Pareigūnų patiriamas stresas: priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai

Įžanga

Nuolatinis stresas darbe gali turėti neigiamą įtaką darbingumui ir sveikatai. Kas trečias Europos dirbantysis teigia, kad darbe patiria stresą. Siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą, spalio mėnesį Europos Sąjungos šalyse rengiama Europos saugos ir sveikatos savaitė „Stresas darbe“. Šią savaitę palaiko visos valstybės narės, Europos Komisija ir Parlamentas, darbdavių ir darbuotojų federacijos, o koordinuoja Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Prie Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvoje įkurtas šios agentūros ryšių punktas kviečia visus su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius asmenis, valstybines institucijas, darbdavių ir darbuotojų organizacijas bei įmonių vadovus dalyvauti šioje savaitėje. Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus, ypač atkreipiant dėmesį į pareigūnų patiriamą stresą.

Streso priežastys darbe

Europos šalių darbuotojai, patiriantys stresą darbe, nurodo įvairias streso priežastis:

• Greitas darbo tempas: Apie 50 proc. darbuotojų teigia, kad dirba greitu tempu arba per daug įsitempę beveik ketvirtadalį darbo dienos.
• Darbuotojo vaidmens neapibrėžtumas: Neaiškios pareigos ir atsakomybės gali sukelti didelį stresą.
• Reguliavimo trūkumas: Darbuotojai jaučiasi bejėgiai, kai neturi galimybės kontroliuoti savo darbo.
• Per daug reikalavimų: Didelis darbo krūvis ir nuolatinis spaudimas gali sukelti pervargimą.
• Prasta vadyba: Trečdaliui darbuotojų trūksta vadovavimo, o tai gali lemti nepasitenkinimą ir stresą.
• Smurtas ar bauginimai: 9 proc. darbuotojų informuoja, kad darbe jiems grasino.
• Žodiniai užgauliojimai: Psichologinę riziką darbe gali sąlygoti viršininkų ir priekabių kolegų žodiniai užgauliojimai.

Streso pasekmės

Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dvi ir daugiau savaičių. Jei stresas intensyvus ir patiriamas ilgą laiką, gali sutrikti miegas, apimti nerimas, depresija, sunku susikaupti ir jaučiamas nuovargis. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų lemia stresas darbe. Jis dažnai tampa ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opos, didelio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos sutrikimų sukėlėju.

• Sveikatos problemos: Stresas darbe gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant miego sutrikimus, nerimą, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, skrandžio ir žarnyno sutrikimus bei nusilpusią imuninę sistemą.
• Darbingumo sumažėjimas: Dėl streso darbe sumažėja darbingumas, dažniau praleidžiamos darbo dienos ir kyla drausmės problemų.
• Finansiniai nuostoliai: Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, įvertinus prarastą laiką ir išlaidas sveikatos priežiūrai, ši problema ES šalims kainuoja daugiau kaip 20 mlrd. eurų.
• Blogėjanti darbo kokybė: Įmonėse dėl streso blogėja darbo kokybė, gali įvykti nelaimingi atsitikimai, daromos klaidos ir priimami netinkami sprendimai.

Stresas policijos pareigūnų darbe

Policijos pareigūnų darbas yra ypač įtemptas ir susijęs su dideliu stresu. Fizinių normatyvų laikymas, dideli darbo krūviai, nemotyvuojanti atlygio sistema, prastas psichologinis mikroklimatas ir skylėta sveikatos priežiūros sistema - tai tik keletas veiksnių, lemiančių pareigūnų patiriamą stresą.

Policijos pareigūnų darbo krūviai, ypač reagavimo ir veiklos padalinių, yra milžiniški, o atlygio sistema - nemotyvuojanti ir iškreipta, verčianti pareigūnus imtis papildomų veiklų. Dėl sistemą paliekančių pareigūnų skaičiaus augimo, darbo krūviai tik didėja. Sistemoje veikia iškreipta, neefektyvi ir neaiški eilinių metinių ir neeilinių vertinimų sistema, mažai kuo susijusi su vertinamųjų realiais pasiekimais. Šie vertinimai dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo vadinamojo iškreipto lojalumo kriterijaus. Psichologinis mikroklimatas daugumoje kolektyvų yra prastas, o atliekami mikroklimato tyrimai yra formalūs, neefektyvūs ir nieko nekeičiantys.

Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės

Sprendimo būdai

Siekiant sumažinti stresą darbe, būtina imtis prevencinių priemonių. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra ragina darbdavius konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais. Rekomenduojama streso veiksniams įmonėje aptarti surengti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų posėdžius, o ten, kur jų nėra, kartu su profesinėmis sąjungomis organizuoti renginius, kuriuose dalyvautų psichologai.

• Darbo krūvio optimizavimas: Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį, ar darbuotojų krūvis atitinka jų sugebėjimus ir galimybes atlikti užduotis.
• Darbo aplinkos gerinimas: Svarbu užtikrinti tinkamą fizinę ir psichologinę darbo aplinką.
• Darbuotojų nuomonės atsižvelgimas: Darbdaviai turėtų atsižvelgti į darbuotojų nuomonę, kaip turi būti atliekamas darbas.
• Tarpusavio santykių gerinimas: Svarbu gerinti darbuotojų tarpusavio santykius ir santykius su vadovu.
• Funkcijų ir atsakomybės apibrėžimas: Darbuotojų funkcijos ir atsakomybė turi būti aiškiai apibrėžtos.
• Apmokymas: Darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti.

