Psichologai vaidina itin svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, padėdami žmonėms įveikti sunkumus, gerinti tarpusavio santykius ir pažinti save. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichologijos žinios tampa vis reikalingesnės, o psichologų vaidmuo - vis svarbesnis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vertinami psichologai Lietuvoje, kokios yra psichologijos studijų tendencijos ir kodėl psichologinė pagalba yra tokia svarbi.
Psichologų Svarba Švietimo Sistemoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama mokinių psichologinei gerovei. Deja, situacija mokyklose išlieka nevienoda. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipia dėmesį į tai, kad vienose mokyklose dirba keli psichologai, o kitose - nė vieno. Apie trečdalyje Lietuvos mokyklų psichologai apskritai nedirba, o tai ypač aktualu pandemijos laikotarpiu, kai mokiniai patiria daug streso ir nerimo.
Žurnalistė Jonė Kučinskaitė pabrėžia, kad Lietuva kasmet netenka nuo 30 iki 50 įvairaus amžiaus vaikų dėl savižudybių. Ši liūdna statistika rodo, kaip svarbu užtikrinti psichologinę pagalbą mokyklose. G. Sarafinas pateikia pavyzdžių, kai didelėse mokyklose, turinčiose daugiau nei 1500 mokinių, nėra nė vieno psichologo, o tai yra nepriimtina situacija.
Vis dėlto, yra ir gerų pavyzdžių. Kai kuriose mokyklose dirba net keli psichologai, kurie teikia realią naudą mokiniams, mokytojams ir visai mokyklos bendruomenei. Tai rodo, kad situacija priklauso nuo mokyklos vadovų, savivaldybės politikų ir Švietimo skyriaus požiūrio į psichologinę pagalbą.
Psichologijos Studijos Lietuvoje: Reitingai ir Tendencijos
Renkantis psichologijos studijas, svarbu atsižvelgti į studijų programos kokybę, dėstytojus ir tolimesnes karjeros perspektyvas. „U-Multirank“ reitingavimo sistema, remiama Europos Komisijos, vertina aukštąsias mokyklas pagal įvairius kriterijus, įskaitant studijų kokybę, mokslinius tyrimus, tarptautiškumą ir poveikį regionui. Pagal šios sistemos duomenis, 2014 metais psichologiją geriausia studijuoti Mykolo Romerio universitete (MRU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) arba Vilniaus universitete (VU). MRU didžiuojasi, kad jų vykdomos psichologijos studijos įvertintos geriausiai šalyje pagal personalo ir studentų skaičiaus santykį bei studentų praktikos rodiklius.
Taip pat skaitykite: Psichologijos studijų apžvalga
Žurnalo „Reitingai“ sudarytame dalykiniame reitinge VU taip pat užima lyderio pozicijas pagal daugelį studijų krypčių. Tačiau reitingais besidomintys specialistai įspėja, kad ne visais reitingais galima besąlygiškai pasitikėti, nes aukštosios mokyklos pačios pateikia duomenis, kuriuos galima interpretuoti įvairiai.
Šiandien pristatyti naujausi Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo institucijų dalykiniai reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) - jis paskelbtas lyderiu daugiau kaip trečdalyje (39 iš 92) vertintų bakalauro bei vientisųjų ir beveik pusėje (39 iš 84) magistrantūros studijų programų. Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos psichologijos (96,85) bakalauro studijos. VU lyderiauja 39 iš 84 vertintų magistrantūros studijų krypčių.
Bakalauro studijų kryptys buvo reitinguotos atsižvelgiant į (2270) darbdavių nuomonę apie studijas baigusiųjų kvalifikaciją, absolventų įsidarbinimą ir gaunamą atlyginimą, priimtų studijuoti studentų skaičių, gabiausių abiturientų procentą ir kitus rodiklius. Reitinguojant magistrantūros studijų kryptis, be darbdavių nuomonės apie alumnų parengimo kokybę, jų įsidarbinamumą ir atlygį, buvo vertinami ir moksliškumo rodikliai. Be to, buvo skaičiuojama, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. VU lyderio pozicijas nacionaliniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge išlaiko nuo pat jų sudarymo pradžios.
