Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama instituto veikla, studijų programos, praktikos galimybės ir moksliniai tyrimai, ypatingą dėmesį skiriant Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedrai.
Istorija ir reikšmė
Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir psichologijos studijų 55-metį. VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų.
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Studijų Programos Psichologijos Institute
Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų.
Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos.
Taip pat skaitykite: Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos programa
Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.
Aukštos kokybės studijos: Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje, universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Studijų metu atliksite praktiką psichikos sveikatos centruose, mokyklose, gydymo įstaigose, įmonėse ir kitur, kur dirba psichologai.
Klinikinės Psichologijos Katedra
Klinikinės psichologijos katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete.
Pradžioje naujoji katedra vadinosi Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra, o vėliau, greta klinikinės psichologijos specializacijos suformavus organizacinės psichologijos specializaciją, atitinkamai keitėsi ir katedros pavadinimas. Vilniaus universitete perėjus prie dviejų pakopų studijų daugumoje fakultetų, specializacijų pagrindu sudarytos dvi magistratūros programos - Klinikinės psichologijos ir Organizacinės psichologijos. Po reorganizacijos 2018 m. Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m.- profesorė Danutė Gailienė. 2018 - 2021 metais, po reorganizacijos Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m - doc. dr. Neringa Grigutytė, nuo 2025 m - doc. dr.
Klinikinės psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus klinikinės psichologijos srityje.
Taip pat skaitykite: Psichologinės harmonijos link
Organizacinės Psichologijos Magistrantūra
Organizacinės psichologijos magistrantūros tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos organizacinės psichologijos srities specialistus, besivadovaujančius giliomis žiniomis apie organizacijas, darbą ir darbuotojus. Studijos įgalina vadovaujantis etikos principais ir vertybėmis vystyti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, taikyti pažangius empirinių duomenų statistinės analizės metodus; išmokstama dirbti tarpdisciplininėse profesionalų komandose, teikti personalo vertinimo ir ugdymo, veiklos valdymo, organizacijų kompleksinių tyrimų ir vystymo bei kitas profesines paslaugas.
Programa parengta taip, kad atitiktų visas kompetencijas, nurodytas EuroPsy darbo ir organizacijų psichologo kompetencijų apraše. Priklausomai nuo turimų karjeros planų ar ambicijų, studijas baigę absolventai būna pasirengę tapti viešojo ar privataus sektoriaus organizacijų žmogiškųjų išteklių srities ekspertais, ar dirbti savarankiškai. Dalykus dėsto nuolat savo kvalifikaciją keliantys dėstytojai. Studijas praturtina į skirtingas paskaitas dalytis savo patirtimi kviečiami organizacinės psichologijos alumnai. Organizacinės psichologijos studijų metu įgytos taikomo pobūdžio žinios realizuojamos atliekant keturių mėnesių profesinę praktiką ir mokytis iš žymiausių šios srities profesionalų.
Absolventai pasidalino savo patirtimi:
- Baigusi organizacinės psichologijos magistrantūrą įgijau daug vertingų žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos taikau kasdien dirbdama žmogiškųjų išteklių srityje, tai atrankos, mokymai, darbuotojų motyvacija, konsultavimas. Studijos suteikė stiprų pagrindą ir supratimą apie organizacinio psichologo vaidmenį organizacijoje.
- Savo karjerą pradėjau kaip personalo vadybininkė, po studijų laimėjau atranką ir išvykau stažuotis į JAV tarptautinę įmonę "ESET North America" personalo skyriuje pagal Baltic American Freedom Foundation programą. Čia ne tik daug ko išmokau, bet ir pritaikiau turimas bei supratau, kad Lietuvoje taikomi metodai ir darbo principai nenusileidžia naudojamiems pasaulio lygio kompanijose. Grįžusi jau antri metai dirbu personalo vadove UAB "Office System".
- Organizacinės psichologijos magistro studijas VU baigiau 2005 metais. Turėjau norą psichologijos žinias taikyti versle, ir šios studijos atitiko mano lūkestį. Dar studijuodamas pradėjau praktikuotis ir dirbti vienoje personalo mokymų įmonėje. Galimybė paskaitose gautą teoriją pritaikyti praktikoje buvo bene didžiausia visų studijų vertė. Man organizacinė psichologija yra itin įdomi sritis, nes gyvenime šios žinios atveria itin plačias profesines galimybes. Organizaciniai psichologai turi būti ne tik puikūs psichologai, bet taip pat išmanyti kaip veikia organizacijos, būti gerais lyderystės ekspertais, turi domėtis ir suprasti verslus, su kuriais dirba. Ir tuo sąrašas nesibaigia. Tikrai manau, kad šią programą baigę neturėtų tikėtis monotoniškos ir ramios karjeros, nes taip pat ši sritis yra labai greitai besivystanti ir dinamiška. Tad besikeičiant rinkoms ir organizacijoms, organizaciniai psichologai turi rasti vis naujų atspalvių savo profesiniuose vaidmenyse. Atsiranda vis naujų žinių pritaikymo galimybių.
Praktikos Galimybės
Studijų metu atliekama praktika yra neatsiejama psichologijos studijų dalis. Studentai turi galimybę atlikti praktiką įvairiose organizacijose ir įstaigose, įgydami praktinių įgūdžių ir patirties.
