Įvadas
Nerimas, skausmas ir kančia yra sudėtingos žmogaus patirtys, kurios gali turėti didelį poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šių būsenų apibrėžimus, priežastis ir įveikos strategijas, siekiant geriau suprasti, kaip su jomis susidoroti.
Nerimas: Apibrėžimas ir Priežastys
Nerimas yra normalus, kartais net gyvybiškai būtinas organizmo atsakas į realią ar subjektyviai išgyvenamą grėsmę. Epizodiškai reaguojant į tam tikrus gyvenimo įvykius, nerimą patiria kiekvienas asmuo. Nerimas gali būti naudingas, nes skatina mus būti budriems ir pasiruošusiems. Tačiau patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties.
Psichologai ir psichoterapeutai nerimą apibūdina kaip neapibrėžto nuogąstavimo jausmą. Kuo abstraktesnė yra situacija, ateitis, būsena, tuo nerimas gali labiau pasireikšti. Nerimą gali sustiprinti išorės veiksniai, tokie kaip žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimas, bendravimas su negatyviais žmonėmis.
Nerimo Sutrikimai
Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas
Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra generalizuotas ir nuolatinis nerimas, tačiau jis neapsiriboja ir nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis (t. y. jis yra „laisvai plaukiojantis“). Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu ir diskomfortu epigastriume.
Taip pat skaitykite: Priežastys, simptomai ir gydymas: vėmimas dėl streso
Panikos Sutrikimas
Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Kaip ir per kitus nerimo sutrikimus, dominuojantys simptomai yra širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, svaigimas ir realybės pojūčio sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija). Dažnai kartu pasireiškia antrinė mirties, savitvardos praradimo ir baimė išprotėti. Jei tuo metu, kai patiriamas panikos priepuolis, pacientui diagnozuotas ir depresijos sutrikimas, panikos sutrikimas neturėtų būti pagrindinė diagnozė.
Pirmas panikos priepuolis dažniausiai pasireiškia trečiojo dešimtmečio pradžioje (retai < 16 m.).
Specifinė Fobija
Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
Agorafobija
Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Nerimo Simptomai, Į Kuriuos Nereikėtų Numoti Ranka
Atpažinti, kad stresas ar baimė jau peraugo į nerimą gali padėti keli pagrindiniai simptomai. Vienas iš jų - kylančios mintys. Didelį minčių antplūdį taip pat gali lydėti pakitusi emocinė būsena - gali atsirasti bendras irzlumas ir panašūs neigiami pakitimai. Nors nerimas yra emocinė būsena, tačiau jį dažnai lydi ir fiziniai simptomai: pakitęs kvėpavimo dažnis, dirglumas, miego sutrikimai. Pasikeisti gali ir kasdienis elgesys: gal mes kažką nerimaudami atidėliojame, kažko per daug, kažko per mažai darome - tai yra tokia kombinacija dalykų, pagal kuriuos galime atpažinti nerimą.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip IMK gyvenimo viską
Kada Kreiptis Pagalbos?
Svarbu atpažinti, kada nerimas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikėtų kreiptis pagalbos:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.
Skausmas: Apibrėžimas ir Paskirtis
Skausmas - impulsas veikti, ieškoti išeičių, ryžtis pokyčiui. Ir jis be galo reikalingas. Mes jo vengiame ir bėgame. O iš tiesų jį reikėtų užkelti ant pjedestalo. Ir jeigu ne pagerbti ir vertinti, tai bent jau atidžiau į jį pasižiūrėti. Natūralu yra vengti skausmo. Mes esame gyvos būtybės, stengiamės išgyventi, išlikti. O skausmas yra grėsmė. Jis veikia kaip signalas, įspėjantis apie galimą audinių pažeidimą ir skatinantis imtis įvairių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniam pažeidimui arba jį apriboti.
Bandymas išvengti, apsisaugoti nuo skausmo mus veda į priekį. Mes kuriame patogius rūbus, šiltus namus siekdami susikurti kuo daugiau malonumo ir patogumo. Ir tai yra puiku!