Studijų Programos MRU
Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau Mykolo Romerio universitetą ne tik dėl puikios studijų programos. Čia gavau neįkainojamą patirtį, kuri leido ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą. Per visus studijų metus tvyrojo atmosfera, kupina pagarbos, tolerancijos ir draugiškumo. Taip pat noriu paminėti aukštą dėstytojų ir viso personalo profesionalumą ir kompetenciją. Atskirai norėčiau padėkoti doc. dr. Rašant bakalauro darbą mano kuratorius tikrai labai padėjo. Manau, retas studentas gali pasigirti tuo. Antanas Valantinas labai kruopščiai nagrinėjo atsiųstą informaciją, taktiškai pateikdavo kritiką, noriai bendradarbiavo ir visada palaikydavo mane. Turėdama tokį kuratorių supratau, koks sunkus yra dėstytojų darbas, kiek daug laiko aš atėmiau iš dėstytojo norėdama parašyti bakalauro darbą per 1,5 mėnesio. Vis dar negaliu patikėti, kad mums pavyko.
Studijų Programos VU
Jei dažnai save pagauni galvojant apie žmonių elgesį, nori geriau suprasti kitų ir galbūt net savo vidinio pasaulio ypatumus, tuomet ši psichologijos studijų programa yra skirta tau. Psichologas turi gerai suprasti fizinę žmogaus sandarą, todėl greta psichologijos pagrindų studijuosi ir neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką mūsų elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principus. Čia turėsi galimybę susipažinti su įvairiomis specialybės sritimis: klinikine, organizacine, mokykline, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Šioje studijų programoje galėsi nerti į tau įdomius pasirenkamus dalykus - nuo koučingo ir kriminalinės psichologijos iki darbo su vaikais ar psichoterapijos pagrindų. Žinok, kad mūsų studijų programa atitinka EuroPsy standartus ir tarptautinių ekspertų yra įvertinta kaip geriausia Psichologijos bakalauro programa Lietuvoje! Baigęs studijas galėsi dirbti psichologu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Galėsi dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichoterapijos Studijos
Lietuvos sveikatos mokslu universitetas renka asmenų, siekiančių tapti EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTANTAIS mokymo grupę 2024-2026 m. Po mokymų baigimo suteikiamas pažymėjimas, leidžiantis teikti emocinės gerovės konsultavimo paslaugas asmenims, susiduriantiems su emociniais ir psichologiniais sunkumais (patiriantiems streso sukeltų, lengvos depresijos ar nerimo simptomų).
BALTIJOS SCHEMŲ TERAPIJOS INSTITUTAS renka jau trečiąją schemų terapeutų bazinių mokymų grupę Lietuvoje. 2020 metais Tarptautinė Schemų terapijos draugija (ISST) akreditavo Baltijos schemų terapijos institutą bei sertifikavo jo Individualios schemų terapijos mokymo programą ir suteikė teisę organizuoti mokymus, kuriuos baigusieji gali kreiptis į ISST Tarptautinę Schemų terapijos draugiją dėl sertifikavimosi schemų terapeutais. Mokymai organizuojami kartu su VšĮ Neuromedicinos institutu.
Renkamas NAUJAS KURSAS, norinčiųjų studijuoti PSICHOTERAPIJĄ LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETE ir tapti PSICHOTERAPEUTAIS Šios LSMU Podiplominės psichoterapijos studijos - Įvadins psichoterapijos kursas KET, yra paremtos ir klasikine KOGNITYVINE IR ELGESIO TERAPIJA (KET), ir kitomis susijusiomis psichoterapijos kryptimis: schemų terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment Therapy, dialektine elgesio terapija (angl. Dialectical Behavior Therapy), į sprendimus orientuota terapija (angl. Solution Focussed Therapy), motyvaciniu interviu (angl. Motyvational Interviewing), įsisąmoninimu grįsta terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy), atjautos terapija ir kt.