Praktikos Vadovai:
Užtikrinama, kad studentui/-ei būtų paskirtas kompetentingas praktikos vadovas/-ė: klinikinės psichologijos, sveikatos psichologijos, organizacinės psichologijos, edukacinės ir vaiko psichologijos bei teisės psichologijos srities mokomosios praktikos institucijose - įmonėse ir organizacijose - praktikos vadovu/-e turi būti psichologas/-ė, turintis/-i ne mažesnį kaip psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę nei dvejų metų psichologo darbo patirtį. Skiria studentui/-ei kompetentingą praktikos vadovą/-ę/mentorių/-ę, kuris teikia studentui/-ei konsultacinę, dalykinę ir didaktinę pagalbą, padeda įgyvendinti skirtas pedagoginės praktikos užduotis, teikia rekomendacijas ir kartu su VU pedagoginės praktikos vadovu aptaria pedagoginės praktikos rezultatus, skatina ir palaiko studento integraciją į švietimo įstaigos bendruomenę. Su partneriais yra pasirašoma Vilniaus universiteto patvirtinta bendradarbiavimo sutartis.
Taip pat skaitykite: Klinikinės psichologijos studijos VU
Programos metu įgytos taikomo pobūdžio žinios realizuojamos atliekant keturių mėnesių profesinę praktiką į pirmąjį Geidžiamiausių Lietuvos darbdavių dvidešimtuką patenkančiose organizacijose ar konsultacinėse kompanijose.
Moksliniai Tyrimai
Psichologijos instituto mokslinių tyrimų laukas apjungia psichologinių teorijų ir metodikų taikymo pokyčius ir vietoje egzistuojančias socialines problemas, kylančias dėl iššūkių susijusių su sparčiai besikeičiančia visuomene. Instituto mokslininkai įgyvendina projektus ir vykdo tyrimus apie technologijų poveikį vaikų vystymuisi, su amžiumi susijusias stigmas senstančioje visuomenėje, besikeičiančias užimtumo praktikas, sveikatai žalingą elgesį, postkomunistinių transformacijų poveikį individo ir visuomenės emocinei ir psichinei sveikatai, socialinės aplinkos įtaką psichikos sveikatai šiuolaikinėje Lietuvoje.
Pagrindinė veikla, vykdoma Psichologijos institute, apima tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą; metodines naujoves; dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus; taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais; instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.
Štai keletas pavyzdžių:
- Tyrimo priemonių vertinimas, testavimas ir pritaikymas.
- Metodines naujoves.
- Dokumentų analizė, lauko ir eksperimentiniai tyrimai.
- Taikomosios studijos ir konsultacijos politikos klausimais.
Disertacijų temos:
Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:
- Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas. Mokslinė vadovė prof. dr. S.
- Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste. Mokslinis vadovas doc. dr. J.
- Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai. Mokslinė vadovė doc. dr. N.
- Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste. Mokslinė vadovė doc. dr. J.
Sveikatos psichologijos katedra
Sveikatos psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo.
Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Sveikatos psichologijos katedroje dirbantys mokslininkai kviečiami dalyvauti, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ir pan. ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais. Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje. Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė prof.
Atviros Paskaitos ir Konferencijos
VU Filosofijos fakultetas nuolat organizuoja atviras paskaitas ir konferencijas visuomenei, kuriose galima susipažinti su naujausiais psichologijos mokslo pasiekimais ir įžvalgomis.
Pavyzdžiui, vyko atviros psichologijos paskaitos „Apie žmogų įvairiai“:
- VU FsF Psichologijos instituto docentė dr. Paulina Želvienė skaitė paskaitą „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“.
- Profesorius dr. Antanas Kairys skaitė paskaitą „Penki patarimai kaip pasenti“.
- VU FsF Psichologijos instituto profesorės ir vadovės dr. Romos Jusienės paskaita „Gyvenimo paradoksai, arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“.
VU FsF Psichologijos institutas surengė šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Renginyje VU psichologai prisiminė svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbė psichologijos studijų pradininkus, dalinosi prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą.
Vilniaus Traumų Psichologijos Konferencija
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra aktyviai dalyvauja organizuojant konferencijas, skirtas aktualioms psichologijos problemoms aptarti. Pavyzdžiui, katedra kartu su Lietuvos traumų psichologijos asociacija ir Lietuvos psichologų sąjunga organizavo tradicinę kasmetinę Vilniaus traumų psichologijos konferenciją. Konferencijos partneris - Europos trauminio streso tyrimų draugija (ESTSS).
Konferencijos tema: „Traumų psichologijos iššūkiai: nuo teorijos prie praktikos“. Konferencijoje pranešimus skaitė traumų psichologijos specialistai. Buvo pristatyti Lietuvoje taikomi traumų psichologijos srities pagalbos metodai ir šios srities naujienos. Konferencijoje pranešimą skaitė žymi vaikų ir paauglių traumų psichologijos specialistė dr. Grete Dyb iš Norvegijos, turinti didžiulę praktinio darbo patirtį traumų psichologijos srityje.
Kontaktai
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas
- Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
- Tel.: +370 5 266 7628
- El. paštas:
- El. paštas:
- El. paštas:
Sveikatos psichologijos katedra:
- Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
- El. paštas:
Klinikinės psichologijos katedra:
- Adresas: Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius
- El. paštas:
Taip pat, prieš atvykstant, prašome susisiekti su dėstytoju nurodytu el. paštu.
Dėstytojai ir Tyrėjai
Psichologijos institute dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai ir tyrėjai, kurie specializuojasi įvairiose psichologijos srityse:
- Tyrėja, doc. Teisės psichologija - asocialaus elgesio psichologija, nusikalstamas elgesys.
- Tyrėja, profesorė habil. dr. Vyr. Vaikų, paauglių, studentų mokymosi, elgesio ir emocinės problemos. Gabūs vaikai, paaugliai, studentai. Vaikų ir paauglių kognityviniai gebėjimai. Vaikų ir jaunuolių kūrybiškumas.
- Profesore dr. Raidos ir edukacinė psichologija.
tags: #vu #klinikines #ir #organizacines #psichologijos #katedros