Emocinis Skausmas
Emocinis skausmas - tai skausmas ar nuoskauda, kilusi iš ne fizinių šaltinių. Kartais ši emocinė kančia yra kitų veiksmų rezultatas. Kitais atvejais tai gali būti apgailestavimo, sielvarto ar netekties pasekmė. Taip pat tai gali būti pagrindinės psichinės sveikatos būklės, tokios kaip depresija ar nerimas, rezultatas.
Nors jis dažnai atmetamas kaip ne toks rimtas nei fizinis skausmas, svarbu, kad į emocinį skausmą būtų žiūrima rimtai. Yra daug bendrų jausmų, susijusių su emociniu skausmu, kurie gali turėti įtakos mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Apie pasąmonės galią
Kaip Emocinis Skausmas Veikia Mūsų Kūną?
Psichologinis skausmas taip pat gali prisidėti prie fizinio skausmo įvairiose kūno vietose arba jį pabloginti. Nemažai įprastų fizinio skausmo tipų yra tiesiogiai susiję su emocine kančia, pvz.: viduriavimas, galvos svaigimas ir skausmas, raumenų skausmai, pykinimas, skausmai kojose ir rankose, virškinimo sutrikimai ir pilvo skausmai.
Emocinį skausmą taip pat gali lydėti daug elgesio veiksmų: agresija ir smurtas, alkoholio ar medžiagų vartojimas, savižudiškos mintys, kompulsinis elgesys, įskaitant apsipirkimą, lošimą ir priklausomybę nuo sekso, valgymo sutrikimai, rizikingas elgesys, savęs žalojimas.
Šie elgesio veiksmai dažnai yra kaip bandymas išsklaidyti ir pabėgti nuo intensyvaus emocinio skausmo.
Emocinio Skausmo Simptomai
Yra daug jausmų, kuriuos galite jausti esami paveikti emocinio skausmo, tačiau pateikiame kelis dažniausius: gilus liūdesys, liūdesys arba depresija, sielvartas, intensyvi kančia, vienatvė ir izoliacija, neigiamos emocijos, panika, pyktis, gėda, bevertybės jausmas.
Dažniausios Emocinio Skausmo Priežastys
Yra daugybė skirtingų emocijų, kurios gali sukelti psichologinį skausmą. Kiekvienas gali karts nuo karto patirti šiuos jausmus, tačiau kai tokie jausmai yra intensyvūs ir nuolatiniai, jie gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą veikti ir atlikti įprastą kasdienę veiklą.
- Liūdesys: Liūdesys yra natūrali emocija, susijusi su praradimu ir nusivylimu. Tačiau, jei laikui bėgant jis neišnyks, tai gali reikšti gydomą būklę, depresiją, kuri gali paveikti visą jūsų kūną.
- Pyktis: Pyktis yra viena iš pagrindinių žmogaus emocijų. Jis išskiria adrenaliną, kuris padidina raumenų įtampą ir pagreitina kvėpavimą. Pyktis mums leidžia kovoti, tačiau jei jis nėra tinkamai valdomas, šis atsakas gali sukelti ilgalaikių fizinių pasekmių.
- Nerimas: Kaip ir pyktis, nerimas ir baimė taip pat išskiria adrenaliną. Paprastai tai sukelia šoklumą, polinkį lengvai išsigąsti, nesugebėjimą atsipalaiduoti, arba verčia mus sustingti.
- Gėda ir kaltė: Gėda ir kaltė dažnai sukelia „drugelių“ ar „akmens ant širdies“ jausmą. Gėda yra įprasta emocija, tačiau jei ji užsitęsia ir yra negydoma, užsitęsęs gėdos ir kaltės jausmas gali sukelti fizinius simptomus.
Kančia: Filosofinis Požiūris
Kančia visada išliks su mumis, kol žmogus gyvens žemėje, kol jis mylės, džiaugsis, kurs. Kančia - natūralus laimės ir džiaugsmo antipodas. Kančia turi turėti prasmę.