Renkamas naujas podiplominių studijų kursas ĮSISĄMONINIMU (MINDFULNESS) GRĮSTOS KOGNITYVINĖS IR ELGESIO TERAPIJOS PAGRINDAI Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Pradžia - 2024 m. spalio mėn. Podiplominės studijos skirtos teoriškai ir praktiškai supažindinti su naujomis moksliniais įrodymais grįstomis kognityvinės ir elgesio terapijos kryptimis: Įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos kognityvinės terapijos ir Įsisąmoninimu (mindfulness) grįsto streso valdymo principais bei praktinio taikymo galimybėmis. Kurso dalyviai bus taip pat teoriškai bei praktiškai supažindinti ir su kitomis įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos psichologijos pritaikymo sritimis - pedagoginėje psichologijoje ir darbe su vaikais, valgymo sutrikimų gydyme, esant piktnaudžiavimui alkoholiu/cheminėmis medžiagomis, organizacinėje psichologijoje, dirbant su organizacijomis ir t.t.
Psichologų Vaidmuo Šiuolaikiniame Pasaulyje
Psichologai atlieka svarbų vaidmenį įvairiose srityse: švietime, sveikatos priežiūroje, versle ir kitur. Jie padeda žmonėms įveikti stresą, nerimą, depresiją, priklausomybes, gerinti tarpusavio santykius ir spręsti konfliktus. Psichologai taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendinant įvairias socialines programas, skirtas gerinti visuomenės psichologinę gerovę.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Vilmantė Pakalniškienė, VU psichologijos studijų programos komiteto pirmininkė, teigia, kad psichologų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje yra milžiniškas, nes žmonėms labai reikalingos psichologijos žinios gyvenime, santykiuose, norint įveikti sunkumus, auklėjant vaikus ir pan. Linas Linartas, psichologas, teigia, kad kiekvienas žmogus yra psichologas, tačiau tik psichologai turi deramus įrankius atrasti mokslines žinias ir pritaikyti jas, kad padėtų išspręsti tiek individualaus žmogaus, tiek visuomenės problemas.
Psichologijos Studijų Pasirinkimas
Renkantis psichologijos studijas, svarbu atsižvelgti į savo asmeninius interesus, gabumus ir karjeros tikslus. VU psichologijos studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė teigia, kad psichologijos studijos reikalauja pasiryžimo sunkiai mokytis, nes yra daug dalykų, kuriems reikia skirti laiko. Tačiau psichologijos studijos gali būti labai įdomios ir naudingos, nes jos padeda geriau pažinti save ir kitus, suprasti žmogaus elgesį ir motyvus.
Studijuoti psichologiją planavo jau nuo 8 klasės„Rinkdamasi studijas žinojau, kad mano pagrindinis troškimas - padėti žmonėms. Pasak studentės, psichologija jai itin patinka tuo, kad suteikia galimybę tyrinėti žmonių mąstymą ir elgseną, taip pat - kad šis mokslas atveria plačias karjeros sričių pasirinkimo galimybes. „Psichologiją studijuoti planavau jau nuo aštuntos klasės, nes nuolat keldavau sau klausimus: „Kas dedasi mūsų galvoje? Kodėl elgiamės taip skirtingai? „Bendraudama nuolat apmąstau savo elgesio, kalbos pasirinkimus, keičiu užduodamų klausimų formulavimą, stengiuosi atpažinti žodinio ir nežodinio bendravimo elementus. Paskaitų metu studentės turėjo galimybę susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais - universitete vyko susitikimai su klinikinės, organizacinės bei mokslinės srities psichologais. Jų dėka, anot Ernestos, galima ne tik įsigilinti į psichologo darbo specifiką, bet ir įgyti papildomos motyvacijos - pažintys su ekspertais, kurie mėgaujasi užsiimama veikla, yra įkvepiančios.
Studentės neslepia, jog baigdamos mokyklą egzaminams jos skyrė dideles pastangas. „Aš tam skiriu daug laiko, stropiai mokausi, siekiu maksimumo. Žinoma, ne visada pavyksta, bet bent jau žinau, kad padariau viską, ką galėjau. Tuo tarpu, Ernestos manymu, studijuojant ar mokantis svarbu nepamiršti balanso. „Laiko, pastangų skyrimas mokslui ar egzamino pasiruošimui yra labai svarbus, tačiau vertėtų neapleisti ir poilsio bei santykių su artimaisiais. „Pastebėjau, jog universitete atsižvelgiama į studento gerovę, skatinamas bendruomeniškumas, tarptautiškumas ir kūrybiškumas, kurie vertingi plėtojant žinias, patirtį.
