Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vaikai ir paaugliai susiduria su vis didėjančiais iššūkiais, psichologinės gerovės stiprinimas mokykloje tampa itin svarbiu uždaviniu. Mokykla, būdama ne tik žinių, bet ir socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo vieta, turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant saugią, palaikančią ir įtraukią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi vertinamas ir galėtų sėkmingai augti. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs būdai ir iniciatyvos, skirtos psichologinei gerovei stiprinti mokyklose, remiantis įvairių Lietuvos savivaldybių patirtimi ir įgyvendintais projektais.
Streso Valdymas ir Emocijų Atpažinimas
Stresas yra kasdienis daugelio mokinių palydovas, ypač artėjant egzaminams. Siekiant padėti mokiniams susidoroti su stresu, mokyklose organizuojamos pamokos-diskusijos, kurių metu mokiniai sužino, kas yra stresas, kuo jis skiriasi nuo nerimo ir panikos atakų. Visuomenės sveikatos specialistai dalinasi žiniomis apie kvėpavimo technikas, kurios padeda įveikti baimę, nerimą ar panikos atakas. Svarbu, kad mokiniai žinotų, kur kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, į „Vaikų ir Jaunimo linijas“.
Garliavos Jonučių progimnazijoje 5c, 5e, 7d ir 7g klasių mokiniai dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo analizuojamos emocijos ir stresas - jų atpažinimas, išraiškos ir valdymas. Mokiniai mokėsi atpažinti emocijas, analizuoti konkrečias situacijas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Panašūs užsiėmimai, kuriuos vedė lektorė psichologė Aušrinė Kėvalaitė, vyko ir Kauno rajono mokyklose, kur 7b ir Ib klasių mokiniai mokėsi atpažinti ir tinkamai išreikšti emocijas, lengviau spręsti konfliktines situacijas.
Konfliktų Valdymas ir Tarpasmeninis Bendravimas
Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, todėl svarbu mokyti mokinius konstruktyviai juos spręsti. Antrojo mokymų, skirtų psichinei ir emocinei sveikatai stiprinti, metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas konfliktų valdymui, jų sprendimui. Buvo aptariami tarpasmeninio bendravimo tipai, jų įtaka bendravimui tiek namuose, tiek darbinėje aplinkoje.
Mokyklos Atmosferos Kūrimas ir Emocinis Raštingumas
Mokyklos emocinė atmosfera nėra atsitiktinė - ją formuoja lyderystė ir bendruomenės santykiai. Tyrimai rodo, kad palaikanti, į įvairovę orientuota kultūra mažina stresą tiek mokiniams, tiek mokytojams, ir stiprina atsparumą sunkumams.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
TŪM programoje, greta visų kitų dalykų, daug dėmesio skiriama ir emociniam raštingumui. Specialių užsiėmimų ir pamokų metu mokiniai mokosi atpažinti bei įvardyti savo jausmus, spręsti konfliktus ir taikyti atsipalaidavimo technikas kasdienybėje.
Atsipalaidavimo Technikos ir Ramybės Erdvės
Siekdamos mažinti įtampą dėl rezultatų, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje prieš atsiskaitymus pamokose taikomos atsipalaidavimo technikos, kurios moko vaikus, kad svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi stresinėse situacijose. Jaunuoliai išmoksta pritaikyti šias technikas individualiai - prieš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus ar savo kasdienybėje.
Didelė dalis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų kuria ramybės erdves, kur mokiniai gali pabūti vienumoje, nusiraminti ar tiesiog atgauti emocinį balansą. Sakykime, Ukmergės r. mokyklose įrengtos ramybės ir poilsio erdvės, kurios tapo saugia vieta atsitraukti po įtemptų situacijų. Taip pat skatinamas erdvių, aplinkos pakeitimas į labiau atpalaiduojančias. Štai Ignalinos rajono mokyklose kūno kultūros pamokos vyksta ir baseine - plaukimas pasitelkiamas ne tik kaip fizinio aktyvumo priemonė, bet ir kaip būdas atsipalaiduoti, mažinti stresą bei ugdyti pasitikėjimą savimi.
