSS 8-8.5 - visiškai ar dalinai priklausomas, epizodiškai savarankiškas (15%)
  • 13.9 EDSS 9-9.5 - visiškai priklausomas, efektyviai negali bendrauti, valgyti, ryti (10%)
• Periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligos:
  • 14.1 lengvas funkcijos sutrikimas - lengvi raumenų jėgos ir jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos (80%)
  • 14.2 vidutinio sunkumo - silpnesnė jėga, parestezijos, asmuo iš esmės savarankiškas (50%)
  • 14.3 ryškus sutrikimas - parestezijos, jutimo nebuvimas, reikalinga dalinė pagalba (35%)
  • 14.4 sunkus sutrikimas - stiprus raumenų ir jutimo pažeidimas, reikalinga didelė pagalba (25%)
  • 14.5 labai sunkus sutrikimas - funkcijos visiškai sutrikusios, visiškai priklausomas nuo kito pagalbos (15%)
• Miastenija - pagal Tarptautinę klasifikaciją (2000 m.):
  • 15.1 lengva forma - galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (55%)
  • 15.2 lengva generalizuota forma - dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (45%)
  • 15.3 vidutinio sunkumo generalizuota forma - dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (40%)
  • 15.4 didelio sunkumo generalizuota forma - reikalinga pagalba kasdienėje veikloje (35%)
  • 15.5 sunki forma - reikšmingai paveikta orofaringinė ar kvėpavimo raumenų funkcija (25%)
  • 15.6 labai sunki forma - kvėpavimo nepakankamumas, reikalinga nuolatinė pagalba (15%)
  • 15.7 terminalinė forma - intubacija, kvėpavimo nepakankamumas, visiškas silpnumas (0)
• Demencijos (F00-F03): Vertinant atsižvelgiama į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, gydymo efektyvumą, pasiektą remisiją ar jos nebuvimą, liekamuosius simptomus, vaistų šalutinį poveikį (35-90%)
• Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78), vertinant pagal intelekto koeficientą (IQ):
  • 25.1 F72 - IQ 20-34, F73 - IQ >20. Atsižvelgiant į būtinybę gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią somatinę ar neurologinę patologiją (25%)
  • 25.2 F71 - IQ 35-49. Pastaba: Taip pat būtina atsižvelgti į profesinius ir veiklos pobūdžio apribojimus (pvz., medicininės kontraindikacijos) (45%)
• Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84): Diagnozę nustato specialistas. Pastaba: Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. pagal Amerikos krūtinės sąjungos (ATS) ir Europos respiratologų sąjungos (ERS) 2005 m. tiriamas ir difuzijos pajėgumas (DLCO). D, E - dekompensuota (20-45%)

tags: #vidutinis #neigalumas #elgesis