Psichologinė Pagalba: Kada ir Kur Kreiptis?
Psichologinė pagalba gali būti naudinga kiekvienam žmogui, kuris patiria sunkumų, jaučia stresą, nerimą ar depresiją. Kreiptis į psichologą nėra gėda ar silpnumo ženklas - tai rodo, kad rūpinatės savo psichologine gerove.
Lietuvoje psichologinę pagalbą teikia įvairios įstaigos: poliklinikos, psichikos sveikatos centrai, privačios klinikos ir psichologų kabinetai.
Psichologų Skaičius ir Licencijavimas Lietuvoje
Lietuvos psichologų sąjungos duomenimis, šalyje skirtingose institucijose dirba beveik 2000 psichologų. Nuo Nepriklausomybės laikų nėra priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, galintį užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių, gyvenimas be įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria keistą situaciją, kai žmones konsultuoja „Bhakti jogą praktikuojantis psichologas", „chiromantas ir psichologas", „vedinis psichologas" ir t.t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys stebukladariai.
Kiek Lietuvoje Psichologų?
2015-2016 metų duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbo 933 psichologai ir 47 psichologų asistentai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579 medicinos psichologams (2015 m. dirbo 286 psichologai), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigose - 230 psichologų, Kalėjimų departamente - 46, Vidaus reikalų ministerijos įstaigose - 39, Krašto apsaugos ministerijos įstaigose - 30 psichologų. Viso apie 1900 psichologų.
„Šie statistiniai duomenys neatsispindi, kiek yra dirbančių organizacinių psichologų, sporto ir kitų sričių psichologų bei tų, kurie dirba privačiai. Tikėtina, kad jų yra bent dvigubai daugiau. Deja, gauti tikslios informacijos, kiek yra psichologines paslaugas teikiančių asmenų neįmanoma, kol nebus licencijavimo ir psichologų registro/sąvado. Tuo pačiu ir negalime pasakyti, kiek yra „stebukladarių", save vadinančių psichologais. Problema, kad žmonės net nežino, kas yra psichologas, kokias kompetencijas jis turi turėti, kuo jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo psichiatro, kur gali kreiptis žmonės, jei yra nepatenkinti psichologo paslaugomis ir pan.", - sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė.
Patikimas Psichologas - Su Sertifikatu
Šiuo metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie leistų tiksliai įvardinti, ar prieš jus esantis psichologas yra patikimas specialistas. „Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo, EuroPsy sertifikatas yra vienas iš tų kriterijų, leidžiančių suprasti, jog psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3 metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose, seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo profesinės etikos kodekso. Jeigu įvyksta kažkokie įvykiai susiję su etikos pažeidimu, juos svarsto profesinės etikos komitetas", - aiškina Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, nacionalinio EuroPsy suteikimo komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
„EuroPsy sertifikavimas yra savanoriškas, žiūrint valstybiniu lygiu, jis neturi didelės reikšmės priimant į darbą. Tik tiek, kad psichologas sau papildomai turi patvirtinimą, jog jis atitinka reikalavimus, keliamus psichologui, kurie yra suformuoti Europos psichologų asociacijų federacijos", - sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys, Reglamentavimo komiteto pirmininkas doc., dr. Alfredas Laurinavičius. Šiuo metu EuroPsy sertifikatą turi 144 psichologai, Lietuvos psichologų sąjunga vienija 600 narių.
Ką Pakeistų Įstatymas?
Pasak doc., dr. A. Laurinavičiaus, Lietuvos psichologų sąjunga dėl kelių priežasčių suinteresuota, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimas. Viena, kad pagerėtų psichologinių paslaugų prieinamumas. Antra, kad pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė. „Mes manome, kad ne bet kas turėtų teikti psichologines paslaugas. Paslaugų teikėjui turi būti keliami atitinkami reikalavimai, kurie ir būtų suformuluoti profesinės veiklos įstatyme: •· Psichologas turi turėti universitetinį išsilavinimą,•· Keičiant darbo sritį, jis privalėtų konsultuotis su daugiau patyrusiu kolega,•· Turi kelti kvalifikaciją. Psichologiniu įvertinimu, konsultavimu ir švietimu užsiimantys specialistai turėtų būti licenzijuojami. Norintys išlaikyti licenziją privalės kelti savo kvalifikaciją, vadinasi, gaus naujausias žinias, tobulės, neužsidarys tarp keturių savo kabineto durų", - aiškina doc., dr. A. Laurinavičius.