Artūras Šopenhaueris teigė, kad tarp troškimo ir norų išsipildymo neišvengiamai plaukia kiekvieno žmogaus gyvenimas. Norėjimas savo prigimtimi yra kančia; patenkinimas greitai pasotina; turėjimas pašalina žavesį. Nuolatinės pastangos nusikratyti kančios duoda tik tai, kad ji pakeičia savo pavidalą.
F. Nietzsche’s žodžiai: „Kas turi KAM gyventi, ištvers bet kokį KAIP.“ Svarbu turėti dėl ko gyventi. V. Franklio žodžiai: „Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.” Visos mūsų reakcijos yra natūralios. „Tik neišvengiama kančia (tokia, kaip karas, kokio negalime pakeisti) turi prasmę.“ Visa kitą galima sutvarkyti. „Dėka mirties mūsų gyvenimas tampa prasmingas.“ Tik mirtis įprasmina mūsų gyvenimo laikinumą, o prasmės paieškos yra nuolat kintantis procesas.
Kančia niekada negali būti visiškai beprasmė, nes pats Dievas ją prisiėmė.
Įveikos Strategijos
Svarbiausia, jei emocinio skausmo simptomai sukelia didelį nerimą arba trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, pasitarkite su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.
Nerimo Įveikos Strategijos
- Aiškinti išorės veiksnių įtaką nerimui (žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimas, bendravimas su negatyviais žmonėmis).
- Vengiančio elgesio mažinimas. Fizinio aktyvumo didinimas. Raminančios/malonios veiklos planavimas. Prisimink, kad nieko neveikimas stiprina nerimavimą.
- Mokytis tinkamai kvėpuoti panikos priepuolio metu (nustoti kvėpuoti, stabdyti kvėpavimą, užsiimti nosį, kvėpuoti į maišelį, mokinti daryti kvėpavimo pauzes).
- Pasirašyti įveikos strategijos/įveikos kortelę, kurioje nurodyti, kas padeda suvaldyti panikos priepuolį.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.
- Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
- Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi.
- Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis.
Emocinio Skausmo Įveikos Strategijos
- Pokalbis su kuo nors: socialinė parama yra labai svarbi emocinei gerovei, o pokalbis su patikimu asmeniu, nesvarbu, ar tai geras draugas, ar patarėjas, ar psichoterapeutas gali padėti.
- Sportas ir mankšta: įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, todėl tai gali būti geras būdas susidoroti su emocinio skausmo pojūčiais. Išlieti pykčio jausmus bėgiojant aplink savo gyvenamąjį rajoną yra geresnis pasirinkimas nei elgtis agresyviai. Popietės pasivaikščiojimas gali labiau pagerinti jūsų nuotaiką nei begalinis socialinių tinklų įrašų skaitymas.
- Sąmoningumo praktikavimas: sąmoningumas, psichinė praktika, apimanti susitelkimą į dabartinę akimirką, gali būti naudinga, kai bandote susidoroti su sudėtingomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas, sielvartas, liūdesys ir pyktis. Šis procesas apima ne tik didesnį savo emocijų suvokimą, bet ir stresą, mokymąsi priimti ir paleisti poreikį kontroliuoti ar pašalinti šias emocijas.
- Atsukti laiką savo pojūčiuose: Su psichoterapeuto pagalba galite grįžti prie to momento, kuomet jaučiate skausmą ir prisileisti jį. Jausti skausmą. Jis nėra toks galingas. Kartu galima stoti akistaton su juo. Jis ateina, atneša savo žinią - “Tau netinka ši situacija, daryk ką nors”. Taigi skausmas - yra impulsas veikti.
- Būtent to ir norėjome: kuomet užstringame neigime, atstatome tėkmę grįždami prie jausmų, pojūčių ir atsiranda pyktis. O pyktis - galinga jėga. Ir jeigu tą jėgą nukreipti į pokytį. Išmintingai. Tuomet, laikykitės!