Rizikingo Elgesio Atpažinimas ir Savalaikė Pagalba
Kauno rajono savivaldybėje psichikos sveikata stiprinama per ankstyvą rizikingo elgesio atpažinimą. Mokyklose pradėta taikyti speciali pagalbos priemonė, skirta laiku pastebėti mokinius, kuriems gali grėsti emociniai sunkumai, savižudybės rizika, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar smurtas. Klasių vadovai du kartus per mėnesį peržiūri rizikos požymių lentelę ir, pastebėję pokyčius, kreipiasi į švietimo pagalbos specialistus.
Mokytojų Psichologinė Gerovė
Ne veltui vis daugiau dėmesio skiriama ir mokytojų psichologinei gerovei. TŪM programoje dalyvaujančiose Druskininkų, Pakruojo, Plungės, Telšių, Rokiškio savivaldybėse pedagogams organizuojamos supervizijos, kuriose aptariami ne tik darbo iššūkiai, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, dalijamasi patirtimis. Tuo pačiu plečiamos ir mokytojų profesinės kompetencijos - nuo individualios pažangos vertinimo iki socialinio-emocinio ugdymo, lyderystės, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įrankių naudojimo.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Savivaldybių Iniciatyvos ir Projektai
Įvairios Lietuvos savivaldybės įgyvendina projektus ir iniciatyvas, skirtas psichologinei gerovei ir psichikos sveikatos stiprinimui mokyklose. Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendino Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo programą, organizavo praktinius užsiėmimus moksleiviams. Šiaulių psichologinių paslaugų centras teikė psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas, skaitė paskaitas psichinės sveikatos ir lytiškumo ugdymo temomis, vedė seminarus visuomenės sveikatos specialistams. Kėdainių ir Kauno miestų savivaldybės bendradarbiavo organizuojant savižudybių prevencijos mokymus. Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo paskaitas „Sveiko gyvenimo gidas paaugliams: psichoaktyvios medžiagos ir alternatyvos“.
Asmeninės Ūgties Dienoraštis
Klaipėdos rajono savivaldybėje taikomas Asmeninės ūgties dienoraštis - daugiafunkcis įrankis, padedantis mokiniams ugdyti savirefleksiją, kelti asmeninius tikslus ir atsakingai jų siekti. Dienoraštis taip pat lavina rašytinę saviraišką, formuoja emocinę ir socialinę brandą bei leidžia objektyviau stebėti asmeninę pažangą.
RESCUR Programa
„RESCUR - įveikti bangas“ - tai mokymo įveikti krizes programa, skirta ikimokyklinam ir pradiniam ugdymui Europoje. Šia programa siekiama stiprinti pažeidžiamų bei marginalizuotų vaikų, kuriems gresia socialinė atskirtis, patyčios, diskriminacija, nepažangumas ir mokyklos nebaigimas, psichikos sveikatą ir gerovę. Joje vadovaujamasi požiūriu į mokyklą kaip į visumą sudarant mokymo programą, kaip ugdyti būtinus įgūdžius, leidžiančius įveikti kliūtis ir užtikrinti gerovę, pavyzdžiui, gebėjimus kurti sveikus santykius, plėtoti augimo mąstyseną, savarankiškumą, gebėjimą išnaudoti asmens stipriąsias puses, o problemas, kaip konfliktai, atmetimas, perėjimas į kitą ugdymo etapą paversti galimybėmis augti. Tėvai taip pat aktyviai dalyvauja, reguliariai atlikdami užduotis namuose, be to, jiems teikiamos rekomendacijos, kaip skatinti mažų vaikų gebėjimą atgauti jėgas ir gerovę. Visa mokyklos bendruomenė raginama judėti kryptimi, padedančia atgauti jėgas, o klasės ir mokyklos tarnauja kaip atsparumo didinimo kontekstas.
Tūkstantmečio Mokyklų Programa (TŪM)
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #geroves #stiprinimas #mokyklos #bendruomeneje