Jis pabrėžia, jog psichologai yra specialistai, kurie labai aiškiai suvokia savo ribas, jie žino, kiek padėti yra įmanoma, o kas yra neįmanoma. „Kuo tikras psichologas skirtųsi nuo save tokiu skelbiančio? Tikras psichologas nepretenduoja į stebukladarius. Reikiamų kompetencijų, žinių neturintys ir etikos normų nesilaikantys psichologais save vadinantys asmenys reklamuoja stebuklus, jie „padeda" visiems ir per trumpą laiką. Mes norėtume, kad psichologai nebūtų stebukladariais. Psichologų praktinės veiklos įstatymas padėtų kiekvienam lengvai atskirti stebukladarį nuo praktikuojančio psichologo", - sako A. Laurinavičius.
„Įsivaizduokime, kad žmogus nuvažiuoja į kažkokius mokymus, gauna ten įrankius (kažkokius lengvai taikomus psichologinius metodus) ir neturėdamas bazinių žinių, imąsi teikti pagalbą. Jis žada stebuklus, bet jis gali smarkiai pakenkti žmogui, o dėl „stebukladarių" padarytos žalos dažnai kenčia psichologų įvaizdis. Tokie reikalavimai, kokie yra suformuluoti siekiantiems EuroPsy sertifikato priėmus praktinės veiklos įstatymą būtų privalomi visiems psichologams. Tada EuroPsy sertifikatas taptų europiniu pažymėjimu, praplečiančiu specialisto kompetencijas, kad matytųsi specialisto svoris Europos mastu", - papildo psichologė, LPS valdybos narė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
Kodėl Įstatymas Nepriimtas 16 Metų?
Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos psichologų sąjunga nuolat dėjo pastangas, kad būtų priimtas psichologo praktinės veiklos įstatymas. Kodėl jis vis nepriimtas? „Esminė priežastis - psichologai dirba įvairiose srityse, kurios patenka į daugelio ministerijų pavaldumą. Psichologai dirba privačioje praktikoje, sveikatos institucijose, švietimo įstaigose, socialinėse organizacijose, krašto apsaugos sistemoje, policijoje. Dar iškyla toks techninis klausimas - kas turėtų užsiimti licenzijavimu? Reikalinga ministerija ar kažkokia kita institucija, kuri turėtų tą daryti. Įstatymas šiuo metu tobulinamas, teikiamos pataisos, jis sulaukia pastabų. Esmė - nėra priimta sprendimų, kas tą galėtų daryti. Kas apsiims globoti psichologus? Visose srityse dirbančių psichologų licenzijavimas, matyt, nebus lengva užduotis", - sako doc., dr. A. Laurinavičius.
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narių, psichologo praktinės veiklos įstatymo priėmimas - tai strateginis požiūris į psichologinės pagalbos užtikrinimą, tuo pačiu ir psichinių paslaugų prieinamumą visuose sektoriuose.
Psichologų Paruošimas ir Statistika
- Psichologai Lietuvoje ruošiami nuo 1974 m. Psichologus Lietuvoje ruošia: Vilniaus universitetas, Vytauto didžiojo universitetas, Lietuvos Edukologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas.
- Iš pradžių buvo vienpakopės studijos, dabar dirbti psichologu savarankiškai gali asmuo, baigęs ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas.
- Per metus psichologijos magistrantūros studijas baigia apie 200 studentų (priklausomai nuo metų).
- Vien per paskutinius penkerius metus parengta apie 1000 specialistų.
- „Faktiškai, psichologų Lietuvoje tikrai netrūksta, trūksta atitinkamo valstybės požiūrio, kad būtų steigiami etatai, adekvatūs atlyginimai ir didinamas psichologinių paslaugų prieinamumas, ypač regionuose.
tags: #vu #psichologijos #studentu #skaicius