Sprendimai policijos sistemoje

Siekiant pagerinti situaciją policijos sistemoje, būtina:

• Keisti sistemą: Įsiklausyti į bendruomenės lūkesčius ir eilinių pareigūnų nuomonę.
• Užtikrinti finansavimą: Užtikrinti reikiamą sistemos finansavimą.
• Kelti darbo užmokestį: Kelti pareigūnų darbo užmokestį bent jau iki ribos vidurkio, kurį numato Vidaus tarnybos statutas.
• Gerinti psichologinį klimatą: Visose sistemos lygmenyse gerinti psichologinį klimatą ne tuščiais tyrimais, banaliomis kalbomis ir pažadais, o tik tikrais ir rezultatyviais darbais.

Miego įtaka streso lygiui

Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe, kurią vykdė Paylab.com, parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Juos vargina per dideli darbo krūviai, atsakomybė, mažas atlyginimas, viršvalandžiai, laisvo laiko bei poilsio trūkumas.

• Miego trukmė ir streso lygis: Darbuotojai, kurie miega 6 ar mažiau valandų per parą, dažniau patiria stresą darbe.
• Streso priežastys: Per dideli darbo krūviai, atsakomybė, mažas atlyginimas, viršvalandžiai, laisvo laiko bei poilsio trūkumas.
• Rekomenduojama miego trukmė: Dauguma dirbančiųjų miega 6-8 valandas per parą, tačiau poilsiui ir regeneracijai reikėtų daugiau.

Tyrimai Lietuvoje

Pasak Birutės Pajarskienės, Higienos instituto Darbo medicinos centro mokslinių tyrimų skyriaus vadovės, streso darbe moksliniai tyrimai Lietuvoje pradėti 1994 m. Tyrimuose dalyvavo apie 2,7 tūkst. skirtingų profesijų šalies dirbančiųjų. Tirti stresą darbe sukeliantys faktoriai, jų tarpusavio ryšiai, įvertintas streso darbe poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiams bei darbingumui.

• Tyrimų dalyviai: Vidurinių mokyklų mokytojai, mokslinio instituto darbuotojai, gydytojai, medicinos seserys, aktoriai, žurnalistai, muzikantai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, policininkai, darbininkai, amatininkai, specialistai, vairuotojai.
• Tyrimų rezultatai: Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė vidurinių mokyklų mokytojų savo darbą vertina kaip įtemptą. Dažniau nei kitų specialybių gydytojai stresą darbe patiria anesteziologai. Tuo skundžiasi net 61 proc. policijos komisariatų darbuotojų, ypač moterys. Padidėjusį nuovargį, nervingumą, nesugebėjimą susikaupti su stresu, patiriamu darbe, sieja ir keleivinio transporto vairuotojai.
• Vadovo parama: Jaunesnėms nei 40 m. amžiaus mokytojoms, gydytojoms, aktorėms, žurnalistėms, muzikantėms stipresnį stresą sukelia menka vadovo parama.
• Valstybės tarnautojai: Tuo, kad darbe patiria stresą, skundžiasi valstybinių įstaigų tarnautojai. Jie tai sieja su būtinybe priimti sudėtingus sprendimus, savarankiškumo varžymu, skubumu, nepakankamu užsienio kalbos arba kompiuterio įvaldymu, dideliu krūviu, konkurencija.
• Darbingumo sumažėjimas: Dėl patiriamo streso tarnautojų darbingumo sumažėjimo rizika padidėja 3, dirbančių gamyboje - net iki 6 kartų.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai: Nepakankama vadovo parama, jei darbas skubus, nerviškai įtemptas, dažniau kartojasi sunkūs darbo periodai, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimų riziką padidina daugiau nei 4 kartus.
• Fizinis darbas: Tarp dirbančių fizinį darbą ir stresą patiriančių darbuotojų darbingumo sumažėjimo rizika išauga 5 kartus.

Teisinė bazė Lietuvoje

Lietuvoje apie stresą darbe kaip rizikos faktorių pradėta kalbėti apie 1996 m. Tačiau iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame ir patvirtintame profesinių ligų sąraše streso sukeliamų psichikos ligų nėra. Šis klausimas neseniai svarstytas Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje. Komisija nutarė įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją parengti metodikas ir teisinius pagrindus streso darbe įvertinimui. Kol kas dėl patirto streso darbe susirgusiam psichikos liga pagal SAM patvirtintą tvarką suteikiamas invalidumas ir atlyginama žala tik dviem atvejais: jei pripažįstama, kad susirgo tam tikrą metų laiką išdirbęs psichiatrijos ligoninėje gydytojas, taip pat tuomet, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu žmogui buvo labai sužalotas veidas - tokio sužeidimo pasekmė taip pat gali būti psichikos liga, dėl kurios žmogus nebegali dirbti.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai

Taip pat skaitykite: Tyrimai teisės psichologijoje

tags: #pareigunu #patiriamas #stresas